Anotacija lietuvių kalba Darbe analizuojamas tranzito turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje, tranzitu paremtos turizmo plėtros strategijos reikšmė šalies turistiniam patrauklumui ir konkurencingumui. Raktiniai žodžiai: turizmas, įvykis, turizmo paslaugų reprezentacija, turizmo plėtros strategija. Anotacija tranzitinio (anglų) kalba The study invesligates the application of evcnts for development of tourism in Lithuania. Event-based strategy of tourism development significantly affccts tourism attractiveness and competitiveness of a country. Key words: tourism, event, tourism representation, tourism development strategy. Įvadas Globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Pasaulinis turizmo sektorius persiorientuoja į asmeninių patirčių pardavimą, kadangi net trumpos kelionės metu turistui turi būti perteiktas šalies identitetas. Statiškas muziejų ekspozicijas keičia interaktyvios parodos, šalies istoriją ir kultūrą atskleidžia karnavalo elementai. Ne tik valstybių, bet ir turizmo agentūrų marketingas glaudžiai siejasi su egzotiškų patyrimų perdavimu potencialiems vartotojams. Turizmo paslaugų plėtra bei konkurencingumo didinimas ypač aktualūs Lietuvai, kuri siekia veiksmingiau formuoti savo įvaizdį, panaudoti turistinį potencialą, padidinti tranzitinio ir vietos turistų srautus. Taigi sąlygas tranzito turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje analizė reikšminga tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Tyrimo objektas. Tranzito turizmo plėtros skatinimas Lietuvoje. Mokslinė problema. Pasaulio turizmo sistemos dalyviai investuoja į interaktyvias marketingo priemones, kadangi tai - globalios ekonomikos suformuota būtinybė. Auganti įvykiais paremtos turizmo plėtros strategijos reikšmė sąlygoja poreikį įvykių taikymą analizuoti ne tik atskirų įmonių, Įvykių, kaip turizmo sistemos konkurencingumo didinimo priemonės, panaudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio tranzitinio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Speth-mann, 2007; Hanover, 2008; Shermach, 2008; D'Andrea 2008; Franks, Mills, 2008; Odeli, 2008 ir kt.) darbuose. Lietuvoje įvykiais paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų sąlygas tranzito turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sąlygas tranzito turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pasaulines turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijas. 2. Išanalizuoti sąlygas tranzito turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidas. Tyrimo naujumas. Atlikta sąlygas tranzito turizmo plėtros skatinimui analizė rodo, kad įvykių, kaip konkurencingumo didinimo priemonės, reikšmė verslui (taip pat ir turizmo sektoriui) nesumažės, tačiau keisis sąlygas tranzito turizmo pobūdis. Taigi būtina sukurti įvairias įvykių ir kitų marketingo priemonių jungtines formas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti sąlygas tranzito turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje galimybes. Tyrimo uždaviniai: 3. Ištirti pasaulines turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijas. 4. Išanalizuoti sąlygas tranzito turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidas. 5. Suformuoti įvykiais paremtos turizmo plėtros strategiją Vilniuje veikiančiai įmonei. Tyrimo metodai. Mokslinės ekonominės literatūros sisteminė analizė, loginė analizė bei sintezė; grafiniai metodai ir jų apibendrinimas. 1. Informacijos šaltinių apžvalga 1.1.Pasaulinės turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijos Pasaulio turizmo rinkoje vis labiau intensyvėja konkurencijos ir tranzito turizmo vartotojų poreikių kaitos procesai. Remiantis Škotijos turizmo plėtros organizacija Visit Scotland (2008), daugiau kaip 193 šalys varžosi dėl turizmo rinkos dalies. Kai kurios iš jų siūlo tas pačias paslaugas ir kovoja dėl tų pačių segmentų. Vis labiau ryškėja tranzito turizmo vartotojų polinkis rinktis egzotiškus maršrutus (pvz., Aziją, Ameriką, Ramiojo vandenyno regioną), todėl Europos šalys turi stengtis padidinti savo turistinį patrauklumą, užsitikrinti tvirtesnes konkurencines pozicijas pasaulio turizmo rinkoje. Kita globali turizmo tendencija - tranzito turizmo vartotojų charakteristikų evoliucija. Turizmo sistemos klientai tampa labiau informuoti, rafinuoti ir tai padidina jų gebėjimą daryti spaudimą turizmo paslaugų įmonėms. Intensyvi konkurencinė kova vyksta ne tik tarp turizmo paslaugų teikėjų, bet ir tarp kitų laisvalaikio paslaugų rinkos dalyvių - pramogų verslo bet ir šalies mastu. Naujausios transporto tranzito turizmo plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje, Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią nūdienos poreikius Lietuvos transporto tranzito turizmo ir tranzito plėtotės strategiją. Tačiau Europos ir kitose valstybėse susiklostė tradicija peržiūrėti nacionalines transporto tranzito turizmo plėtotės strategijas kas 4–5 metai. Toks poreikis yra ir mūsų šalyje. Pakoreguoti mūsų šalies transporto tranzito turizmo plėtotės programą verčia objektyvios aplinkybės: aktyvi šalies integracijos į Europos Sąjungą politika, naujausios transporto tranzito turizmo plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje (multimodalinio transporto tranzito turizmo plėtotė, telemechanikos ir naujausių informacijos technologijų priemonių taikymas transporto tranzito turizmo sistemų plėtojime, aplinkosaugos reikalavimų transporto tranzito turizmo sistemai didėjimas, tolesnis transporto tranzito turizmo paslaugų rinkos plėtojimas ir kt.). Iki 2015 m. Lietuvoje turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto tranzito turizmo sistema, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos (ES) šalių lygiui, kuri efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto tranzito turizmo sistemomis, leis Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Kartu modernizuota Lietuvos transporto tranzito turizmo sistema kaip integruota ES transporto tranzito turizmo sistemos dalis, teikdama kokybiškas transporto tranzito turizmo ir tranzito paslaugas, efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams ir didins Lietuvos ir ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. Užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą bei prekių gabenimą palaikant dinamišką šalies ekonomikos plėtotės raidą. Tačiau, apibrėžiant valstybės institucijų misiją plėtojant transporto tranzito turizmo sistemą, reikia transporte, kaip didelėje sistemoje, išskirti du svarbiausius jos segmentus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), turinčius skirtingą funkcionavimo ir plėtotės specifiką. Transporto tranzito turizmo sistemoje funkcionuojantys vežėjai, operatoriai ir kiti transporto tranzito turizmo paslaugų tiekėjai, veikiami tokių pačių kaip ir kitų šalies ekonomikos sektorių įmones, rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl tik rinkos mechanizmas ir jo sąlygota konkurencija yra svarbiausias sėkmės ir pažangos šiame transporto tranzito turizmo segmente katalizatorius. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems transporto tranzito turizmo paslaugų dalyviams, paprastai veikiantiems privačios nuosavybės ir iniciatyvos pagrindu, sudarymu ir užtikrinimu. O transporto tranzito turizmo infrastruktūros (dažniausiai funkcionuojančios viešosios nuosavybės pagrindu) efektyvumas ir jo plėtotės nauda civilizuotame pasaulyje vertinama ne atskiros įmonės (pavyzdžiui, kaip matoma Lietuvos geležinkelių atveju), bet atskiro regiono ar visos šalies mastu. Transporto tranzito turizmo tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų bendrosios rinkos arterijos ar net rinkų konkurencingumo varomoji dalis. Todėl transporto tranzito turizmo infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų ES šalių valstybines ekonomikos plėtotės strategijas ir programas. Be to, valstybinės institucijos negali (kadangi tai užfiksuota tarptautinėse konvencijose) atsiriboti nuo eismo saugos ir saugumo bei aplinkosaugos problemų sprendimo, kurių daugelio neįmanoma išspręsti apeinant transporto tranzito turizmo infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės klausimus. Įvertinant šių laikų reikalavimus, Lietuvos transporto tranzito turizmo ir tranzito plėtotės strategijoje transporto tranzito turizmo infrastruktūros plėtotės klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys. Strateginių transporto tranzito turizmo plėtotės tikslų nustatymas yra sudėtingas procesas, kuris įvairiose pasaulio šalyse (įvairiais jų raidos etapais) atliekamas skirtingai. Tačiau apibendrintai galima išskirti veiksnius (veiksnių grupes), kuriuos bet kokiu atveju reikia įvertinti, pasirenkant tolesnius transporto tranzito turizmo sektoriaus plėtotės tikslus. Šie veiksniai yra: visuomenės ar atskirų jos sluoksnių troškimų (vizijų) suvokimas ir įvertinimas; transporto tranzito turizmo sektoriaus problemų ir plėtotėsperspektyvų identifikavimas; turimų (ir galimų pasitelkti) resursų nustatymas. Visos išvardytos veiksnių grupės yra svarbios ir tarpusavyje persipynusios. Tačiau sudėtingiausias dalykas yra tiksliai identifikuoti transporto tranzito turizmo problemas ir plėtotės perspektyvas. Šiam tikslui naudotina Lietuvos transporto tranzito turizmo sektoriaus SSGG (SWOT) (stiprybių, silpnybių, galimybių grėsmių) analizė. Stiprybės Palanki tranzitui šalies geografinė padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti esantys kontinentinės svarbos transporto tranzito turizmo koridoriai). Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą. Išplėtotas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema. Geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis. Iš esmės baigta transporto tranzito turizmo sektoriaus komercinių struktūrų privatizacija. Kvalifikuotas transporto tranzito turizmo sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami dalyvauti rengiant tarptautines programas ir projektus). Aukštas automobilizacijos lygis. Išplėtota transporto tranzito turizmo specialistų rengimo sistema. Silpnybės Fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra. Pasenęs geležinkelio riedmenų parkas. Nepakankamai išplėtotas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas. Klaipėdos jūrų uosto kanalo nepakankamas gylis (įplaukti gali tik 10,5 m grimzlės laivai). Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleivių aptarnavimui. Prastas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais su ES šalimis per Lenkiją. Neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operatyvinės) veiklos, tai trukdo rinkos santykių plėtojimui geležinkelių sektoriuje). Susidėvėjęs miestų ir priemiesčių autobusų parkas. Ne visi didieji šalies miestai turi apvažiavimo kelius. Miestų gatvės nepritaikytos intensyviam transporto tranzito turizmo eismui. Lėktuvų parkas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai multimodaliniam transportui plėtoti. Neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto tranzito turizmo infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės mechanizmą. Neišplėtotas tranzito vandenų transportas. Didelis automobilių transporto tranzito turizmo avaringumas. Žalingas transporto tranzito turizmo (ypač automobilių) poveikis aplinkai. Sienų pervažiavimo problemos. Galimybės Reikia sukurti Kauno ir Klaipėdos logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto tranzito turizmo logistikos centrų tinklą. Taikytini privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principai finansuojant transporto tranzito turizmo infrastruktūrą. Svarbiausioms transporto tranzito turizmo magistralėms reikia pasiekti transeuropinių tinklų statusą. Plėtotinas kombinuotas krovinių ir keleivių transportas. Galima plačiau įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto tranzito turizmo paslaugų rinkoje. Grėsmės Nepakankamai efektyvus veiksmų koordinavimas su kaimyninėmis šalimis, plėtojant TINA tinklus. Lėšų trūkumas transporto tranzito turizmo infrastruktūros atstatymui ekonomikos teorijoje ir praktikoje vyraujant rinkos fundamentalizmo koncepcijai. Transporto tranzito turizmo kamščiai didžiausiuose šalies miestuose. Preliminari SSGG analizė leidžia suformuoti šiuos Lietuvos transporto politikos strateginius tikslus ilgalaikėje perspektyvoje: Transporto tranzito turizmo infrastruktūros modernizavimas, integruojant svarbiausias magistrales į TINA tinklus, o per juos – į trans europinius tinklus. Transporto tranzito turizmo rūšių sąveikos vežant krovinius ir keleivius gerinimas. Struktūrinių pokyčių, lemiančių rinkos santykių Lietuvos transporto tranzito turizmo sektoriuje įgyvendinimą, užbaigimas. Spartesnė Lietuvos vežėjų integracija į Baltijos jūros regiono ir kontinentinės Europos transporto tranzito turizmo paslaugų rinką. Tranzito didinimas efektyviau išnaudojant modernizuojamų I ir IX Europos transporto tranzito turizmo koridorių galimybes. Stiprėjantis ekonominis bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros regiono šalių. Transporto tranzito turizmo ir tranzito paslaugų poreikių didėjimas besiplečiant tarptautinei prekybai. Šalies gyventojų mobilumo galimybių ir poreikių didėjimas. Nauja teisinė bazė (suderinta su ES teisinėmis normomis). Politinis stabilumas. Lietuvos transporto tranzito turizmo sektoriaus plėtojimui didžiausią įtaką turės integracija į Europos Sąjungą ir su ja susijusios įėjimo į naujas rinkas galimybės, Sanglaudos ir kitų ES fondų parama bei dalyvavimas bendrų interesų transporto tranzito turizmo sektoriaus plėtojimo projektuose, taip pat šalies gyventojų mobilumo ir poreikių didėjimas. Sunkiausiai prognozuojamas veiksnys yra tranzito paslaugų poreikių didėjimo vertinimas dėl sunkiai nuspėjamos Rusijos politikos, dėl Baltijos šalių uostų (ilgalaikės) perspektyvos. Įvertinus minėtas varomąsias jėgas, rengiamame projekte atsispindės visų rūšių transporto tranzito turizmo – kelių, vandens, geležinkelio ir oro – tolesnės raidos iki 2015 m. perspektyvos. Efektyvumas. Ištekliai, kuriais disponuoja valstybė, yra riboti, todėl, parenkant ir vertinant transporto tranzito turizmo komercinės (operatyvinės) veiklos plėtotės priemones (lyginant išlaidas ir rezultatus), kiekvienu konkrečiu atveju reikia garantuoti ne mažesnį efektą, negu galima pasiekti kitame šalies ūkio sektoriuje. Išimtį sudaro transporto tranzito turizmo infrastruktūros plėtotės projektai, kurie turi apsimokėti visos šalies mastu. Etapiškumas. Sudėtingų transporto tranzito turizmo sistemų plėtojimas yra diskretinio pobūdžio, nes didėjant vežiojimo poreikiams, neįmanoma atitinkamai didinti infrastruktūros pajėgumų. Kiekvienas naujas transporto tranzito turizmo infrastruktūros plėtotės etapas turi garantuoti efektyvų transporto tranzito turizmo sistemos funkcionavimą pakankamai ilgai. Rengiant ir įgyvendinant transporto tranzito turizmo plėtotės strategiją, transporte kaip sistemoje reikia išskirti du svarbiausius elementus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), turinčius skirtingą funkcionavimo ir plėtotės specifiką. Transporto tranzito turizmo sistemoje funkcionuojantys vežėjai ir operatoriai turi būti veikiami tokių pačių, kaip ir kitų šalies ekonomikos sektorių įmonės, rinkos sąlygų ir dirbti konkurencinėje aplinkoje. O transporto tranzito turizmo infrastruktūros ir jos plėtotės nauda bei efektyvumas civilizuotame pasaulyje vertinamas ne atskiros įmonės, bet viso šalies ūkio ar atskiro regiono mastu. Tiesa, atskiri rinkos santykių elementai transporto tranzito turizmo infrastruktūros funkcionavimo srityje ES šalyse pradedami diegti ir numatomi toliau plėtoti, tačiau valstybinių institucijų vaidmuo reguliuojant transporto tranzito turizmo infrastruktūros funkcionavimą ir plėtojimą ne tik teisinio, bet ir ekonominio bei finansinio poveikio priemonėmis nemažėja. Transporto tranzito turizmo ir tranzito plėtotės priemonės Svarbiausių multimodalinių Lietuvos transporto tranzito turizmo infrastruktūros objektų modernizavimas ir plėtotė siekiant juos integruoti į transeuropinius transporto tranzito turizmo tinklus (TEN-Tr). Regioninis bendradarbiavimas. Visuomeninio privataus kapitalo partnerystė (PPP). Lietuvos transporto tranzito turizmo multimodalinė plėtotė Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir rengiant ilgalaikės Lietuvos transporto tranzito turizmo ir tranzito plėtotės strategijos projektą, transporto tranzito turizmo infrastruktūros plėtotės problemų sprendimui skirtas prioritetinis vaidmuo. Juk transporto tranzito turizmo infrastruktūros planavimas ir plėtotė dažniausiai laikoma viena iš svarbiausių transporto tranzito turizmo politikos priemonių rengiant tiek Europos Sąjungos, tiek ES šalių transporto tranzito turizmo plėtotės strategijas ir programas. Transporto tranzito turizmo tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendros rinkos arterijos ar netgi rinkų konkurencingumo varomoji jėga. 1 lentelė. Turistų srautų augimas 1995-2020 metų laikotarpiu Pasaulio regionas Pokyčio prognozė Vidutinis metinis prieaugis Vidurinieji Rytai Spartus augimas 7.1 % Rytų Azija ir Ramiojo vandenyno regionas Spartus augimas 6.5 % Amerika Augimas 4% Europa Lėtas augimas pereinantis į stagnaciją 3% Įvykių, kaip turizmo sistemos konkurencingumo didinimo priemonės, panaudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio tranzitinio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Spethmann, 2007; Hanover, 2008; Shermach, 2008; D'Andrea 2008; Franks, Mills, 2008; Odeli, 2008 ir kt.) darbuose. Lietuvoje įvykiais paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų sąlygas tranzito turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Europos turizmo sistemoje didžiausią potencialą padidinti rinkos dalį šiuo metu turi Centrinės bei Rytų Europos valstybės (Eriksson ir kt., 2000), kurioms priklauso ir Lietuva. Siekiant išnaudoti naujas galimybes, būtina sukurti turizmo infrastruktūrą ir ieškoti unikalių turizmo paslaugų reprezentavimo būdų. Remiantis D. D'Andrea (2008), viso pasaulio turizmo sistemos dalyviai investuoja į interaktyvias komunikacijos priemones, kadangi tai - globalios ekonomikos suformuota būtinybė. To pasėkoje didėja įvykiais paremtos komunikacijos strategijos reikšmė. Pagrindinis šios strategijos elementas - įvykis - suvokiamas kaip priemonė įmonės žinutės perdavimui į tikslines auditorijas (Aaker, 1995; Behrer, Larsson, 1998; Kotler, 2002). Įvykiais paremta turizmo paslaugų reprezentavimo strategija tampa gyvybiškai svarbi Europos valstybių turizmo įmonėms. Didelė jų dalis seka JAV įmonių, kurios jau seniai naudoja šią komunikacijos formą, pavyzdžiu. Įvykiais paremta komunikacijos strategija Europoje mažiau standartizuota, tačiau labiau struktūrizuota negu JAV (PROMO, 2009). Pagrindinė jos plėtros tendencija Europos šalyse - augantis profesionalumas per bendradarbiavimą asociacijose ir kituose susivienijimuose bei jungtinės komunikacijos projektų įgyvendinimą (Allen, 2000; VVasserman, 2001; Hanover, 2008). Tikėtina, kad įvykių reikšmė verslui (taip pat ir turizmo šakai) nesumažės, tačiau keisis jų taikymo pobūdis. Didelę reikšmę ateityje turėtų įgyti įvykių, kaip reprezentacijos priemonės, ir elektroninio marketingo (angį. e-marketing) jungtinės formos (Goldblatt, 2002; Gupta, 2003). Sąlygas tranzito turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidos Išskirtinos trys esminės probleminės sritys, kurios trukdo Lietuvai išnaudoti geografinės padėties, gamtinės ir kultūrinės aplinkos formuojamus privalumus bei mažina Lietuvos turistinį patrauklumą, - turizmo infrastruktūra, turizmo ir