Ūkininko "N" ūkio turto draudimas

ĮVADAS Draudimo ištakos siekia žilą senovę. Žmonės savo saugumo padidinimui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas. Biblijoje randame pasakojimų apie tai, kaip gyventojai kaupdavo atsargas nederliaus ar karo metui. Senovės miestų gyventojai mokėdavo tam tikrą mokestį, kad derlingais metais būtų sukauptos atsargos bado ar miesto apsupties laikotarpiu. Viduramžiais daugėjant geografinių atradimų atsirado poreikis plėsti prekybinius ryšius su vis tolimesniais pasaulio kraštais. Tada atsirado dažnos laivų katastrofos, epidemijos, piratų antpuoliai bei kitos nelaimės. Draudimo sistema padėjo apsisaugoti nuo šių nelaimingų atsitikimų. Gilinantis į ilgą draudimo veiklos istoriją, galima rasti labai daug įdomių pasakojimų ir tuo pačiu stebėtis mūsų protėvių supratingumu, įžvalgumu ir išmintimi. Dauguma žmonių siekia būti saugūs, apsaugoti savo artimuosius bei savo turtą. Todėl draudimo reikšmė yra labai svarbi visų žmonių gyvenime. Mano nuomone draudimo reikšmė yra labai svarbi ūkininkui, nes jo ne tik gaunamos pajamas, bet ir kitą turimą turtą įtakoja daug veiksnių. Vienas iš svarbiausiu veiksnių yra gamtos reiškiniai, todėl draudimas padeda apsaugoti ūkyje naudojamą turtą nuo sugadinimų bei sunaikinimo. Šiame kursiniame darbe nagrinėjamas N - ūkininko ūkio turto draudimas. Šiai temai atskleisti panaudota konferencinė medžiaga, straipsniai iš spaudos, N – ūkiniko ūkio turto draudimų dokumentu pavyzdžiai 2006 – 2009 m., mokymo literatūra, LR įstatymai bei kiti teoriniai literatūros šaltiniai. Kursinio darbo tyrimo objektas - N – ūkininko ūkio turto draudimas. Šio darbo tikslas – remiantis teoriniais literatūros šaltiniais ir N – ūkininko praktine patirtimi, išanalizuoti ir įvertinti N – ūkininko ūkio turto draudimą, atskleisti teigiamus ir neigiamus draudimo bruožus bei pateikti pasiūlymus. Kursinio darbo tikslą pasiekti padės šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti N- ūkininko ūkinių pastatų, įrenginių ir inventoriaus, žemės ūkio technikos ir žemės ūkio atsargų draudimus. 2. Atskleisti draudimo reikšmę žemės ūkyje. 3. Išanalizavus teorinius literatūros šaltinius pateikti išvadas. Šiame darbe panaudotas tyrimo metodas yra dokumentų analizės metodas. Dokumentų analizės metodas – pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Analizuojamas ūkininkas nenorėjo viešinti savo pavardės dėl tam tikrų priežasčių, todėl šiame darbe jis bus N – ūkininkas. Šis ūkininkas savo ūkyje augina žemės ūkio kultūras, kurių 68,9 proc. sudaro javai, o 31,1 proc. sudaro aliejiniai augalai. N – ūkininko pasėlių plotai užima 30,53 ha. Dalis gautos produkcijos yra parduodama, kita dalis sunaudojama galvijų pašarams. N – ūkininkas augina apie 10 galvijų, iš kurių 4 yra melžiamos karvės, o likusi dalis yra prieauglis. Šis ūkininkas draudžia ūkinius pastatus, žemės ūkio įrenginius, žemės ūkio techniką bei pasėlius. Mano nuomone yra labai sunku pasirinkti tinkamą draudimą, juk visi norime su mažiais ištekliais apdrausti kuo daugiau rizikos rūšių ir kuo daugiau turėti naudos nelaimės atveju. Draudimas taip pat yra gana brangus, todėl nenaudinga visas pajamas išleisti draudimo įmokoms. Nors draudimas yra labai svarbus, tačiau kartais tenka rinktis ką drausti,o ko ne. 1. ŪKININKO ŪKIO TURTO DRAUDIMO LITERATŪROS APŽVALGA Draudimo veiklos teoretikai ir praktikai bandė sukurti draudimo veiklos apibrėžimą, kuris apimtų įvairius draudimo veiklos požymius. Ekonominiai, teisiniai bei kiti draudimo veiklos elementai yra traktuojami nevienodai, todėl šiuo metu yra labai daug draudimo apibrėžimų bei teorijų. Draudimo esmę savo veikaluose pateikia J. Čepinskis, D. Raškinis, R. Stankevičius, A.Šernius, A. Slavinskienė, S. Girdzijauskas, V. Aleknevičienė bei kiti. Mano nuomone, V. Aleknevičienė tiksliausiai pateikia apibrėžimą, kas yra draudimas. Ji teigia, kad draudimas išreiškia specifinius perskirstomuosius santykius, kurių pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai pinigų fondai, siekiant apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus bei atlyginti materialiąją žalą įvykus draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra draudimo sutartyje arba atitinkame įstatyme nurodytas įvykis, kuriam atsitikus apdraustasis, naudos gavėjas ar trečiasis asmuo įgyja teisę gauti draudimo išmoką (Aleknevičienė V., 2005). Tačiau šie autoriai leidiniuose nepateikia draudimo trūkumų bei jų sprendimo būdų. Aš manau, kad didžiausią vaidmenį draudimo sistemoje atlieka Žemės ūkio ministerija. Ji tobulindama draudimo sistemą siekia sukurti tokį žemės ūkio draudimo modelį, kuris būtų palankus visiems. ŽŪM stengiasi kelti visų ūkio sričių našumą ir didinti konkurencingumą, plėsti ekonominę infrastruktūrą bei kurti verslui palankią aplinką ir stiprinti ekonominį saugumą. Lietuvai taip pat svarbu pasirinkti tinkamą draudimo sistemą, kuri skatintu ne tik ūkininkus drausti savo turtą, bet ir draudimo kompanijas drausti, tai padėtų sumažinti valstybės išlaidas nelaimingų atsitikimų atveju. Ūkininkai savo nedalyvavimą draudimo sistemoje aiškina pernelyg didelėmis draudimo įmokomis. Tačiau šiuo metu daugėja ūkininkų, kurie draudžia savo turtą. Turto draudimas suteikia ne tik ramybę, bet ir finansinį stabilumą, apsaugą nuo netikėtumų bei galimybę gauti draudimo išmoką. Lietuvos valstybė, remdama ūkininkus ir siekdama padėti sumažinti galimus jų nuostolius, kompensuoja dalį sumokėtos draudimo įmokos.  