Tuberkuliozė. Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis)

ĮŽANGA
Yra nemažai oro lašeliniu būdu plintančių ligų. Tačiau bene labiausiai šiuo metu paplitusi ir dažniausiai minima yra tuberkuliozė. Tuberkuliozės (kitaip džiovos) sukėlėją dar prieš daugiau nei šimtą metų atrado vokiečių gydytojas Robertas Kochas. Už tai jam buvo suteikta Nobelio premija. Nepaisant to, iki šiol nepavyksta nugalėti šios ligos. Viena iš pagrindinių priežasčių – žmonių neišmanimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, chaotiškai arba su pertraukomis gydoma tuberkuliozė tampa lėtinė ir sunkiai pagydoma liga, vidutiniškai 55 % ligonių toliau platina ligos sukėlėjus. Tačiau, pradėjęs gydytis, žmogus jau po kelių savaičių yra mažai pavojingas aplinkiniams.
Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinis plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojamas, rūkymas. Taip pat prasta asmens ir aplinkos higiena.
Remiantis esama situacija, galima daryti išvadą, kad visuomenė nesupranta ir nesisaugoja tuberkuliozės, daug jaunų žmonių neturi jokios asmeninės sveikos elgesio motyvacijos. Tuberkuliozė pradėjo vis labiau plisti šeimose. Tai kelia didelį susirūpinimą. Kalbant apie profilaktiką reikia pripažinti, kad gyventojai stokoja žinių. Daugelis net nežino, kad tuberkuliozė, kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiam, bet ir aplinkiniams.
1. Mycobacterium gentis
Mycobacterium gentis priklauso Mycobacteriaceae šeimai. Šios genties pavadinimas siejamas su jos mikroorganizmų panašumu į grybus (myces): lėtai arba labai lėtai dauginasi pumpuravimo būdu. Visos šios šeimos bakterijos yra atsparios rūgštims ar etanoliui. Tai aerobinės nejudrios gramteigiamos truputį lenktos ar tiesios lazdelės, kurios gali būti siūlinės arba micelio formos.
Ypatingosios mikobakterijų savybės:
a) Ląstelės sienelėje daug (iki 60%) lipidų ir vaškų;
b) Ląstelės sienelę sudaro peptidoglikano ir arabagalaktoniniai sandai;
c) Atsparios rūgštims ( taip pat šarmams, alkoholiams);
d) Tam tikros rūšys gamina nedifunduojančius karotinoidinius pigmentus;
e) Atsparios lizocimui;
f) Katalizė (+);
g) Arilsulfatazė (+).
Mikobakterijoms būdinga, kad jos turi daug (iki 60%) lipidų ir vaškų. Dauginasi lėtai, tik saprofitinės rūšys – grečiau. Mikobakterijų yra labai daug aplinkoje: vandenyje, dirvožemyje, gyvūnuose ir augaluose. Šiuo metu identifikuota apie 30 mikobakterijų rūšių. Manoma, kad jų yra apie 200.
Atsižvelgiant į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!