susijusių paslaugų pasiūla bei kokybė, turizmo informacijos sklaida ir marketingas. Turizmo infrastruktūrai galima priskirti turizmo materialinę bazę, kuri pasižymi tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais bruožais (pvz., įrengtų kempingų skaičius; turistų traukos objektų ir lankytinų vietų pritaikymo turizmui kokybė; informacinių ženklų ir gairių, skirtų tranzitinio turistams, kiekis ir t.t). Turizmo ir susijusių paslaugų pasiūlą bei kokybę charakterizuoja šių paslaugų sektoriaus plėtros laipsnis - unikalių ekspozicijų, festivalių, renginių ir reginių įvairovė bei meninis lygis. Su pastarąja problemine sritimi glaudžiai siejasi turizmo informacijos sklaida bei marketingas: išskirtinio turizmo paslaugų ir pramogų komplekso formavimas; informacijos apie šalį, joje vykstančius renginius bei turistų traukos objektus pasiekiamumas; unikalių Lietuvos, kaip turistinės vietovės, reprezentacijos priemonių taikymas. Remiantis atlikta analize, galima teigti, kad esminiai šalies turizmo sektoriaus konkurencingumo veiksniai - turizmo paslaugų kokybė ir turistinės vietovės unikalumas. Lietuvoje prioritetas teikiamas paslaugų kokybės gerinimui, tačiau per mažai ieškoma to, kas ją išskirtų iš kitų šalių. Tikslingas įvykių panaudojimas kitų rinkodaros komunikacijos priemonių komplekse leistų efektyviau išnaudoti esamus turistinius privalumus ir atrasti naujų unikalių būdų paskatinti atvykstamojo turizmo aktyvumą. Globalios ekonomikos konkurencinėmis sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti bei pateikti vartotojams. Vis daugiau verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais (pvz., produktų išbandymas prekybos vietose, bandomieji oro linijų skrydžiai žiniasklai-dos atstovams, galimybė pačiam sukurti norimo dizaino papuošalą juvelyrikos parduotuvėse ir t.t.) (Oąvist, 1999). 1.2.Tranzito turizmo vartotojų charakteristikų evoliucija Kita tendencija, būdinga šiuolaikiniam turizmui, - tranzito turizmo vartotojų charakteristikų evoliucija. Turizmo sistemos klientai globalios ekonomikos sąlygomis tampa labiau informuoti, rafinuoti, ir tai padidina jų gebėjimą daryti spaudimą turizmo paslaugų įmonėms. Konkurencinė kova vyksta ne tik tarp turizmo paslaugų teikėjų, bet ir kitų laisvalaikio paslaugų rinkos dalyvių - pramogų verslo organizacijų, prekybos ir laisvalaikio centrų (Shermach, 2008). Europos turizmo sistemoje didžiausią potencialą padidinti rinkos dalį šiuo metu turi Centrinės ir Rytų Europos valstybės (Eriksson ir kt, 2000), kurioms priklauso ir Lietuva. Siekiant išnaudoti šias galimybes, būtina ne tik sukurti turizmo paslaugų reprezentacijos infrastruktūrą, bet ir ieškoti būdų. Remiantis C. Franks ir B. Mills (2008), turizmo agentūrų marketinge ryškėja šios tendencijos: • Jungtinė komunikacija. Pvz., St Andrews Travel turizmo agentūra, įsikūrusi Boltone (Didžioji Britanija), kartu su vietos viešbučiais, avialinijų ir kt. verslo įmonėmis leidžia kasmetinį laikraštį, kuris skirtas padidinti įmonių žinomumą ir informuoti potencialius klientus. Kadangi Boltone yra apie 50 kelionių agentūrų, būtina iš jų išsiskirti. Leidinio pagrindas - žmogiškasis elementas. Spausdinami klientų atsiliepimai apie atostogas, kurie geriau negu tiesioginė reklama skatina kitus vartotojus rinktis tuos pačius kelionių maršrutus. Vienas iš pagrindinių laikraščio platinimo būdų - St Andrews Travel rengiami įvykiai - teminiai vakarai ir kiti renginiai. • Unikali paslaugų reprezentacija. Pvz., Roger VValker Travel turizmo agentūra, esanti Winchester'io mieste (Didžioji Britanija), originaliai pristato siūlomas keliones į Rytus. Po miestelį važinėja įmonės spalvomis - juoda ir geltona - nudažytas „rikša-mobilis", primenantis Indijos rikšų tempiamus vežimus. Šio reklamos būdo, kurį taip pat galima klasifikuoti kaip įvykį, paskirtis - užtikrinti, kad įmonė neliks nepastebėta, ir potencialūs klientai įsimins jos ženklą bei susidomės siūlomomis paslaugomis. • Specializuoti įvykiai. - First Choice turizmo agentūros „brošiūrų vakarėlis". First Choice kiekvienų metų kovo-balandžio mėnesiais organizuoja įvykį, skirtą prieš vasaros sezoną supažindinti potencialius klientus su įmonės paslaugomis. Klientai informuojami apie naujus kelionių pasiūlymus, susidomėjusiems išsiunčiami asmeniniai kvietimai į renginį, kurio metu įmonė siūlo ypatingas nuolaidas ir persona-lizuotas paslaugas - galimybę organizuoti brangias keliones visai šeimai sezono pabai goję ir 1.1. (Odeli, 2008). „Brošiūrų vakarė lio" rezultatas - po renginio išaugę turizme paslaugų pardavimai. Worldchoice Travel turizmo agentūro. „bendruomeniniai įvykiai". Siekdama sūdo minti potencialius klientus kelionėmis į Lotynų Ameriką, Worldchoice Travel agentūn suorganizavo teminį vakarėlį, kurio meti New Malden'o miesto gatvėje grojo Lotyni Amerikos muzikantai, visi norintys galėje ragauti Čilės vyną (Glodblatt, 2002; Yuan ii kt., 2008). Po teminio vakarėlio išaugo kelionių į Lotynų Ameriką rezervavimas. Išanalizuoti atvejai rodo, kad įvykiais paremtas marketingas tampa reikšminga turizmo paslaugų reprezentacijos forma Naudodamos unikalius būdus pristatyt: savo paslaugas, leisdamos vartotojui patirt: tiesioginį sąlytį su kelionės pasiūlymu (pvz. per teminius įvykius, kuriuose galima paragauti agentūros reklamuojamų šalių nacionalinių patiekalų ar gėrimų), įmonės efektyviau konkuruoja ir to pasėkoje auga turizme paslaugų pardavimai. Kadangi konkurencija pasaulinėje turizmo paslaugų rinkoje intensyvėja, šalys ir regionai negali pasikliauti vien turizme agentūrų reprezentacine veikla. Dėl šios priežasties būtina sukurti turizmo paslaugų reprezentacijos infrastruktūrą ir formuoti šalies (regiono) įvaizdį, kuris būtų patrauklus tiek potencialiems turistams, tiek užsienyje įsikūrusioms turizmo agentūroms, siekiančioms praplėsti siūlomų kelionių maršrutų spektrą. Įvykio (angį. event) marketingas - viena iš efektyviausių priemonių, įgalinančių šalį (regioną) savo pavadinimą paversti prekės ženklu (Skinner ir kt., 2003; Wasserman, 2001). Siekiant šių tikslų, įvykio (angį. event) marketingas turėtų būti įtrauktas į strateginių turizmo skatinimo priemonių komplek nyje įsikūrusiomis turizmo agentūromis, siūlančiomis keliones į minėtą šalį (regioną). Unikalių įvykių organizavimą reikėtų derinti su periodiškais įvykiais, kurie galėtų tapti sudedamąja šalies (regiono) identiteto dalimi ir tradicijų kūrimo pagrindu. Taigi, stiprėjant konkurencijos intensyvumui pasaulinėje turizmo rinkoje, įvykio (angį. event) marketingo potencialas turėtų būti išnaudotas ne tik verslo organizacijų (turizmo agentūrų, pramogų ir laisvalaikio paslaugų įmonių, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonių, avialinijų ir kt.), bet ir regioniniame bei valstybiniame lygmenyse. 1.3.Pasaulinės tranzito turizmo paslaugų reprezentacijos tendencijos ir jų taikymo Lietuvoje prielaidos Svarbu pašalinti infrastruktūrinius turistų tranzito apribojimus (bloga būklė, pasenęs ūkis, nepakankama keleivių aptarnavimo kokybė Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas. Kadangi transporto infrastruktūra dėl tranzitui palankios šalies geografinės padėties bei universalaus neužšąlančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – vienas iš pagrindinių privalumų ir nurodoma galimybė didinti turistų srautą per Lietuvą. Svarbu pašalinti infrastruktūrinius turistų tranzito apribojimus (bloga būklė, pasenęs ūkis, nepakankama keleivių aptarnavimo kokybė), kad jūrų uosto, tranzito vandenų kelių sistemos, oro uostų, geležinkelių tinklo pajėgumai būtų visiškai panaudoti. Išplėtus transporto tinklą bei pagerinus infrastruktūrą, šalies istorinis paveldas ir kraštovaizdis taps lengviau pasiekiamas, o tai skatins turizmo plėtrą, mažės kaimo vietovių teritorinė izoliacija, bus sudarytos prielaidos didesniam žmonių mobilumui bei spartesnei ūkio internacionalizacijai ir klasterizacijai, padidės dėmesys subalansuotai plėtrai ir švariai aplinkai. Pasaulio turizmo sistemos dalyviai investuoja į interaktyvias marketingo priemones, kadangi tai globalios ekonomikos suformuota būtinybė. Įvykio (angį. event) atskleidžia per įvairių pasaulio šalių patirtį ir stiprėjančias tendencijas reprezentuoti save šiuo būdu. Straipsnio autoriai pateikia susistemintą pažangią tranzitinio šalių patirtį taikant įvykio (angį. event) marketingą turizmo skatinimui. Vis daugiau šalių, regionų ir miestų į turizmo plėtros strateginius dokumentus įtraukia įvykio (angį. event) marketingą, kaip priemonę įgyti didesnį konkurencingumą tarptautinėje turizmo sistemoje (Sas-katchewan Tourism Event Proflles, 2000). Straipsnio autoriai išsamiau analizuoja Škotijos pavyzdį. Būdama sudėtine Didžiosios Britanijos karalystės dalimi, Škotija išlaikė nacionalinį identitetą ir dalinę autonomiją. Nacionaliniai šalies ypatumai ir tradicijos tapo pagrindu įvykiais paremtos marketingo strategijos formavimui. Škotijai turizmas - vienas iš svarbiausių kultūrinės ir ekonominės gerovės veiksnių. Turizmas palaiko daug verslų ir įmonių visoje šalyje, sukuria darbo vietas ir pajamas Škotijos gyventojams, skatina miesto ir kaimo vietovių plėtrą. Pagrindiniai Škotijos konkurenciniai pranašumai - patogi geografinė padėtis ir gerėjantis susisiekimas su kontinentine Europa, pakankamai imli vietinė rinka, anglų kalbos tranzitas. Remiantis Škotijos turizmo plėtros agentūros Visit Scotland (2008) duomenimis, pajamas iš turizmo iki 2015 m. siekiama padidinti net 50 proc. Tikimasi, kad prekybos, pramogų, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorių bendradarbiavimas užtikrins visų minėtų sričių ekonominį augimą. Dabar Europos Komisija rengia naujus planus ir dokumentus, kuriuose numatoma pakoreguoti ES infrastruktūros plėtojimą, kartu įvertinant ir šalių kandidačių į ES svarbiausių transporto