Todėl turtą reikia drausti, kad visada ir visur esant būtų galima jaustis ramiai. Įvykus nelaimei draudimo išmoka atlygintų padarytą žalą bei sušvelnintų psichologines ūkininkų problemas. Kiekvienas ūkininkas, įvertinęs savo ekonomines ir finansines galimybes, nuspredžia pats – ar drausti savo turtą. Esant stichinėms nelaimėms ir kitiems nelaimingiems įvykiems neapdraudusiam savo turto ūkininkui gali grėsti didelė rizika ar net bankrotas. Todėl aš manau, kad yra būtina drausti savo turtą. Ūkininkų ūkio turto draudimą sudaro: 1. Pastatų draudimas; 2. Įrenginių ir inventoriaus draudimas; 3. Žemės ūkio technikos draudimas; 4. Žemės ūkio atsargų draudimas (AB ,,Mano draudimas“, 2009). Pati svarbiausia ūkininko ūkio turto draudimo rūšis yra žemės ūkio atsargų draudimas. Žemės ūkio atsargų draudimui priskiriama pasėlių draudimas, kuris yra labai svarbus ūkininkui, tačiau šis draudimas nėra populiarus. Pasaulio mokslininkai seniai pastebėjo, kad stichinės nelaimės ir kiti reiškiniai gamtoje periodiškai kartojasi. Jų periodiškumas apytikriai atitinka 12 metų saulės aktyvumo ciklą. Tačiau XX amžiuje žmonijos įtaka planetos ekosistemoms buvo tokia intensyvi, kad sujaukė gamtoje nusistovėjusią tvarką ir suaktyvino gamtos jėgų poveikį. Per pastaruosius 50 metų stichinių nelaimių nuolat daugėjo. Lietuvoje vasarą jau įprastu reiškiniu tapo kruša, nusiaubianti žemdirbių pasėlius. Ne vienas ūkis dėl krušos patyrė nuostolių, skaičiuojamų šimtais tūkstančių litų. Pastaraisiais metais padažnėjo ir sausra, anksčiau gana retas reiškinys mūsų šalyje (Pranckevičius K., 2009). Nors dauguma Lietuvos ūkininkų suvokia pasėlių draudimo svarbą, tačiau neturėdami pakankamai lėšų dažniausiai būna priversti jo atsisakyti. Taip pasėlių draudimo padėtį Lietuvoje apibūdina bendrovės ,,Vereinigte Hagelversicherung“ filialo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas. Remiantis statistika, 2008 – 2009 m. derliaus sezono metu pasėlius apdraudė 976 ūkininkai ir nors tai yra beveik du kartus daugiau negu pernai, tačiau lyginant su kitų šalių žemdirbiais, mūsiškiai nėra aktyvūs ((Pranckevičius K., 2009). Pasak A. Navicko, pavyzdžiui, Vokietijoje pastaraisiais metais buvo apdrausta daugiau nei 70 proc. visų pasėlių plotų, o Lietuvoje tik apie 12 proc. Bendras apdraustų ūkių plotas šį sezoną siekė apie 110 tūkst. ha, o prisiimta draudimo rizikos suma – apie 170 mln. litų. Kasmet daugėja pranešimų apie patirtą žalą. ,,Šį sezoną jau gauta 114 pareiškimų, t. y. 7 kartus daugiau nei praėjusiais draudimo metais. Išmokėta kiek daugiau nei pusė milijono litų draudimo išmokų“, - teigia A. Navickas. Jo teigimu, daugiausia pranešimų gaunama apie iššalusius javų plotus. ,,Be to, pastebėjome, kad ne vienas ūkininkas pageidauja apdrausti nuostolius, kuriuos patiria tuomet, kai javapjūtės metu javai yra įmirkę. Tada derliaus neįmanoma nuimti, patiriami didžiuliai nuostoliai. Deja, tokia rizika nėra draudžiama“, - įspėja A. Navickas. Atsižvelgiant į ūkininkų lūkesčius ir pateiktas pastabas dėl palankesnių pasėlių draudimo sąlygų, Žemės ūkio mininsterijoje buvo nutarta pritarti kai kuriems pakeitimams. Vienas iš jų yra, kad naujiems pareiškėjams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos paramą, skirtą savo ūkio valdų modernizavimui, nebus taikomas privalomas pasėlių draudimas. Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas teigia, jog ministerija yra parengusi keletą svarbių siūlymų, kaip draudimą padaryti patrauklesniu. Viename iš siūlomų priemonių – ūkininkams leisti skaidyti draudimo rizikas ir drausti ne visus pasėlius (Pranckevičius K., 2009). ,,Nepaisant užgriuvusių finansinių sunkumų, mūsų valstybė planuoja apsidraudusiems žemdirbiams kompensuoti iki 50 proc. įmokų. Tokiu būdu mūsų ūkininkams draudimas taps labiau prieinamesnis ir net pigesnis nei kitose Europos šalyse“, -teigė A. Macijauskas (Pranckevičius K., 2009). Anksčiau ūkininkai privalėjo drausti pasėlių plotus nuo keturių rizikų – iššalimo, krušos , liūties ir sausros. Dabar galima pasirinkti vieną iš trijų draudimo paketų – nuo liūties ir krušos; nuo liūties, krušos ir iššalimo; nuo liūties, krušos, iššalimo ir sausros. Taip pat ES šalys formuodamos savo nacionalines draudimo sistemas, atsižvelgia į savo šalies žemės ūkio sektoriaus produkcijos struktūrą ir ūkininkų požiūrį į verslo rizikos valdymą bei Europos Komisijos keliamus reikalavimus. Viena iš alternatyvų žemės ūkio draudimui – savitarpio stabilizavimo fondai. Žemės ūkio gamintojai turėtų kooperuotis ir įkurti privatų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos tais atvejais, kai vieno ar kelių grupės narių pajamos nukrenta žemiau iš anksto nustatyto lygio. Fondą formuoja patys ūkininkai iš savo įnašų bei prisideda valstybė. Šio draudimo atveju draudimo ir perdraudimo kompanijos teikia draudimo paslaugas tai nuostalių daliai, kurios nedengia suformuotas fondo draudimas (LR žemės ūkio minisreija, 2009). Valstybė turėtų remti tokių fondų steigimą, teikdama laikiną mažėjančią paramą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Žemės ūkio politikos skyriaus vedėja Eglė Stonkutė teigia, kad pasėlių draudimo sistema funkcionuotų tik tada, jei tai būtų masinis reiškinys, kitaip tariant, pasėlius draustų visi juos deklaruojantys žemdirbiai. Jos nuomonei prieštarauja buvusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, ji mano kad draudimas turi būti savanoriškas, kad pats žemdirbys turi apsispręsti ar draustis, ar pasilikti su rizika. Šiuo metu dauguma ūkininkų vis dar galvoja ar jiems verta drausti pasėlius. Aš manau, kad verta, nes meteorologinių reiškinių sąlygoti nuostoliai nuolat didėja. Pasėlių draudimas sudaro žemdirbiams palankesnes sąlygas (mažesnė palūkanų norma, žemesni mokesčiai) bei geresnes galimybes gauti kreditą, įkeitus bankams ne tik žemę, bet ir pačius pasėlius, kurie tikrąją vertę įgyja (gali būti garantu) tik būdami apdrausti. Žemės ūkio technikos draudimas bei įrenginių ir inventoriaus draudimas yra aktualus ūkininkams, nes įvyksta labai daug vagysčių. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija skelbia, kad pavogta žemės ūkio technika bei įrenginai sudaro puikaus biznio galimybes vagims, kadangi pavogtus daiktus lengva parduoti. Pagal Nacionalinio mašinų registro TER ataskaitoje pateikiamus duomenis, Jungtinėje Karalystėje per praėjusius metus pavogti 3678 technikos vienetai, kurių vertė sudaro apie 36 milijonus svarų sterlingų. Tarp pavogtų mašinų – rekordinis traktorių skaičius. Pasak TER vadovo Tim Purbrick, sunkiosios technikos pardavimas ir naudojimas nėra taip stipriai reguliuojami kaip įprastinės kelių technikos (Traktorių vagystės ..., 2009). Žemės ūkio technikos draudiminiai įvykiai: avarijos; potvyniai, audros, liūtys, krušos, žaibas; gaisras ir sprogimas (jeigu tai nėra trečiųjų asmenų veikos ar avarijos padarinys), vagystės. Žemės ūkio veikloje naudojamų įrengimų ir inventoriaus draudiminiai įvykiai: ugnis, gaisras, sprogimas, žaibo trenkimas; transporto priemonės, jos dalies ar krovinio nukritimas ar atsitrenkimas; gamtinių jėgų poveikiai - audros, potvyniai, liūtys, krušos, sniegas slėgis, grunto suslūgimas; vandens poveikiai - šildymo sistema, vandentiekis, kanalizacija, tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vagystės - vagystės su įsilaužimu, apiplėšimas, vandalizmas. Kita ūkininko ūkio turto draudimo rūšis yra pastatų draudimas. Pastatai gali būti draudžiami: 1. Rinkos verte. Rinkos vertė – kaina (pinigų suma), už kurią galima parduoti pastatą (butą) sutarties sudarymo dieną. Ji nustatoma pagal inventorizavimo ir įkainojimo dokumentus, įvertinant pastato nusidėvėjimą, vietovės pataisos koeficientą, statybos darbų brangimą per laikotarpį nuo pastato inventorizavimo ar įkainojimo iki sutarties sudarymo datos. 2. Atstatomąja (atkuriamąja) verte. Pastato atstatomoji (atkuriamoji) vertė – naujo analogiško pastato atstatymo (remonto) vertė, įprasta tai vietovei. Ji apima pastato atstatymo (remonto) išlaidas, įskaitant ir projektavimo darbus. 3. Likutine verte. Pastato likutinė vertė nustatoma iš atstatomosios (atkuriamosios) vertės atėmus nusidėvėjimą (Čepinskis J., 1999). Pastatų draudimo įmoka nėra didelė, ji proporcinga turto vertei. Draudimo apsauga taikoma apdrausto pastato buvimo adresu, kuris nurodytas draudimo polise. Draudiminiai įvykiai: vagystės ir tyčinės žalos, gaisras, sprogimas, suodžių kritimas, stichinės nelaimės, trečiųjų asmenų piktavališki pastato sugadinimai bei kitos. Tačiau turite laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, uždaryti ir užrakinti visas pastato duris, raktus laikyti saugioje vietoje, jei pastate yra gaisrinė signalizacija ar signalizacija nuo įsibrovimų, būtina įsitikinti, ar ji įjungta ir tinkamai naudojama pagal paskirtį, patiems saugoti savo turtą ir kita. Jei nesilaikysite šių taisyklių ir patys nesaugosite savo turto, tai draudiminė išmoka gali mažėti. Pastatų draudimo reikalingumą, suvokiama, kad draustis savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Pvz., nors daugelis žmonių mano, jog įvedus signalizaciją galima jaustis ramiai, tačiau vis dėlto to nepakanka. Signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik pastatų ir namų turto draudimas. Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens. Vandens padaryta žala patiriama 5 kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Draudimo rinkoje pastebima, kad „išaugusios būsto paskolų rinkos augimą lydi pastaruosius trejus metus kasmet beveik ketvirtadaliu išauganti ir pastatų draudimo rinka. Tačiau B. Pluščauskienė pažymi, kad vis ryškesnį indėlį į pastatų draudimo portfelio augimą įdeda ir žmonės, kurie draudžia ne kreditan perkamus, bet jau seniai turimus pastatus ar turtą. Žmonės vis dažniau draudžia savo ir ne su paskola pirktus ar turimus būstus. Tą lemia ir gaisrai, ir gamtos stichijos, kurios padaro labai didelius nuostolius. Draudimo įmonės, bandydamos užkariauti didesnę draudimo rinkos dalį, siūlo naudingas draudimo sąlygas, taip pat, suteikia naujas ir galimybes nusikaltimo veiklai plėstis. Kiekvienais metais nusikaltimų draudimo sferoje daugėja, tačiau auga ir nusikaltėlių atskleidimo skaičius.Draudimo įmonių apgaulės paplitimas Lietuvoje iki šiol dar nebuvo išsamiau tyrinėtas. Tačiau apgaulės būdu iš draudimoįmonių gautų draudimo išmokų apimtys neturėtų būti didelės. Viena vertus, tai yra sąlygojama gana nedidelio draudimo tankio rodiklio. Remiantis Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui 2005 metais teko 306 litai, 2006 metais – 428 Lt sumokėtų draudimo įmokų. Šis rodiklis, lyginant jį su kitomis Vakarų Europos šalimis, yra ypač nedidelis (draudimo tankis ES šalyse vidutiniškai siekia 1180 eurų, JAV - 1900 JAV dolerių). Palyginus su ES šalimis “senbuvėmis“ Lietuvoje yra nedidelės surenkamų draudimo įmokų apimtys, o tuo pačiu ir palyginus nedidelis draudiminių įvykių skaičius, kas leidžia kruopščiai ištirti didžiąją draudiminių įvykių bei jų aplinkybių dalį. Kur kas palankesnės sąlygos draudimo įmonių apgavystei turėtų susidaryti augant draudimo rinkai bei draudėjų išprusimui draudimo srityje o taip pat didėjant surenkamų įmokų ir draudiminių išmokų skaičiui (AB ,,Vereinigte – hagel, 2009). Mano nuomone, visose srityse iškyla tam tikrų problemų, ne išimtis ir draudimo paslaugos. Tikrai yra svarbu atkreipti dėmesį į esančias problemas ir stengtis jų išvengti. 