infrastruktūros tinklų svarbą išplėstai ES bei jų modernizavimo ir plėtotės poreikius. Todėl reikia pabrėžti, kad svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimas ir plėtotė tampa ne tik Lietuvos, bet ir ES šalių bendru reikalu. Taip pat ES transporto infrastruktūros plėtotės politikos ir plėtotės metodologijos išmanymas tampa transporto srityje sprendimus priimančių Lietuvos pareigūnų bei specialistų reikalas. Nes tik tad galima parengti ir įgyvendinti Lietuvos transporto strategiją, kuri sutaptų su svarbiausiomis ES transporto politikos kryptimis. Po visos Europos transporto trečiosios konferencijos 1997 m. Helsinkyje rekomendacijos tobulinti ES transporto tinklo infrastruktūrą ir ją plėtoti Europos kontinente, pirmiausia per prisijungiančias prie ES valstybes, atsispindėjo Europos Komisijos parengtoje Pasirengimo prisijungimui strategijoje „Dienotvarkė 2000” (Agenda 2000). Minėtoje strategijoje buvo pabrėžiama transportui teikiama svarba Europos bendrijoje, kartu nurodant konkrečius fondus, kurie turėtų būti skirti transporto infrastruktūros investicijoms šalyse kandidatėse į ES. Dokumente buvo pabrėžiamas nacionalinių biudžetų ir PHARE programos vaidmuo finansuojant transporto infrastruktūros tobulinimą ir plėtotę. Reali ES finansinė parama pagal šią programą 1998–2001 m. buvo suteikta Baltijos greitkelio modernizavimo projektui. Talkinant ES svarbiausius Lietuvos transporto infrastruktūros moderni-zavimo ir plėtojimo darbus teks atlikti 2002–2015 m. Transeuropinio transporto tinklo (TEN-Tr) pirmasis projektas, kuris apims ir dabartinės ES transporto tinklą ir narystės ES siekiančių 11 šalių svarbiausius tinklus Europos Komisijos iniciatyva buvo parengtas, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims, 1996–1999 m. Besiplečiančioje ES būsimąjį TEN-Tr numatoma įgyvendinti šalių dabartinių narių ir asocijuotų ES šalių gyventojų patogumui, įvertinant regionų transporto poreikius, užtikrinant laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą, sudarant galimybę visų Bendrijos šalių regionams susisiekti su Europos biznio ir turizmo centrais. Projektuojant TEN-Tr besiplečiančioje ES, pagrindinė šio tinklo dalis buvo suformuota remiantis visos Europos transporto trečiosios konferencijos, įvykusios 1997 m. Helsinkyje, apibrėžtuose 10-tyje Europos transporto koridorių. Pažymėtina, kad Lietuvos teritoriją kertantys du svarbiausieji transporto koridoriai (šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis) šioje konferencijoje buvo pripažinti turintys didelę reikšmę Europai. Tačiau pagrindiniai svarbiausių transporto infrastruktūros komponentų atrankos kriterijai: atitikti ES Parlamento ir Tarybos sprendime 1692/96/EC pateiktas gaires dėl TEN-Tr formavimo; transporto infrastruktūros techniniai standartai turi atitikti Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos parengtas rekomendacijas (UN/ECE/Trans/WP.5/R.60/; transporto tinklų modernizavimo ir plėtotės programa turi būti baigta 2015 m.; tinklų modernizavimo ir plėtotės išlaidos turi atitikti realias finansų išteklių prognozes ir vidutiniškai kasmet sudaryti apie 1,5 proc. (bet ir neviršyti) kiekvienos šalies metinio BVP (iki 2015 m). Pagrindiniai tinklai kartu su papildomais tinklais turi suformuoti integruotą multimodalinį tinklą (TINA), kuris turėtų patenkinti šalių kandidačių į ES transporto poreikius besiplečiančios ES sąlygomis. Planuojant TINA tinklo papildomus komponentus, buvo atsižvelgiama: į trūkstamas pasienio jungtis tarp dviejų TINA dalyvaujančių valstybių; į trūkstamas reikias jungtis tarp TINA tinklo ir TEN-Tr tinklo; į trūkstamas pasienio jungtis tarp TINA tinklo ir kaimyninių valstybių, nepriklausančių ES, transporto infrastruktūros tinklo; į bendrą transporto infrastruktūros tinklo tankį TINA dalyvaujančiose šalyse; į šalių finansines galimybes realizuoti TINA tinklą. Reikia pabrėžti, kad, išsiplėtus ES, Vidurio Europos ir Baltijos šalys laipsniškai prisiims dvigubą vaidmenį, t.y. funkcionuos kaip sudedamosios išsiplėtusios ES dalys bei kaip šalys, jungiančios ES senbuves šalis su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Viduržemio ir Juodosios jūros šalimis. Prognozuojama, kad 2000–2015 m. krovinių srautas Europoje gali išaugti 1,5 karto, o keleivių vežiojimas – 3 ar net 4 kartus. Todėl Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto infrastruktūros tinklai taps gyvybiškai svarbūs pačios ES konkurencijai, ekonomikos augimui ir įmonių užimtumui. Dėl to jų plėtojimas ir to plėtojimo finansinė parama planuojama iš anksto. Visą 11 šalių TINA tinklą sudaro 18 683 km kelių, 20 924 km geležinkelių, 4052 km tranzito vandens kelių, 40 oro uostų, 20 jūrų uostų, 58 upių uostai ir 86 terminalai (iš jų 20 yra jūrų ir upių uostuose ir 68 atskirai). Viso TINA tinklo programos įgyvendinimui (iki 2015 m.) reikia 91 595 mln. eurų. Lietuvos TINA tinklą, kurio modernizavimą ir plėtotę glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir kaimyninėmis TINA dalyvaujančiomis šalimis, reikės atlikti iki 2008 m., sudaro 1617 km kelių, 1100 km geležinkelių, 278 km tranzito vandens kelių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bei Klaipėdos jūrų uostas. Svarbiausieji darbai, kurie turi strateginę reikšmę Lietuvos transporto sektoriaus ir tranzito plėtotei ir yra numatyti TINA programoje, yra šie: geležinkelių sektoriuje: padidinti traukinių eismo greitį iki 160 km/h ruože Vilnius–Klaipėda, modernizuoti signalizacijos ir telekomunikacijų sistemas pagrindinėse geležinkelio linijose, pratęsti europinės vėžės pločio geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno (su logistikos ir vėžės keitimo centru). Dėl pastarojo projekto įgyvendinimo reikia aktyviai ir iniciatyviai bendradarbiauti su Europos Komisija bei Lenkija, kaip ir su Latvija ir Estija – dėl europinės vėžės pločio geležinkelio linijos pratęsimo per visą Baltijos šalių teritoriją; kelių sektoriuje: užbaigti Via Baltica kelio rekonstrukciją (antras etapas), atstatyti ir sustiprinti kelio dangą Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda keliuose, nutiesti Vilniaus miesto aplinkkelį, Šiauliai–Tauragė kelią, Šiaulių ir Tauragės miestų aplinkkelius, taip pat rekonstruoti ir pastatyti naujus infrastruktūros objektus ir statinius (tiltus, viadukus, skirtingo lygio sankryžas); modernizuoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą. Per minėtą laikotarpį bus užbaigta uosto vartų rekonstrukcija, atlikti uosto kanalo gilinimo bei krantinių rekonstrukcijų darbai, pagerinta sąveika su kitų rūšių transportu (kelių ir geležinkelių tinklais), išplėsta uosto teritorija. Modernizuojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, reikia turėti omenyje, kad šioje srityje nereikia tikėtis esminės ES fondų paramos (skirtingai negu keliams ir geležinkeliams). Teks remtis Lietuvos gebėjimais sukaupti tam reikalui lėšas iš įvairių šaltinių. Įvertinus galiojančią ES teisinę bazę ir vykdomą transporto politiką bei įtakingų ES šalių nacionalinius interesus, artimiausiais metais galima tikėti susilaukti tam tikros finansinės pagalbos tik Klaipėdos jūrų uosto ir kitų transporto rūšių jungčių pagerinimui ir modernizavimui; modernizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą. Čia taip pat galima tikėtis tik ribotos ES paramos, nebent skrydžių saugos ir saugumo problemų sprendimui bei skrydžių valdymo sistemos modernizavimui. Atliekant minėtus darbus, bus siekiama esamos transporto infrastruktūros techninį lygį priartinti prie ES transporto techninio lygio ir standartų, kad būtų užtikrinta derama sąveika su kontinentinės Europos (per Lenkijos teritoriją) transporto infrastruktūra bei suteikiamos aukštos kokybės paslaugos vežėjams, tuo pačiu skatinant tranzito per Lietuvos teritoriją didėjimą. Lietuvos ir tranzitinio ekspertų vertinimu Lietuvos dalies TINA tinklo įgyvendinimui iki 2015 m. reikės 2,3 mlrd. urų. Geležinkelio infrastruktūros modernizavimui ir plėtojimui – 1316 mln. eurų. Kelių – 516 mln. eurų. Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros – 460 mln. eurų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – 92 mln. eurų. Įvertinant minėtų projektų reikšmę, TINA programoje identifikuotus projektus reikia įtraukti į valstybines investicijų programas bei paramos planus iš tarptautinių finansinių institucijų. Dabar TINA programos finansavimui paremti ES taiko ISPA (Struktūrinės politikos prisijungimo priemonės). Šis finansų fondas siekia 1 mlrd. eurų per metus visoms vienuolikai prie ES prisijungiančių šalių transporto ir aplinkos infrastruktūros projektams paremti. Iš šios sumos Lietuva savo infrastruktūros modernizavimui ir plėtotei paremti gali tikėtis (turėdama gerai parengtus projektus) 25–30 mln. eurų kasmet iki 2009 m. Tapus ES nare, galima tikėtis ES paramos infrastruktūros (TINA tinklams) projektams per ES Struktūrinius ir Sanglaudos fondus. TINA tinklo plėtotė iš esmės atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, kadangi tai sutampa su Lietuvos poreikiais modernizuoti transporto infrastruktūrą Rytų–Vakarų multimodaliniame koridoriuje [IX Europos transporto koridoriaus atšakoms IXB (Klaipėda–Minskas–Maskva ir Kijevas) ir IXD (Kaliningradas–Minskas–Maskva ir Kijevas], išlaikyti ir padidinti krovinių, gabenamų iš NVS šalių į Vakarų Europą ir kitus kontinentus ir atgaline kryptimi, srautus. Šiaurės–Pietų koridoriaus plėtotė (projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“) atitinka Lietuvos interesus sujungti modernizuotus Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių kelių ir geležinkelių tinklus (per modernizuotus, atsižvelgiant į Europos standartus, taikomus TEN-Tr tinklams, Lenkijos kelius ir geležineius) su transeuropinių tinklų sistema. Modernūs keliai ir geležinkelių linijos padės kurti bendrą išplėstos Europos ekonominę erdvę, likviduos daug esamų barjerų Lietuvos vežėjams įsitvirtinant Europos transporto paslaugų rinkoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad mūsų šalies sostinei Vilniui (skirtingai negu kitų Baltijos valstybių sostinėms) dabartinėje TINA programoje nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys ir dėl to neišryškintas Vilniaus transporto mazgo vaidmuo tiek mūsų šalies, tiek viso Baltijos jūros regiono mastu. Todėl vedant derybas su Europos Komisija dėl „Transporto politikos“ skyriaus, taip pat techninių konsultacijų dėl būtinų techninių Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimo 1692/96/EC modifikacijų siekiant Lietuvą prijungti prie TEN-Tr ir nustatant bendrų interesų (tarp ES ir Lietuvos) transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtojimo projektus, reikia išryškinti transporto jungties(kelių ir geležinkelių) Vilnius–Varšuva svarbą. Transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtojimui svarbus tradiciškai susiklostęs regioninis bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių. Tačiau dabartiniame Lietuvos transporto sistemos integravimo į Europos Sąjungos transporto tinklus ir transporto paslaugų rinką etape vis didesnę reikšmę įgyja Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas. Rengiant ir įgyvendinant Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus modernizavimo ir plėtojimo planus, reikia juos koordinuoti su kaimynine Lenkija. Kitaip sakant, Lietuvai labai svarbi Lenkijos strategija dėl I Europos transporto koridoriaus (Talinas–Varšuva) plėtotės. Reikia įvertinti tai, kad Lenkijos teritoriją kerta keturi visos Europos transporto trečiojoje konferencijoje (Helsinkis, 1997) pripažinti esantys tarptautinės reikšmės transporto koridoriai. Be jau minėto pirmojo, Lenkijos teritoriją kerta II (Berlynas–Varšuva–Minskas–Maskva), III (Drezdenas–Krokuva–Lvovas–Kijevas), VI (Gdanskas–Varšuva–Vyskovas ir Sverepecas) koridoriai. Atsižvelgdama į savo strateginius interesus, Lenkija jau kelerius metus prioritetą teikia II ir VI transporto koridorių plėtojimui. Todėl Lietuva nedelsiant turi parengti ir užimti strateginę poziciją, siekiant paveikti Lenkiją, kad ji svarbesnę reikšmę negu iki šiol teiktų I transporto koridoriaus infrastruktūros modernizavimui. Siekiant šio strateginio tikslo, reikia efektyviai pasinaudoti tiek įvairių lygių regioninio bendradarbiavimo institucijų ir organizacinių struktūrų (jų tarpe paminėtinos Baltijos jūros re-giono šalių bendradarbiavimo taryba, Baltijos šalių transporto ministrų taryba, I Europos transporto koridoriaus priežiūros komitetas), tiek dvišalių Lietu-vos–Lenkijos kontaktų tarp įvairių institucijų teikiamomis galimybėmis. Kartu Lietuva turi turėti patikslintą (suderintą su kaimyninėmis šalimis) planą, numatantį konkrečias priemones, kurios turėtų būti įgyvendintos modernizuojant transporto infrastruktūrą pirmajame koridoriuje. 2015 m.)TINA tinklams tapus TEN-Tr sudedamąja dalimi, tolesnio jų modernizavimo ir plėtojimo detalus planas turėtų būti parengtas atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų ES šalių bendrus interesus. Be to, Lietuvai tapus ES nare, atsiverė galimybės dabartinių TINA tinklų modernizavimui ir plėtotei pasitelkti Sanglaudos ir TEN-Tr fondų lėšas. Dabar I Europos transporto koridoriaus (pirmosiose „Via Baltica“ ir IA atšakose) planuojami šie svarbiausieji nauji keliai ir statiniai:Kalvarijos aplinkkelis (23 km), Šiaulių pietvakarių aplinkkelis su skirtingų lygių sankryža (8,5 km), Marijampolės I ir II, Garliavos ir Nausodės sankryžos. Labai svarbu pasiekti, kad Lenkija ir Latvija įgyvendintų Via Baltica Monitoringo komiteto 2010 m. vasario mėn. parengtą II investicijų į Via Baltica programą, kurioje numatyta, kad Lenkija atliks darbų už 219 mln. eurų, o Latvija už 271 mln. eurų. Lietuvos transporto tinklų integracijai į TEN-Tr tinklų sistemą strateginiuose planuose ypatinga svarba turi būti teikiama modernios geležinkelių linijos, jungiančios Baltijos šalis su ES šalimis per Lenkijos teritoriją, sukūrimui. Šios Lietuvos transporto politikai svarbios strateginės priemonės, kurios reikšmę ir bendrai TEN-Tr tinklo plėtotei jau pradėjo reikiamai vertinti ir ES institucijos, įgyvendinimo galimybės ir eiga akivaizdžiai priklauso nuo Lietuvos ir Lenkijos veiksmų ir pastangų sinchroniško derinimo realizuojant TINA programoje numatytą geležinkelio infrastruktūros modernizavimo I Europos transporto koridoriuje programą. Dabar Lietuva kartu su Lenkija diegia automatinę aširačių vėžės pločio pakeitimo sistemą, kuri talkins keleivinio bei kombinuoto susisiekimo plėtotei šia geležinkelio linija. Tačiau šis projektas neišspręs esminio tikslo – pasiekti minimalių greičio standartų (160 km/h), nustatytų tiek TINA geležinkelio tinklui, tiek ES šalių TEN-Tr geležinkelio magistralėms. Dabar kai kuriose šios linijos sekcijose (Lietuvos teritorijoje) įmanoma pasiekti tik 50 km/h greitį. Suprantama, kad toks traukinių greitis nepriimtinas mūsų šalies keleiviams, jau nekalbant apie ES šalių keleivius. Dar daugiau. Pagal ES direktyvą 2001/12/EC visos Europos įmonės, besiverčiančios krovinių gabenimu, galės laisvai naudotis TEN-Tr geležinkelio linijomis, t.y. ir Baltijos šalių dabartiniais TINA geležinkelio tinklais. Tuo pačiu Lietuvos geležinkelių įmonės per TEN-Tr tinklus galės laisvai įsijungti į ES šalių geležinkelių paslaugų rinką. Kad tai būtų galima padaryti, reikia užtikrinti dabartinių TEN-Tr ir TINA tinklų sąveiką priartinant TINA tinklų techninį lygį prie tų techninių parametrų ir standartų, kurie pasiekti TEN-Tr. Kadangi tai yra ES narių ir šalių kandidačių abipusių interesų projektas (I Europos koridoriaus geležinkelio modernizavimas), parengiamiesiems jo darbams yra realios galimybės pasinaudoti ISPA finansine parama, o jo realizavimui, kai Baltijos šalys ir Lenkija taps ES narėmis, bus galima susilaukti esminės paramos per Sanglaudos fondą. Taigi realizuojant minėtą projektą, reikia aiškiai apibrėžti atskirų jo vykdymo etapų pagrindinius uždavinius. Pirmame etape (iki 2007 m.) reikia atlikti parengiamuosius ir projektavimo darbus glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis (ypač Lenkija), derinant technines projekto sąlygas ir projekto rengimo ir įgyvendinimo kalendorinius planus bei bendromis pastangomis rengiant projekto finansavimo programą. 2008–2010 m. Baltijos šalys ir Lenkija, talkinant ES per Sanglaudos fondą, turi bendromis pastangomis įgyvendinti šį projektą pasiekiant minimalų TEN-Tr geležinkelio linijoms taikomą 160 km/h greičio standartą (linijoje Varšuva–Talinas). Praktiškai galimi keli projekto įgyvendinimo techniniai variantai. Tačiau bet kokiu atveju Lietuvai teks nutiesti Europos vėžės pločio geležinkelio liniją nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno, nes dabartinės linijos (kai kurios jos sekcijos buvo nutiestos dar prieš pirmąjį pasaulinį karą kariniams tikslams) techniniai parametrai neleidžia nė iš tolo priartėti prie TEN-Tr taikomų techninių reikalavimų. Pateikiant principinę geležinkelio šiaurės–pietų kryptimi modernizavimo schemą, šalia kitų veiksnių, buvo atsižvelgta ir į dabartines Lietuvos finansines galimybes bei geležinkelių sektoriaus nudienos geležinkelio infrastruktūros atstatymo ir modernizavimo poreikius. Šiems projektams įgyvendinti turi būti sukoncentruotos AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavos lėšos, valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamos lėšos iš TFI (EBRD, EIB), ISPA parama, formuojami specialūs geležinkelio infrastruktūros arba bendri Lietuvos transporto infrastruktūros atstatymo, modernizavimo ir plėtotės fondai. Tačiau esminės pažangos priartinant Lietuvos transporto infrastruktūros techninį lygį prie TEN-Tr tinklų lygio nebus įmanoma pasiekti, jeigu nebus atlikti racionalūs struktūriniai pokyčiai tiek geležinkelio sektoriuje, tiek kitų rūšių transporte. Tenka konstatuoti, kad Lietuvos teisinėje bazėje, reguliuojančioje transporto sektoriaus infrastruktūros funkcionavimą ir finansavimą, dabar yra aiškios spragos, kurios artina geležinkelių infrastruktūros krizinę situaciją. Dabar geležinkelio infrastruktūra atstatoma tik blogiausiose jos sekcijose, pasinaudojant TFI (EIB ir EBRD) paskolomis, gautomis valstybės vardu arba su valstybės garantija. Tačiau kreditus grąžinti tenka AB „Lietuvos geležinkeliai“. „Lietuvos geležinkeliai“ turi ribotas galimybes grąžinti valstybės vardu paimtas ir priverstinai jiems perskolintas paskolas. Pelninga „Lietuvos geležinkelių“ veikla yra tik krovinių gabenimas, kuris vos padengia nuostolius, patiriamus dėl keleivių vežiojimo pagal valstybės institucijų reguliuojamus tarifus. Didėjant infrastruktūros renovacijos poreikiams (tai didins paskolų naštą), prognozuojama, kad valstybės mastu nepadarius esminių struktūrinių pokyčių ir teisinės bazės, reguliuojančios transporto infrastruktūrą, nesuderinus su ES teisine baze bei nesiėmus praktinių žingsnių pasitelkiant kontinentinės Europos patirtį šioje srityje jau 2011 m. „Lietuvos geležinkeliams“ priskaičiuojamos skolos viršys 1 mlrd. Lt. Todėl ši strategiškai svarbi Lietuvos ūkiui įmonė atsidurs prie bankroto. Tik išsprendus geležinkelio infrastruktūros finansavimo klausimus, įmanoma geležinkelio infrastruktūrą atskirti nuo vežėjo ir rinkos elementus įgyvendinti geležinkelių sektoriuje. Kontinentinės Europos praktikoje laikomasi principo, kad transporto infrastruktūros eksploatacines išlaidas ar bent didžiąją jų dalį turi padengti naudotojai, o infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės išlaidas jos savininkas. Viešosios infrastruktūros atveju tai valstybė arba savivaldybė. Geležinkelio infrastruktūros modernizavimo nauda turi būti vertinama ne atskiros geležinkelių