2. N – ŪKININKO ŪKIO TURTO DRAUDIMAS Kas yra turtas? Šiam terminui paaiškinti egzistuoja daug skirtingo turinio apibrėžimų. Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas pateikia finansų specialistų naudojamą turto – kaip likvidinių ir nelikvidinių vertybių sumą, kuria disponuoja ekonominis subjektas – apibrėžimą. Dažnai turtas yra suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma. Materialinėms gėrybėms priskiriama gyvenamieji namai, transporto priemonės, gamyklos, buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai, papuošalai – visa kas priklauso fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje ,,turto“ sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas (Čepinskis J., 1999). Draudimo procese dalyvauja du subjektai: draudėjas ir draudikas. Draudėjas, tai yra draudimo liudijimo savininkas, - tai asmuo ar ūkio subjektas, turintis konkrečius draudiminius santykius su draudiku: mokantis draudimo įmokas ir turintis teisę, atsitikus draudiminiam įvykiui, gauti draudimo išmoką. Draudikas (draudimo įmonė) – ūkio subjektas, sukurtas draudimo veiklai įgyvendinti, kaupiantis bei tvarkantis draudimo fondo lėšas ir įsipareigojantis draudėjui sutartyje numatytais atvejais mokėti draudimo išmokas. Draudėjas ir draudikas pasirašo susitarimą, pagal kurį už gautus iš draudėjo pinigus draudimo įmokos pavidalu draudikas įsipareigoja atlyginti draudėjui nuostolius, atsiradusius dėl draudiminio įvykio. Draudėjas yra mano pasirinktas ūkininkas, o draudikas – Lietuvos draudimas ir Vereinigte Hagel (Girdzijauskas S., 2002). Draudimo sutartys sudaromos remiantis nustatytais draudimo rūšies taisyklėmis. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymus kiekviena draudimo įmonė pati nustato draudimo rūšies taisykles. Šias taisykles tvirtina Draudimo priežiūros tarnyba. Tačiau kartais bendrąsias draudimo rūšies sąlygas nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, kurių turi laikytis draudimo įmonės. Draudimo rūšies taisyklėse yra nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiems įvykiams įvykus draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taisyklėse taip pat nurodomi draudimo sutarties galiojimo terminai, draudimo objektai, draudimo premijos, draudimo sumos, draudėjo ir draudimo įmonės teisės ir pareigos, žalos nustatymo tvarka, draudėjo ir draudimo įmonės ginčų sprendimo tvarka ir kt. Vienas svarbiausiu draudiminės veiklos dokumentų yra draudimo liudijimas, kuris oficialiai patvirtina draudimo sutarties sudarymą. Draudimo liudijime nurodomi šie rekvizitai: liudijimo numeris, draudimo įmonės pavadinimas ir adresas, draudėjo, apdraustojo asmens ir naudos gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, draudimo grupė, draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris, draudimo objektas, draudimo suma, draudimo premija ir jos mokėjimo terminas, draudimo sutarties galiojimo laikas bei poliso išdavimo data (Girdzijauskas S., 2002). Draudimo liudijimas užbaigiamas draudėjo ir draudimo įmonės įgalioto asmens parašais bei draudimo įmonės anspaudu. Prie draudėjo parašo turi būti įrašas, kad draudėjas yra susipažinęs su draudimo rūšies taisyklėmis. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius žalos ar nuostolių dydį, mokamos draudimo išmokos. Kad jos būtų išmokėtos, kartais tenka įvertinti ar įvykdyti papildomos sąlygas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta per fiksuotą dienų skaičių nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, ši nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai (Aleknevičienė V., 2005). Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Kai draudiminio įvykio tikslus žalos dydžio nustatymas užtrunka, tam tikrais atvejais draudėjui gali būti išmokėta avansinė draudimo išmoka (Čepinskis J., 1999). 2.1 Ūkinių pastatų draudimas Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuris yra suskirstytas į kambarius ar kitas patalpas, atskirtas sienomis ar pertvaromis. Pastato paskirtis apsaugoti žmones bei gyvūnus nuo išorės poveikių. Pastatai pagal naudojimo paskirtį skirstomi: • Gyvenamieji – skirti žmonėms gyventi, kurio bent pusė ploto yra gyvenamosios patalpos; • Negyvenamieji pastatai – pastatas neskirtas nuolatos gyventi žmonėms, tai: 1. Viešbučiai, moteliai, svečių namai; 2. Administraciniai pastatai (bankai, ambasados, kitų įstaigų pastatai); 3. Prekybos pastatai 4. Paslaugų paskirties pastatai (grožio salonai, autoservisai ir kiti); 5. Transporto paskirties pastati (geležinkelio ir autobusų stotys, švyturiai ir kiti); 6. Gamybos ir pramonės pastatai 7. Sandėliavimo pastatai 8. Ūkio paskirties pastatai (daržinė, svirnas); 9. Kultūros, poilsio, gydymo, specialios paskirties pastatai ir kiti (Čepinskis J., 1999). N – ūkininkas gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus draudžia ,,Lietuvos draudime“. ,,Lietuvos draudimas“ – draudimo rinkos lyderis Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltyjos šalyse. Tai sparčiai auganti ir moderni draudimo kompanija, kurią renkasi kas trečias besidraudžiantis gyvenojas. Ši draudimo organizacija aptarnauja apie 0,7 mln. privačių ir verslo klientų. Todėl N – ūkininkas pasirinko šią draudimo organizaciją, nes ji yra patikima bei draudimo įkainiai nėra dideli (AB ,,Lietuvos draudimas“, 2009). Būsto draudimo liudijime yra nurodomi visi reikalingi rekvizitai, tai yra draudimo rūšis, draudimo grupė, draudimo taisyklės, draudėjas, draudimo laikotarpis, draudimo vieta, būstas ir kita (1, 2, 3 priedai). Pastatai dažniausiai draudžiami nuo gaisro (įskaitant ir sprogimą bei žaibo trenkimą), vėtros, krušos, vandens nutekėjimo, vamzdynų trūkimo (vandentiekio ar šiluminių tinklų avarijos), vandalizmo bei žemės drebėjimo. Į pastarąją riziką Lietuvoje dažniausiai nėra atsižvelgiama, tuo tarpu JAV, Japonijoje, bei pietryčių Azijoje žemės drebėjimo grėsmė yra pakankamai didelė, todėl draudimas nuo šios rizikos yra populiarus (Čepinskis J., 1999). Draudimas nuo gaisro buvo pati pirmoji turto draudimo rūšis. Nuo gaisro grėsmės pastatus buvo pradėta drausti dar XVII a., netrukus po to, kai 1666 m. sudegė dideli Londono medinių namų gyvenamieji kvartalai. Draudimas nuo gaisro yra didžiausią reikšmę turinti turto draudimo rūšis. Gaisro metu turtui padaryti nuostoliai yra labai dideli, todėl jo metu turtui padaryta žala prilygsta turto, turėto prieš draudiminį įvykį, vertei. Lietuvoje vėtrų metu pastatams padaryti nuostoliai dažniausiai nebūna labai dideli. Bene didžiausius nuostolius vėtros padaro išversdamos medinius elektros stulpus, bei nutraukdamos elektros srovės tiekimą kaimo gyvenvietėms. Kur kas didesnę reikšmę pastatų draudimas nuo vėtros turi Atlanto bei Ramiojo vandenyno pakrančių gyventojams,kur uraganai yra gana dažnai sutinkamas gamtos reiškinys. Svarbiausi rizikos požymiai, vertinant vėtros pastatui padaromų nuostolių matematinį vidurkį, yra pastato stovėjimo vieta ir statinio konstrukcija (Čepinskis J., 1999). Vėjai pagal jų stiprumą yra skirstomi į atskiras kategorijas. Draudimo įmonių matematikai surenka statistinius duomenis apie vėtrų dažnį bei stiprumą kiekviename geografiniame regione. Pagal šia informaciją kiekvienam regionui yra paskaičiuojama draudiminio įvykio atsiradimo tikimybė bei vidutinis nuostolių dydis. Pastato stovėjimo vieta geografinio regiono viduje yra ne mažiau svarbus rizikos požymis negu pats geografinis regionas. Kitas svarbus vėtros požymis yra konstrukciniai ypatumai, o ypatingai tos pastato konstrukcinės savybės, nuo kurių priklauso pastato atsparumas oro masių spaudimui. Yra nustatyta, kad pastatams, kurių stogų nuožulnumas yra didesnis nei 30 laipsnių, vėtrų metu yra dažniau padaroma žala, negu pastatams, kurių stogų nuožulnumas neperžengia minėtosios 30 laipsnių ribos. Statybinės medžiagos, iš kurių buvo pastatytas ir sutvirtintas pastatas, taipogi yra ne mažai svarbus rizikos požymis. Pavyzdžiui, yra laikoma, kad mūrinių pastatų atsparumas oro masėms yra kur kas didesnis, palyginti su medinių ar karkasinių pastatų atsparumui vėjui (Čepinskis J., 1999). Būsto draudimo liudijime yra nurodomi draudimo objekto paskirtis bei statybos būdas. Taip pat draudimo sutartyje ar draudimo rūšyje taisyklėse dažniausiai yra pateikiamas tikslus vėtros apibrėžimas bei numatomos kitos vėtros rizikos draudimą liečiančios draudimo sąlygos. Lietuvoje pasitaiko gana retai krušų, kurių metu yra padaroma daug žalos draudėjų pastatams, tačiau kitose šalyse tai yra dažnas reiškinys. Ji padaro žalą ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir automobiliems, trapioms konstrukcijoms bei augalams. Audros metu iš dangaus krintantys ledo gabalai gali būti kumščio dydžio ir sverti daugiau nei pusę kilogramo. Draudimas nuo vandens nutekėjimo padarytų nuostolių dažniausiai apima tik tuos nuostolius, kurie atsiranda nutekėjus buityje naudojamam vandeniui ar sugedus naudojantiems vandenį įrenginiams ar prietaisams. Vandens nutekėjimo draudimas neatlygina potvynių ar liūčių metu draudėjo pastatams padarytų nuostolių. Potvyniai bei liūtys yra visiškai kitos, o būtent gamtinės kilmės, rizikos, kurių draudimas, draudėjui pageidaujant, gali būti numatytas pastatų draudimo sutartyje. Vandalizmo nuostoliai yra viena iš sunkiausiai prognozuojamų turto draudimo rizikų. JAV policijos paskaičiavimais, didesniąją dalį, t.y. maždaug 75-80% , visų vandalistinių veiksmų įvykdo jaunesni nei 25 metų asmenys. Mokyklos, bažnyčios, žaidimų aikštelės, parkuose įrengti paviljonai, pramogų centrai bei kitos jaunimo susibūrimo vietos dažniausiai nukenčia nuo vandalizmo (Čepinskis J., 1999). Lietuvoje stiprių žemės drebėjimų nebūna, todėl nuo šio veiksnio Lietuvoje nedraudžiama. Ūkininkas pasirinko standartinį pastatų draudimo variantą. Draudiminiai įvykiai yra ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimas, savaiminis medžio užvirtimas, elektros įtampos svyravimai ar viršįtampiai. N – ūkininkas draudžia šiuos draudimo objektus: gyvenamąjį namą, pirtį ir du ūkinius pastatus. Bendra busto draudimo suma nagrinėjamu laikotarpiu keitėsi, 2006 m. - 2009 m. draudimo suma vis didėjo, tai galime matyti 1 diagramoje. Tai lėmė ūkininko nenoras turėti didelių nuostolių, kurių padaro gaisrai ar gamtos stichijos bei didėjantis saugumo jausmas, kad nelaimės atveju gauta suma bus tokia, kad užteks tokiam pat pastatui pasistatyti ar nusipirkti. 1 pav. N – ūkininko pastatų draudimo metinės įmokos 2006 – 2009 metais Draudžiant pastatą nuo įvairių grėsmių yra apdraužiamos dažniausiai ne tik pastato grindys, sienos bei stogas, bet ir įrenginiai, tarnaujantys namo priežiūtai ar gyvenimo patogumui, jei jie yra pastato viduje ar pritvirtinti pastato išorėje. Minėtieji įrenginiai yra išvardinami draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse. N – ūkininkas draudžia tik būste esančius daiktus. Būsto bendras plotas 115 kv. m. Pasirinko ūkininkas standartinį namų turto draudimo variantą. 