kompanijos, bet viso šalies ūkio ar atskiro regiono mastu, nes siekiama sukurti efektyviai sąveikaujantį modernų Europos transporto infrastruktūros tinklą, kuris spartintų visų geografinių vietovių integraciją, sumažintų pervežimo išlaidas, keleivių bei krovinių gabenimo trukmę ir perimtų didelę krovinių bei keleivių dalį iš gamtą teršiančių automagistralių. Svarbiausieji transporto infrastruktūros nuosavybės, valdymo, priežiūros ir finansavimo reguliavimo klausimai turi būti apibrėžti transporto veiklą reguliuojančiuose įstatymuose. Ypač aktualus transporto infrastruktūros finansavimas. Teisiniuose aktuose turi būti įvardyti šie svarbiausi viešosios infrastruktūros eksploatavimo, modernizavimo ir plėtotės šaltiniai: rinkliavos ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra, nacionalinis biudžetas, paskolos, gautos valstybės vardu arba su valstybės garantija, infrastruktūros fondai, lėšos gautos pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir savivaldybių) kapitalo partnerystės principus (PPP). PPP – naujas finansinis modelis Lietuvos praktikoje. Norint juos įteisinti, reikia parengti atitinkamą teisinę bazę. PPP modelis patrauklus tuo, kad transporto infrastruktūros finansavimui pritraukiamas privatus kapitalas sumažina spaudimą nacionaliniam biudžetui ir nedidina šalies skolos. Europos Komisijos naujoje Baltojoje knygoje (2001 m.) transporto politikos klausimais taip pat svarbi reikšmė teikiama PPP modelio taikymui finansuojant transporto infrastruktūrą. 2. Darbo metodai ir priemonės 2.1.Lietuva ir pasaulio turizmo tendencijos Pagal Pasaulio turizmo organizacijos duomenis turizmo sektorius sukuria apie 10 proc. viso pasaulio BVP. Turizmo ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu didžiąją dalį pajamų turizmo sektorius gaus iš vadinamojo konferencinio turizmo, kurio pasaulinės pajamos šiandien skaičiuojamos iki 40 milijardų eurų. Turizmo ekspertai įžvelgia geras Vidurio ir Rytų Europos tranzitinio turizmo sektoriaus perspektyvas, o Pasaulio turizmo organizacijos nuomone, iki 2020 m. turizmas Baltijos šalyse, palyginti su kitomis pasaulio ir Vidurio Europos šalimis, augs sparčiausiai ir intensyviausiai. Turistų skaičius pasaulyje turėtų didėti 4,1 proc. kasmet iki 2020 metų. Prognozuojamas turistų skaičius į Europą ir Rytų Europą turėtų augti atitinkamai 3 ir 4,6 proc. Pasaulines tendencijas turizmo sektoriuje stebi, analizuoja bei imasi atitinkamų veiksmų ir Baltijos šalių turizmo organizatoriai. Dauguma jų teigia, kad didžiausias pajamas turizmas artimiausiu metu uždirbs ne iš tradicinio, o iš konferencinio turizmo, kuris tampa prioritetiniu šios verslo srities segmentu. Nors gana atsargiai kalbama apie trijų Balti-jos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos stipriąsias ir silpnąsias vietas, plėtojant konferencinį turizmą, visos stengiasi užsiimti geriausias pozicijas ir siekia būti lyderėmis. Šiam tikslui lėšos pritraukiamos tiek iš Europos Sąjungos fondų, tiek iš valstybinio bei privataus sektorių.1 Jau šį pavasarį Latvijos sostinėje Rygoje duris atvers didžiausias konferencijų ir renginių centras „Reval Hotel Latvija", kurio plotas sieks apie 4000 kv. metrų, o vienu metu jis galės priimti iki 3 tūkst. dalyvių. Pasak „Reval Hotel Latvija" atstovo Arturso Stikutso, investicijas, kurios siekia apie 30 mln. eurų, paskatino augantis tranzitinio klientų poreikis dideliems renginiams, tarptautinio lygio konferencijoms. Estija stokoja didelių konferencijų salių, kuriose tilptų tūkstantis ir daugiau dalyvių. Talinas šiandien daugiau apsiriboja mažais ir vidutinio dydžio renginiais, konferencijomis. Prieš dvejus metus pirmą kartą „Enterprise Estonia" (EAS) paskelbė 45 mln. kronų konkursą, skirtą turizmo plėtrai, konkurencingumui didinti tarptautiniu lygmeniu. Per artimiausius metus numatoma pastatyti kelis konferencijų centrus Taline, Tartu ir Piarnu. Vienas didžiausių projektų - Tornimae konferencijų centras Taline, planuojantis duris klientams atverti 2010 metais. Pažymėtina, kad ir mažesni Estijos viešbučiai įvertina konferencinio turizmo potencialą bei naudą ir taip pat orientuoja veiklą šia kryptimi, ypač laikotarpiu, kai dėl sezoninių svyravimų sumažėja įprastinis turistų srautas. 2.1.1.Vartojimo lygio įtaka turizmo paslaugų paklausai Aukštesnis vartojimo lygis dabartinėje visuomenėje yra svarbus daugelio žmonių siekimų motyvas, ryškus noro konkuruoti darbo, valdymo, materialinės ir intelektinės veiklos srityse veiksnys. Tranzitas gresia būti mūsų kultūrinės sistemos pagrindimu, tai universalus dabartinių žmonių socializacijos kodas, kolektyvaus aktyvumo forma. Verte tampa ne tiek daiktų, prekių nauda, kiek jų stiliaus reikšmė. Kai kurių simbolių išnykimas iš kultūros srities yra jų transformacija į daiktų bei prekių ženklus. Didėjant vartojimui (per daiktus ir paslaugas), stiprėjant jo reikšmei šiai sferai didėja visuomenės sluoksnių gyvenimo stilių sklaida. Kartu pastebima gyvenimo būdo estetizacija, vaizdų ir reikšmių svarbos didėjimas gyvenimo stiliuose. Vartojimo kultūroje ypač reikšmingas tampa vaidmuo simbolinės produkcijos specialistų (dizainerių, menininkų), formuojančių naujus vartojimo (aprangos, butų apstatymo) modelius bei variantus. Atsiskiria elitinis, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, . skurdo subkultūros atstovų ir kitų sluoksnių vartojimo (aprangos, maitinimosi) stiliai. Savo socialinį pranašumą turtingųjų sluoksnių (verslininkų, bankininkų, aukšto rango valdininkų) atstovai išreiškia per prestižinį maistą bei aprangą, buto apstatymą. Dabar daugeliu atvejų prestižiška tai, kas yra iš kitų kultūrų, atvežta iš tranzitinio . Ypač aukšti socialiniai sluoksniai orientuojasi į tranzitinio dizainerių rūbus, tam tikras gėrimų rūšis, namų įrangą automobilių markes.2 Skoniai plinta ir per reklamą bendravimą, nusižiūrėjimą. Daiktai, įvairūs vartojimo momentai dažnai minimi, norint paaiškinti savo sėkmę, laimėjimus, parodyti savo uždarbį kaip darbo rezultatą pasigirti. Nors užsieniniai drabužiai, daiktai dažnai atspindi prestižinį vartojimą, tačiau jau prasideda kultūrinė ir simbolinė kova už lietuviškų gaminių pripažinimą ir platesnį vartojimą. Priverstinis ar savaiminis žmogaus tapatinimasis su prabangia ar skurdžia aplinka rodo visuomenės diferencijavimosi procesą. Dabartinis perėjimas nuo vienų stilių ir skonių prie kitų, naujų įsisavinimas yra tranzitinis socialinis vyksmas, kuriam daro poveikį materialinės sąlygos ir kultūriniaiveiksniai. Skonis yra svarbus požymis, rodantis žmogaus priklausomybę tam tikram socialiniam sluoksniui. Skonių įteisinimas, jų paskelbimas gerais yra simbolinės kovos išraiška (P.Bourdieu). Daiktų turėjimas, siekimas būti turtingam yra daugiaprasmis reiškinys: suteikia žmogui stipresnį elgesio laisvės jausmą, pasirinkimą, duoda galimybę valdyti, užmegzti socialinius ryšius. Didėjant nepriklausomybei nuo aplinkos, turint daiktų, nuosavybės valdymas žmogui uždeda didelę atsakomybę, stipriai susieja jį su įvairiomis struktūromis. Iškyla harmoningo santykio tarp materialinių, fizinių, dvasinių vertybių pasirinkimo problema. Tranzitas kaip procesas persmelkia visus visuomeninius santykius. Įvairiems vartojimo aspektams - gėrybėms kaip kultūriniam kapitalui, maisto svarbai šeimos ir visuomenės socialinių grupių santykiuose, identiškumui, "civilizuoto" kūno formavimuisi, reklamai kaip populiarios kultūros daliai - vis daugiau dėmesio skiria sociologai [1;2;3 irkt.]. Vartojimo lygis yra šalies gaminių, ekonominių sąlygų, intelektinių pastangų, politinių sprendimų rezultatas. Vartojimo išraiška gali atspindėti vienų grupių (pagal klasinius, nacionalinius, amžiaus ir kt. požymius) pranašumą prieš kitus, jų gyvenimo būdo ypatumus bei skirtumus. Vartojimo struktūrų, jo turinio reguliavimas yra užfiksuotas kultūrinėse normose, apibrėžiamas religijos, papročių, sveikatingumo (fizkultūrininkų, vegetarų ir pan.) judėjimų turinyje. Vartojimo harmonijos, pusiausvyros paieškos glaudžiai siejasi su humaniško visuomenės gyvenimo būdo kūrimu. Svarbūs vartojimo momentai - naujų produktų išbandymas, galėjimas racionalizuoti savo gyvenseną naujų technologijų įranga butuose (mikrobanginės krosnelės, videoprietaisai, kompiuteriai). Išnyksta ankstesni vartojimo veiksmai bei su tuo susiję sąmonės vaizdiniai, atsiranda nauji. Štai, pavyzdžiui, maisto ruošimo ir įsigijimo būdai atspindi visuomenės gyvensenos pobūdį, atskiria tradicinę ir urbanistinę kultūrą. Tai, kad konferencinio turizmo sektorius aktyvėja, pastebi ir tiesiogiai šiuo verslu nesiverčiantys, bet verslo aplinką stebintys ir nagrinėjantis verslininkai. Pasak www.conference.lt atstovo Mariaus Pareščiaus, palyginti su 2007 metais, šiuo metu vyksta labai audringas judėjimas konferencinio turizmo sektoriuje.3 „Vis daugiau viešbučių, renginių organizatorių tampa mūsų portalo prenumeratoriais. Tai rodo, kad informacijos apie konferencinį turizmą yra ieškoma, ji kaupiama, nagrinėjama ", - teigia svetainės atstovas. Pagal užsakymų dydžius, jo teigimu, apie 30 proc. sudaro stambūs renginiai (per 100 žmonių), apie 50 proc. sudaro renginiai, kuriuose dalyvauja nuo 50 iki 100 žmonių, ir apie 20 proc. renginiai, kuriuose dalyvauja iki 50 žmonių. Si proporcija, pasak eksperto, per pastarąjį laikotarpį nekinta. Išplaukę su savo klientais ar verslo partneriais į kelionę, ne tuk aplankysite egzotiškas šalis, apie kurias dažnas tik pasvajodavo, bet ir surengsite puikų verslo renginį - seminarą, susitikimą ar konferenciją. Dalį laiko praleisite atviroje jūroje. Profesionalūs verslo renginių organizatoriai teigia, kad tai puikiausia vieta rengti konferencijas ar seminarus. Aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys kelionių laivuose, iš anksto susisieks ir suderins net smulkiausias renginio detales, mielai