2006 – 2009 m. bendra namų turto draudimo suma 97000 Lt. Sutartyje naudos gavėjas nenurodytas. 2.2 Žemės ūkio technikos draudimas Žemės ūkio technika, tai yra traktoriai, universalios traktorių priekabos, puspriekabės bei žemės ūkio mašinos. Puspriekabė yra priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka traktoriui. Priekaba yra prie traktoriaus arba savaeigės mašinos prijungtas įtaisas kroviniams transportuoti. Savaeigė žemės ūkio mašina yra dviejų ašių technologinė mašina, turinti savo variklį ir ne daugiau kaip dvi sėdimas vietas. Įrenginiai, kurie naudojami gyvulininkystėje, sandėliuose, saugyklose, daržinėse, darbų mechanizavimo procese, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis ir kita įranga ar įtaisai žemės ūkio darbams atlikti yra taip pat priskiriami prie žemės ūkio technikos draudimo ( AB ,,Mano draudimas“, 2009). Prie žemės ūkio technikos kategorijos nepriskiriama technika, kuri iš dalies gali būti naudojama ir žemės ūkio gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms (autobusai, lengvieji automobiliai, motociklai, autokrautuvai, kompresoriai ir kitos transporto priemonės) (AB ,,Lietuvos draudimas“, 2009). N – ūkininkas žemės ūkio techniką draudžia ,,Lietuvos draudime“. Ūkininkas draudžia įdirbimo aparatą. Ši technika yra apdrausta nuo įvykių, kurie staiga ir netikėtai sukeliami ar įvyksta dėl šių įvykių: • Gaisro – ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą. • Gamtinių jėgų: audros, liūties, krušos, sniego slėgio, potvynio ir nuošliaužos. • Vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo. • Kilnojamo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose. Kilnojamoji turto vagystė – kai neteisėtai sugadinamas ar pagrobiamas inventorius ar žemės ūkio technika iš aptvertos tvora ar saugomos teritorijos. • Kelių eismo įvykio. Tai yra eismo įvykis kelyje, kurio metu, dalyvaujant kitai draudėjui nepriklausančiai judančiai transporto priemonei, buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta žemės ūkio technika. • Transporto priemonės atsitrenkimo. Tai yra apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio su ne draudėjui (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) priklausančia ir ne draudėjo (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) valdoma kelių eismo transporto priemone. Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami. • Savaiminio medžio užvirtimo. Medžio užvirtimas – apdrausto turto sugadinimas arba sunaikinimas savaime užvirtus ant jo medžiams ( 4 priedas). Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl (nedraudiminiai įvykiai): • Paliktos be priežiūros nesaugomoje, neaptvertoje teritorijoje žemės ūkio technikos. • Žemės ūkio technikos eksploatavimo, kai buvo draudžiama eksploatuoti. • Jei draudėjas (su draudėju susijęs asmuo) žemės ūkio techniką vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. • Padangų sugadinimo ar sunaikinimo, jei tuo pačiu metu nenukentėjo daugiau žemės ūkio technikos dalių. • Jei įvykis atsitiko, kai žemės ūkio technika naudojosi asmuo, neturintis nustatyta tvarka išduotų ir patvirtintų, galiojančių dokumentų (registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo ir pan.), suteikiančių teisę naudotis ta transporto priemone. • Gaisro, jei jis kilo pačioje transporto priemonėje, - jei žemės ūkio technikai draudimo sutarties įsigaliojimo dieną buvo suėjęs 10 metų amžius (AB ,,Lietuvos draudimas“, 2009). Žemės ūkio technika draudžiama rinkos verte. Nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartį, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę. Nuostoliu laikoma: • Kai žemės ūkio technika dėl draudiminio įvykio sunaikinta - žemės ūkio technikos rinkos vertė prieš pat draudiminį įvykį. Žemės ūkio technika laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75% žemės ūkio technikos rinkos vertės prieš pat draudiminį įvykį. • Kai žemės ūkio technika dėl draudiminio įvykio sugadinta - reikalingos išlaidos žemės ūkio technikai suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį. • Kai žemės ūkio technika pavagiama - suma, ne didesnė už žemės ūkio technikos rinkos vertę prieš pat draudiminį įvykį. • Nuostolis, padarytas žemės ūkio technikai, atlyginamas išskaitant žemės ūkio technikos keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą pagal atitinkamas taisykles (AB ,,Lietuvos draudimas“, 2009). Atsitikus draudiminiam įvykiui, keičiamų dalių vertė atlyginama atsižvelgiant į žemės ūkio technikos priemonės nusidėvėjimą, apskaičiuojamą tokiu būdu: Transporto priemonės amžius(metais) Traktorių, kombainų ir savaeigių mašinų nusidėvėjimo procentas Iki 1 0 1 0 2 5 3 10 4 15 5 20 6 25 7 30 8 35 9 40 10 45 11 50 12 55 13 60 14 65 15 70 Sudaromi du draudimo liudijimai, pirmas – N - ūkininko ūkio turto draudimo liudijimas, o kitas - ūkininko ūkio turto draudimas nuo stichinių nelaimių nepalankių gamtinių sąlygų liudijimas (5, 6 priedas). N – ūkinikas žemės įdirbimo agregatą drausti pradėjo tik 2007 m. Kaip kito bendra draudimo įmoka 2007 – 2009 m. galime pamatyti 2 grafike. 2 pav. N – ūkininko žemės ūkio technikos draudimo įmokos 2007 – 2009 m. Bendra draudimo suma nagrinėjamu laikotarpiu nesikeitė, tai yra 37541 Lt. Kiekvienų metų bendra draudimo įmoką įtakojo tai, kad ūkininkas sudarė kitos rūšies draudimą, kuris skirtas nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų. 2008 - 2009 m. bendrą draudimo įmoką sudaro du draudimai standartinio draudimo bendra draudimo suma 262 Lt, o draudimo nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų bendra draudimo suma 222, 7 Lt. Aš manau, kad šis draudimas nėra palankus N – ūkininkui, nes žemės ūkio technika naudojama tik pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu. Todėl žemės ūkio technika galėtų būti draudžiama tokiam laikotariu, kai su ja dirbama. Taip pat ūkininkas turi daug technikos, kurios nedraudžia, todėl draudimo įmonė galėtų atsižvelgti ir į tai. Draudėjai galėtų daryti atitinkamas nuolaidas ir sudaryti galimybę apdrausti visą žemės ūkio techniką vienu. 2.3 Žemės ūkio atsargų draudimas Statistikai teigia, kad dėl sausros, krušos ir kitų nelaimių žemdirbiai praranda apie 30 proc. galimo gauti derliaus. Lietuvoje pastaraisiais metais tuo galima buvo įsitikinti. Ūkininkai dalies derliaus netenka dėl ligų, sausros, iššalimo, liūčių, krušos, viesulo, kenkėjų ir kitų žalingų veiksnių. Astrida Slavinskienė teigia, kad nuostolius gali sumazinti tik specializuotas įvairių žemės ūkio sričių draudimas. Aš pritariu šiai nuomonei, nes tai yra galimybė iš dalies išvengti didelių nuostolių atsitikus žalingiems veiksniams (Uosytė R., 2006). Pasėlių draudimu gali būti draudžiama tam tikra kultūra arba plotas. Pirmuoju atveju išmoka mokama, jei apdraustos kultūros derlingumas yra mažesnis už iš anksto apibrėžtą tikslinį derlingumą, o antruoju atveju, jei viso apdrausto ploto derlius yra mažesnis už tikslinį derlingumą. Draudžiantis šiuo draudimu, draudimo įmoka didėja, priklausomai nuo pasirinktų rizikų ir draudžiamo produkto skaičiaus (Slavinskienė A., 2004). N –ūkininkas drausti pasėlius pradėjo tik 2008 m. draudimo bendrovėje ,,Vereinigte Hagel“. Anksčiau nedrausdavo, nes šis draudimas buvo nuostolingas, kadangi ūkininkai drausdavo ne visus, o tik rizikingiausius plotus. Draudimo įmoka priklausė nuo pasirinkto draudimo variantų, rizikos, auginamos kultūros, taikomos agrochemikos ir tai siekė vidutiniškai 6-8 proc. pajamų (Radzevičius G., 2006). Be to, draudikams stigo kompetencijos įvertinant augalų pažeidimų įtaką galutiniam derliui, sugebėjimo ir noro kvalifikuotai ir suprantamai paaiškinti žemdirbiams žalų įvertinimo metodus. Tad derybos laukuose paprastai baigdavosi abiejų šalių nepasitenkinimu, kuris dažnai peraugdavo į pozicijų derinimą teismuose, o tai nepridėjo populiarumo pasėlių draudimo paslaugai, formuodavo neigiamą žemdirbių nuostatą draudikų atžvilgiu. Todėl, atsižvelgdama į neigiamus pasėlių draudimo veiklos rezultatus, „NORD/LB draudimas" į savo struktūrą įjungusi „PZU Lietuva" 2007 metų rudenį paskelbė nutraukianti pasėlių draudimo veiklą Lietuvoje. Žemdirbiams neliko jokios galimybės apdrausti savo pasėlius nuo stichinių nelaimių padarytos žalos (AB ,,Vereinigte – hagel“, 2009). ,,Vereinigte Hagel“ yra pasėlių draudimo lyderis Vokietijoje – specializuota draudimo bendrovė, siūlanti pasėlių draudimo apsaugą geriausiomis sąlygomis bei sąžiningai ir patikimą žalų sureguliavimą. Pasirinkdami šia draudimo bendrovę, ūkininkai renkasi jų poreikius ir galimybes atitinkančius draudimo sprendimus, platų ir kompetentingą konsultantų bei žalų sureguliavimo ekspertų tinklą (AB ,,Vereinigte – hagel“, 2009). Jau 2006 metais, įvertindama žemdirbių nepasitenkinimą teikiamos draudimo paslaugos kokybe, Žemės ūkio ministerija sukūrė darbo grupę, kurioje buvo ministerijos, Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto (LAEI), socialinių partnerių – Žemės ūkio subjektų asocijuotų struktūrų, draudikų asociacijos bei draudimo bendrovių atstovai. Darbo grupei buvo pavesta paruošti pasėlių draudimo sistemos Lietuvoje koncepciją, kuri atitiktų žemdirbių lūkesčius, valstybės strategiją, Europos Sąjungos prioritetus, tendencijas bei būtų patraukli Lietuvoje veikiančioms draudimo bendrovėms. LAEI mokslininkai išsamiai išanalizavo kitų Europos, Amerikos, Azijos šalių patirtį pasėlių draudimo srityje, galiojančius teisės aktus, pagrindines tendencijas ir pateikė rekomendacijas būsimam modeliui (LR žemės ūkio ministerija, 2009). Šioje koncepcijoje numatyta, kad: 1. Daugelio rizikų draudimas apima tik kiekybinius derliaus praradimus. 2. Rizikos (iššalimas, kruša, liūtis, sausra) yra draudžiamos tik pakete. 3. Draudžiami visi ūkininko draustinų augalų pasėliai (javai, rapsai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai). 4. Draudimo įmokos priklauso nuo draudžiamų augalų bei sklypo buvimo vietos rizikos. 5. Valstybė sumoka 50 proc. draudimo įmokos. 6. Daugelio rizikų draudimas remiasi laisvanoriškumo principu. Valstybė sumoka 50 proc. draudimo įmokos, tai galime matyti 7 priede. N – ūkininkas turėtų sumokėti draudimo įmoką - 490,80 Lt, kadangi valstybė sumoka pusę sumos, tai šiam ūkininkui reikia mokėti tik 245, 50 Lt. Žemės ūkio ministerijos sekretorius dr. Gediminas Radzevičius teigė, kad draudimo diegimo projekte iš esmės atsižvelgta į visus žemdirbių siūlymus, o žadamas jo techninis įgyvendinimas - vienas moderniausių visoje Europoje.  Pasėlių draudimas vyksta dviems etapais – žieminiai ir vasariniai augalai. Ūkininkai turi galimybę apdrausti žieminius ir vasarinius rugius, kviečius, miežius, kvietrugius, rapsus, avižas, kukurūzas, cukrinius runkelius, bulves, t. y. visus svarbiausius augalus, iš kurių augalininkystės sektorius gauna pagrindines pajamas. Pasak buvusios žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, pasėlių draudimo būtinybę padiktavo skaudžios ankstesnių metų pamokos: vis didėjanti nuostolių kompensavimo našta valstybei yra per sunki. Aš pritariu buvusiai žemės ūkio ministrei, kad sunkmečio laikotarpiu valstybė neturi pakankamai lėšų, tačiau draudimo bendrovė šiuos nuostolius lengvai galėtų padengti. Draudimo liudijime nurodyti visi žemės ūkio sklypai, iki šiol pateikti draudimui šiais metais. Taipogi kartu gaunama žalų pranešimo forma, kuri yra pildoma žalos atveju ir siunčiama paštu arba faksu į draudimo bendrovę. Formoje nurodomas meteorologinis reiškinys, dėl kurio įvyko žala ir žalos įvykio tiksli data esant krušos, liūties ar iššalimo atveju. Taip pat nurodomas ūkio sklypas, kuris yra nukentėjas nuo žalos (8 priedas). N – ūkininkas draudžia rugius, nuo krušos, liūties, stichinės sausros ir išalimo. Vasarinius miežius ir rapsus draudžia tik nuo krušos, liūties ir stichinės sausros. Draudimas įsigalioja 2008.1.18 ir baigiasi 2008.12.31. Prieš sudarant pagrindinę draudimo sutartį, draudėjui yra suteikiama laikinoji draudimo apsauga, už kurią yra mokama draudimo įmoka (9 priedas). 1 lentelė. Draudžiamos augalų rūšys ir draudžiamos rizikos N – ūkininkas žada ir kitais metais drausti pasėlius, nes draudimo įmokos dydis nėra didelis bei jis pats gali priimti svarbius sprendimus, kurie yra susiję su pasėlių draudimu. Ūkininkas taip pat draus pasėlius, nes baiminasi meteorologinių reiškinių, kurių padaryti nuostoliai vis didėja; draudimo išmokos vidutiniškai sudaro 60 proc. nuo žemdirbių sumokėtų draudimo įmokų; valstybė remia pasėlių draudimą, kompensuodama 50 proc. draudimo įmokų; pasėlių draudimą vykdančios draudimo bendrovės veikla skaidri ir atvira žemdirbių bendruomenei, atsižvelgiama į žemdirbių pageidavimus ir pasiūlymus. 2.4 Žemės ūkio įrenginių ir inventoriaus draudimas Žemės ūkio įrenginiai – stacionarūs įrenginai (įskaitant jiems priklausantį pamatą ir įmūrinimą) ir nestacionarūs įrenginai, skirti žemės ūkio gamybai veiklai plėtoti. (pvz.: perdirbimo, saugojimo, šaldymo įrenginiai ir agregatai, karvidžių, kiaulidžių įrenginiai). Žemės ūkio veikloje naudojami įrengimai ir inventorius draudžiami nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos (AGRI žemės ūkio technikos skelbimai, 2009). N- ūkinikas šios rūšies draudimu nesinaudoja, nes šiam draudimui pritruksta pinigų ir ūkininkas pats bando apsaugoti žemės ūkio įrenginius įvairiomis priemonėmis. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Išanalizavus N – ūkininko ūkio turto draudimą ir teorinius literatūros šaltinius galiu daryti tokias išvadas: 1. Drausti savo būstą ar pastatą yra būtina, nes mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, kurie gali sugadinti turtą. Signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik pastatų ir namų turto draudimas. 2. N – ūkininkas draudžia pastatus nagrinėjamu laikotarpiu. Nuo 2006m. iki 2009 m. pastatų draudimo įmokos vis keitėsi. Lyginant 2006 metus su 2007 metais, įmokos už pastatų draudimą padidėjo 29,9 proc., tai yra 128 Lt, o lyginant 2007 metus su 2008 metais, įmoka sumažėjo 7,9 proc., tai yra 44 Lt. Tai lėmė ūkininko nenoras turėti didelių nuostolių, kurių padaro gaisrai ar gamtos stichijos bei didėjantis saugumo jausmas, kad nelaimės atveju gauta suma bus tokia, kad užteks tokiam pat pastatui pasistatyti ar nusipirkti. 3. Žemės ūkio technikos draudimas nėra palankus ūkininkams. Žemės ūkio technika yra naudojama tam tikrais momentais, kai reikia nudirbti tam tikrus darbus, todėl ši technika galėtų būti draudžiama tam tikram laikotarpiui. Taip pat ūkininkams tenka drausti nemažai technikos, todėl draudėjai galėtų daryti tam tikras nuolaidas. 4. N – ūkininkas draudžia tik žemės įdirbimo agregatą. Nuo 2007m. iki 2009 m.bendra draudimo įmoka padidėjo 30,3 proc., tai yra 112,7 Lt. Tai įtakojo tai, kad ūkininkas sudarė kitos rūšies draudimą, kuris skirtas nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų. N – ūkininkas nori būti tikras, kad jo turtas yra apdraustas 100 proc. ir nelaimės atveju draudimo išmokos pakaktų nuostoliams padengti. 5. Nors ūkininkų nuomonės dėl pasėlių draudimo įgyvendinimo skiriasi, visi supranta, kad ateityje kompensacijų už stichinių gamtos reiškinių padarytus nuostolius bus galima tikėtis tik iš draudimo kompanijos, todėl pasėlius verta drausti. Taip pat pasėlius verta drausti ir dėl to, kad meteorologinių reiškinių sąlygoti nuostoliai nuolat didėja; draudimo išmokos vidutiniškai sudaro net 160 proc. nuo žemdirbių sumokėtų draudimo įmokų; valstybė remia pasėlių draudimą, kompensuodama 50 proc. draudimo įmokų; pasėlių draudimas sudaro žemdirbiams palankesnes sąlygasbei geresnes galimybes gauti kreditą, įkeitus bankams ne tik žemę, bet ir pačius pasėlius, kurie tikrąją vertę įgyja tik būdami apdrausti. 6. N – ūkininkas pasėlius drausti pradėjo tik 2008 m. N – ūkininkas turėtų sumokėti draudimo įmoką - 490,80 Lt, kadangi valstybė sumoka pusę sumos, tai šiam ūkininkui reikia mokėti tik 245, 50 Lt. Šis ūkininkas pradėjo drausti pasėlius dėl 5 punkte išvardintų priežasčių. 7. N – ūkininkas žemės ūkio įrenginių ir inventoriaus draudimu nesinaudoja, nes šiam draudimui pritrūksta pinigų ir ūkininkas pats bando apsaugoti žemės ūkio įrenginius. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. AB ,,Mano draudimas“ [interaktyvus] [žiūrėta 2009 rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!