pasidalys savo patirtimi. Renginio metu jie pasirengę dirbti 24 valandas per parą. Jie gali užtikrinti, kad jūsų partneriams ar klientams šis renginys bus pats įsimintiniausias.4 Vykstant į kelionę laivu, nereikės rūpintis maistu, aptarnavimu, apgyvendinimu ar vakaro programa - viską apgalvos ir suorganizuos profesionalūs konsultantai. Visos papildomų išlaidos neturėsite slaugos bus kokybiškos, atitiks aukščiausią kategoriją. Nes konferencijų salės ir įranga kelionių laivuose nieko nekainuoja. Laive galėsite ne tik dirbti, bet it puikiai pramogauti. Gyvenimas čia verda visą parą. Per savaitę trunkančią kelionę bus nelengva viską apžiūrėti, išbandyti ir visur sudalyvauti. Paprastai kelionių laivuose kelis kartus per savaitę vyksta Teatralizuoti renginiai, statomi kritikų gerai vertinami miuziklai ir komedijos, vyksta pasirodymai ledo arenoje, gyvos muzikos koncertai. Laivuose nuolat veikia karaokė barai, rengiami teminiai vakarėliai, svečių talentų pasirodymai ir ypatingosios, prabanga stebinančios kapitono ir komandos vakarienės. Tiems, kas kelionės meni nenori prarasti puikios formos, įrengti modernūs sporto centrai, kuriuose rasite ne tik puikią sportinę įrangą, bet ir aukščiausios kategorijos trenerius, pasaulinio garso jogos mokytojus. Tokia kelione nustebinsite net ekstremalių pojūčių mėgėjus. Jiems siūloma mokytis nardyti atviroje jūroje ar išbandyti laimę prabangiuose kazino. Tiems, kam patinka ramesnis poilsis, - šokių pamokos, meno galerijos, „Dury Free" parduotuvės, restoranai, viliojantys egzotiškais įvairiausių pasaulio kraštų patiekalais. Kelionių agentūros „Estravd Vilnius" darbuotojai teigia, kad išsirengę į kelionę laivu ne tik maloniai nustebinsite net reikliausią ir išrankiausią klientą ar partnerį, bet ir sutaupysite laiko bei pinigų, puikiai suderinsite poilsį, darbą, aplankysite egzotišką šalį ir karui niekieno netrukdomi padirbėsite seminare ar konferencijoje, pamatysite tolimus kraštus, paragausite neregėtų valgių ir gyvensite prabangiose, jaukiose kelionių laivo kajutėse. Viešbutis ant vandens, egzotiška aplinka, aukšto lygio aptarnavimas, profesionalūs renginių organizatoriai. Pasirinkę kelionę laivu, galėsite miegoti ramiai, nes būsite tikri, kad jūsų verslo išvyka ar renginys pasmerkti sėkmei.5 Tolima ir gyva praeitis Turbūt nėra nė vieno termino, apibūdinančio šio rašinio objektą - seminaras, konferencijas, kongresus ir pan.-, kuris neprimintų mums jo ilgaamžiškumo. Visos renginių, kuriuose šiandien keičiamasi žiniomis bei nuomonėmis, formos buvo puikiai pažįstamos senovės graikams ir romėnams. Seminaras- lot. seminarium - daigynas; dabar- mokomųjų pratybų rūšis, kvalifikacijos kėlimo ar mokymosi forma. Konferencija- lot. konferentia, cvnferre- susirinkti kartu; dabar- valstybių, organizacijų, įstaigų atstovų pasitarimas, susirinkimas. Forumas- lot forum- aikštė, sen. Romoje - miesto aikštė, visuomenės gyvenimo centras; dabar- svarbus, plataus masto suvažiavimas, pasitarimas ir pan. Simpoziumas- lot. symposivm, gr. sym-posion - puota: sen. Graikijoje ir Romoje - nedidelis pokylis, dažnai su muzika, pramogomis, pokalbiais: dabar- tarptautinis pasitarimas kuriuo nors specialiu klausimu. Kongresas- lot. congressus - susitikimas, susirinkimas; dabar- valstybių, organizacijų atstovų suvažiavimas, tarptautinė konferencija. Visi šie susibūrimai minėtose valstybėse buvo svarbūs bendruomenės politinio ir kultūrinio gyvenimo akcentai, savo ypatinga aura suburiantys šviesuolius. Dabartinis veiklos rūšių klasifikatorius Šiems senąją Graikiją ir Romą menantiems reiškiniams, skiria ne tiek daug dėmesio: išvardyti renginiai čia- „kitos verslo paslaugos'' (kodas 74.87.1), apibūdinamos kaip „mokslinių ar kultūrinių susitikimų ir suvažiavimų organizavimo paslaugos" (kodas 74.87.15). Šiandien mums pakanka, nes taip seniai pradėta veikla, nesiliovė egzistavusi net sunkiausiais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Tarkim, II- ojo Pasaulinio karo metu buvo suorganizuota mažiausiai 20 tarptautinių konferencijų, kuriose dalyvavo įspūdingas skaičius įvairių tautybių atstovų. Pavyzdžiui, į 1945 m. balandžio 25- birželio 26 d. vykusią Jungtinių Tautų konferenciją San Franciske atvyko 50 vyriausybių pasiuntiniai. Tuomet vien V. Čerčilis dalyvavo 14 konferencijų, F. Ruzveltas-12, J. Stalinas- 5. Suprantama, visos jos buvo politinio pobūdžio ir trukdavo ne keletą dienų, o dažniausiai keletą savaičių, tačiau būtent kasdienybės aktualijos tada ir Šiandien skatina žmones rinktis, aptarti ir spręsti opiausias problemas. Tai yra gana reikšmingas šiandienos sąlyčio su senosiomis imperijomis taškas, patvirtinantis, kad net pasikeitus mūsų susirinkimų formoms, esminiai žmonijos poreikiai lieka tie patys. Mokymo, aptarimų, išvadų darymo pagrindu rengiami žmonių susibūrimai, dabar virtę savarankiška ir stipria paslaugų verslo rūšimi, gali būti skirstomi į grupes pagal daugelį kriterijų. Rašinio pradžioje jau išvardijau keletą rūšių. Tokie renginiai gali būti skirstomi ir pagal temų pobūdi (mokslinis, politinis, komercinis), pagal renginio mastą, dalyvius, temines aktualijas (miesto, regioninis, šalies, tarptautinis, pasaulinis), pagal renginio vietą organizatoriaus- sumanytojo atžvilgiu (vietinis, išvykstamasis), pagal tikslus ir tikslinę auditoriją (mokomasis, reklaminis, motyvacinis, skatinamasis), pagal temas (pvz., medicinos, energetikos, žinių ekonomikos...), pagal pagrindini rengėją ir dalyvi, jo veiklą, tikslus, darbo specifiką ir tematiką (asociacijų, korporacinis, vyriausybinis). Beje, pastarasis skirstymas šiandien yra labiausiai paplitęs. Nepriklausomai nuo to, kuriai iš minėtų rūšių ar jų kombinacijai (pvz., tarptautinė mokslinė infekcinių ligų konferencija) priskiriami rengimai, juos sieja daug bendrų dalykų. Visų pirma, visoms konferencijoms, suvažiavimams, seminarams ir pan. būdinga gana griežta struktūra, apimanti tokias sudėtines dalis, kaip pasiruošimas (preliminarios programos sudarymas, pirminės informacijos ruošimas ir skleidimas, tikslinės grupės nustatymas ir kvietimas, dalyvių registracija...), vyksmas (veiksmų renginio vietoje tvarka- registracija, sesijos, pertraukos, diskusijos, išvados). Vyksmui daugiausiai reikalavimų keliama organizuojant mokslines ir vyriausybines konferencijas. Tarkim, mokslinių konferencijų medžiaga, pranešimai bei jų pateikimas turi atitikti itin griežtus reikalavimus, tad programa sudaroma ir pranešėjai parenkami nepaprastai skrupulingai, o kur kas mažiau dėmesio skiriama poilsio elementams. Vyriausybinės konferencijos susijusios su papildomais reikalavimais: griežtos protokolo taisyklės, išskirtinės labai svarbių asmenų programos, apsaugos garantavimas, viešųjų ryšių kampanijos svarba, atskirų biurų įrengimas skirtingoms delegacijoms, išplėstos vertimo į tranzitinio kalbas paslaugos ir pan.6 Bene laisviausia forma būdinga korporaciniams renginiams, kurie dabar tampa vis populiaresni. Daug dėmesio šiuose renginiuose skiriama programoms, kurios yra paskata dalyvauti, renginio paįvairinimas ir net reklaminis organizatoriaus ar renginio vietos šeimininko (konferencijų centras, miestas, šalis) triukas. Kitas svarbus visus šiuos renginius vienijantis bruožas- veikėjai. Pirmuoju smuiku griežia rengėjas- sumanytojas, o jam pritaria organizatorius- tarpininkas bei tiekėjai. Visi jie yra būtini. Net jeigu renginį sumaniusi organizacija ar įmonė nesikreipia į profesionalų organizatorių, pastarojo vaidmenį atlikti yra skiriama žmonių grupė, kuri tampa tarpine grandimi, susiejančia idėją su jos įgyvendinimu, t. y., sumanytoją su tiekėjais. 2.1.2.Turistinių paslaugu klasifikacija ir poreikis Dauguma mūsų šalies firmų jau įsisavina tolimo tranzitinio turizmo rinkas. Be to, tranzitinio turizmo verslo galimybės neapsiriboja ekskursiniu turizmo tipu. Norėdamos išplėsti firmos veiklą, jos gali organizuoti daugelio tipų tranzitines keliones. Tai padės ne tik padidinti savo veiklos mastą, bet ir patenkinti gausių vartotojų poreikius. Turizmo klasifikavimas pagal šį kriterijų yra sąlyginis, nes keliavimo tikslai glaudžiai susipynę : Ekskursinis turizmas - keliavimas pažinimo tikslais. Rekreacinis turizmas -keliavimas poilsio ar gydymosi tikslais. Dalykinis turizmas -kelionės, susijusios su profesinių pareigų vykdymu. Kelionės vyksta siekiant objektus, kurie priklauso firmai; dalykinėms deryboms pravesti, situacijai ištirti vienoje ar kitoje rinkoje. Be to, dalykiniam turizmui priskiriamas įvairių konferencijų, seminarų, simpoziumų organizavimas. Čia didelę reikšmę įgyja viešbučių kompleksų specialios salės,ryšio priemonių (telefono, fakso aparatų ir kt.) suteikimas, deryboms vesti reikalingų patalpų parūpinimas. Etninis turizmas - susitikimo su giminėmis kelionės. Turizmo agentūros padeda įsigyti transporto tranzito turizmo bilietus, vizas, tranzitinio pasus ir t.t. Sportinis turizmas - kelionės, susijusios su dalyvavimu sporto renginiuose. Šiuo atveju turizmo firmų paslaugomis naudojasi sportinės komandos, sirgalių klubai, rungtynių organizatoriai ir atskiri piliečiai. Turizmas socialiniais tikslais - kelionės, susijusios su dalyvavimu visuomeniniuose renginiuose. Tai įvairių partijų, fondų, sąjungų organizuojami renginiai, (pavyzdžiui, mitingai, demonstracijos ir kt.). Tikslinis turizmas - kelionės į įvairius masinius renginius. Turizmo firma užtikrina žmonių nuvykimą į muges, parodas, koncertus, festivalius ir kt. Religinis turizmas - keliavimas su tikslu atlikti religinę procedūrą, misiją, įžadus. Karavaningas - keliavimas nedideliuose mobiliuose namukuose ant ratų. Nuotykinis turizmas - turizmas, susijęs su fiziniais sunkumais, kartais net pavojingas gyvybei. Kaimo turizmas - laikinas turistą perkėlimas į kaimo vietovę. Turistai gyvena kaimuose ar Salia jų specialiai paruoštose gyvenvietėse. Ekoturizmas — turizmas, kai rūpinamasi aplinka, tai specializuoto gamtinio turizmo forma. Kelionėje gidai stengiasi ugdyti meilę gamtai, paaiškinti būtinybę saugoti aplinkos išteklius, aplinkosaugos būtinybę. Vandens turizmas - kelionės laivu, jachtomis ir kitu vandens transportu. Stacionarinis turizmas- statyba namų atostogoms ir namų, perkamų ar nuomojamų pensininkams ar atvykėliams. Visi šie turizmo tipai yra glaudžiai susipynę, ir išskirti juos ne visada galima. Pvz., dalykinis turizmas gali būti sutapatintas su ekskursiniu ir sportiniu, etninis - su sportiniu ar religiniu ir t.t. Turizmas dar klasifikuojamas pagal laiko charakteristikas. Pagal laiko charakteristikas turizmas gali būti klasifikuojamas įvairiai. Esminės charakteristikos yra sezoniškumas, prisirisimas prie įvykių ir laikas skiriamas kelionėms. Sezoniškumas - svarbus turistinio verslo rodiklis, rodantis turistų srautų nevienodumą per metus. Čia galima išskirti du pagrindinius turistų srautų intensyvumo kriterijus: • turistų prisirisimą prie apibrėžiu keliavimo tikslų (kurortų, poilsio vietų); - turistų aktyvumo tame regione sezoniškumą. Potencialas klientai maršrutus ir keliones tikslus pasirenka savarankiškai ar padedami turizmo agentų, ir čia didelį vaidmenį vaidina sezoniškumas. Turizmo firma turi pasiruošti turistinei paklausai, vienų ar kitų maršrutų populiarumui kilimui ar kritimui. Viena iš turizmo firmos užduočių turi tapti šių svyravimų išlyginimas, paskirstant turistų srautus. Ir Si problema sprendžiama bendromis valstybės ir tuo suinteresuotų turizmo firmų jėgomis. • Priemesčio turizmas - miestelėnų kelionės į užmiestį nedarbo dienomis ar per atostogas. Šis turizmo tipas dar klasifikuojamas pagal tikslus ir kelionių ilgumą. • Turizmas regiono viduje. Šis turizmo tipas apima keliones viename regione. Šio turizmo firmų darbo specifika - aukštas firmos susipažinimo lygis su regiono sąlygomis, didelė transporto tranzito turizmo maršrutų varijavimo galimybė, pakankama gyventoju paklausa tokioms kelionėms. • Turizmas šalies viduje - kelionės, neišvykstant už šalies ribų. • Tarptautinis turizmas - kelionės už valstybės ribų. Turizmo firmai čia svarbu valstybiniai susitarimai, sutartys ir apribojimai, saistantys įvairias valstybes. Tarptautinio turizmo turoperatoriai turi platų turizmo agentūrų tinklą visame pasaulyje; jų dalis yra stambių turizmo firmų antrinės įmonės, o kita dalis - dirba pagal įvairius susitarimus (frančizė, licencijos). Dar vienas turizmo klasifikavimo kriterijus yra individualūs klientų poreikiai. - Individualūs klientų poreikiai Turizmo agentas turi būti pasirengęs šiems klientų pageidavimams: keliones maršrutas: klientas gali nurodyti sąrašą vietovių, kurias jis nori aplankyti; kelionės laikas: klientas gali su turizmo agentu aptarti konkrečius kelionės terminus, norimą sustojimo laiką atskiruose punktuose ir kt.; pramoginės programos formavimas: atskirais atvejais turizmo agentas gali padėti klientui įsigyti bilietus į sporto rungtynes ar į kitus renginius, pateikti informacijos apie įvairius renginius, vykstančius apsistojimo vietose; papildomos paslaugos: judėjimo priemonių nuoma, speciali įranga (fotošautuvas, vandens slidės, palapinės ir kt.) ir t.t. 2.2.Finansinės klientų galimybės ir tranzitinio turizmo paslaugos Ne ką mažiau svarbus turizmo klasifikavimo kriterijus - finansinės klientų galimybės. Finansinės klientų galimybės lemia kelionės tranzitinį maršrutą, taip pat turi įtakos komforto lygiui, pasirenkamoms keliavimo priemonėms. Grupinis, pagal įprastinius maršrutus - pigiausia forma vienodomis sąlygomis. Pigumas paaiškinamas nuolaidomis, suteikiamomis turistinėms grupėms, kuriose daugiau kaip 2 žmonės (kuo didesnė grupė, tuo didesnė nuolaida) Individualus, pagal įprastinius maršrutus - gana brangus kelionės lipas, nes čia negalioja nuolaidos, suteikiamos grupėms. Grupinis, pagal individualius maršrutus — nuolaidos suteikiamos tik esant optimaliam grupės dydžiui (pavyzdžiui, pagal autobuso vielų skaičių). Individualus, pagal individualius maršrutus — brangiausia forma, nes čia negalioja jokios nuolaidos. Marketingo sistema — tai sudėtinga sistema, apimanti platų kompleksą efektyviausių firmos veiklos rinkoje įgyvendinimo programų. Marketingo tikslinė veikla priklauso nuo firmos tipo (turoperatorius, turizmo agentas) ir sukuriama tų problemų grupėje, kurias firmai reikia spręsti artimoje, o taip pat tolimoje perspektyvoje. Norint įgyti bendrą supratimą apie marketingo veikios kryptis, galima išskirti 4 pagrindines: marketingo politika, marketingo tyrimai, marketingo planavimus, marketingo poveikis. Marketingo veiklos įgyvendinimo procese atsiranda ir grįžtamasis ryšis, apibrėžtas informacijos atnaujinimo būtinumu, planų koregavimu ar krypčių pasikeitimu. Firma, formuodama savo marketingo sistemą, gali pasirinkti marketingo veiklos kryptis, kurias ji laiko perspektyviausiomis, taip pat šią veiklą pritaikyti prie tų rinkų sąlygų, į kurias ji įėjo ar dar ruošiasi įeiti. Bet kuri aktyviai rinkoje dirbanti firma vienaip ar kitaip užsiima marketingu. Iš pradžių ji prognozuoja ar planuoja firmos prekių ar paslaugų paklausą, kontroliuoja panašių prekių ar paslaugų kokybę ir kainas, ieško efektyvių reklamos ir pardavimo metodų. Tačiau laikui bėgant firmos vadovas nori imtis efektyvesnių marketingo darbų. Formuojant prekinę politiką, reikia atsakyti į 2 pagrindinius klausimus: koks turi būti prekės (paslaugos) įvaizdis ir kokią ateitį firma stengiasi sukurti savo prekei. Turizmo firmų prekės yra paslaugos, susijusios su žmonių perkėlimu ir jų aptarnavimu per visą kelionę. Todėl čia prekinė politika orientuojasi į optimalių keliavimo sąlygų sukūrimą. Kainos politika atspindi prekės įvaizdį, kurį firma nori sukurti vartotojui per kainas, o taip pat parodo firmos elgesį, pasikeitus rinkos situacijai. Turizmo firmos kainos priklauso nuo firmos tipo, tarpininkų kiekio ir įvairovės, turistų kategorijos ir kt.Turizmo firmos kainų politika pagrįsta: • rentabilumo lygiu; • paklausos lygiu, esant tam tikroms kainoms; • minimaliu išlaidų lygiu, esant žemiausioms kainoms; • santykiu tarp paslaugos kokybės ir kainos; • specialiomis nuolaidomis ir priedais. • Pardavimo politika atspindinti firmos stilių prekių judėjimo procese, t.y. nuo gamintojo iki vartotojo. Ir turoperatoriams, ir turizmo agentams pardavimo politika sąlygoja santykių su tarpininkais ir klientais susiformavimą, atsižvelgiant į konkuruojančių firmų veiksmus rinkoje. Atvykstamasis turizmas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis per 2010 m. į Lietuvą (be ES (25) ir ELPA šalių) atvyko 2080,4 tūkst. lankytojų (turistų ir vienadienių lankytojų), tai 3% daugiau nei per 2009 m. Pagrindinę šių atvykusių lankytojų dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Sienos kirtimo duomenimis per 2010 m. lankytojų iš kaimyninių, ne ES, šalių sulaukta: iš Rusijos – 1,19 mln., tai 1,2% mažiau nei per 2009 m. , iš Baltarusijos – 458 tūkst., tai 13,8% daugiau nei per 2009 m. (žr. 1 pav.): Akivaizdu, kad lankytojų skaičiaus augimui iš Baltarusijos turėjo Lietuvos vizų kainų sumažinimas. Šis augimas galėjo būti dar didesnis, jeigu tiek fiziniams asmenims, tiek kelionių organizatoriams būtų buvusios palankesnės Lietuvos vizų išdavimo sąlygos. Dėl Lietuvos vizų išdavimo problemų nedidėja ir Rusijos lankytojų skaičius Lietuvoje. Iš 1,19 mln. Rusijos lankytojų, beveik 61% sudarė lankytojai iš Rusijos Kaliningrado srities (tai tik 0,2% daugiau nei 2009 m.), iš kitų Rusijos regionų Lietuvą aplankė 470 tūkst. lankytojų ir tai 3,2% mažiau nei 2009 m. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis Lietuvos kelionių organizatoriai per 2010 m. aptarnavo 136,4 tūkst. tranzitinio turistų, tai 18,9% daugiau nei per 2009 m. laikotarpį. Preliminariais duomenimis, už organizuotas turistines keliones Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (2010 m. I ketv. – 56, II ketv. - 73, III ketv. – 73, IV ketv. - 67) turistai sumokėjo beveik 71,95 mln. litų, tai 28,5% daugiau, palyginus su 2009 m. Statistikos departamento preliminariais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2010 m. sausio – gruodžio mėnesiais apgyvendinimo įmonėse nakvojo beveik 1325,6 tūkst. svečių, t.y. 18,5% daugiau nei per 2009 m., tranzitinio svečių buvo apgyvendinta 681,5 tūkstančio, t.y. 51,4% visų svečių, ir tai 15,5% daugiau nei per 2009 metus. Statistikos departamentui 2010 m. IV ketvirtį duomenis apie apgyvendinimą teikė: 278 viešbučiai ir svečių namai, 39 moteliai, 161 poilsio įstaigos, 26 sveikatingumo įmonės ir 7 kempingai. Palyginimui, 2009 m. sausio 30 dienai, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje buvo klasifikuoti: 188 viešbučiai, 70 svečių namų, 24 moteliai, 20 poilsio namų ir 13 kempingų. Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose per 2010 m. apsistojo 927,5 tūkstančio svečių (tai beveik 70% visų apsigyvenusių svečių), ir tai 22,6% daugiau nei 2009 m. Tarp svečių viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 603,2 tūkstančio užsieniečių – 16,8% daugiau nei per 2009 m. (žr. 3 pav.), tačiau tranzitinio svečių skaičiaus didėjimas didžiausias buvo Lietuvos moteliuose, čia per 2010 m., lyginant su 2009 m. , tranzitinio svečių skaičius padidėjo 38,7% ir pasiekė 19,5 tūkst., tranzitinio svečių skaičius Lietuvos transporto tranzito turizmo srityje padidėjo 7% ir pasiekė 20,8 tūkst., o poilsio įstaigose sumažėjo 29,4% ir nukrito iki 8,8 tūkst. Tranzitinio svečių skaičiaus padidėjimas per 2010 metus buvo ne vienodas Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 47,6% daugiau užsieniečių, Birštono – 55,4%, Neringos - 21,3%, o Palangos - 23,4% daugiau, nei per 2009 metus. Lietuvos viešbučių numerių užimtumas 2010 m. I, II, III ir IV ketvirtį atitinkamai buvo: 29,1%, 45%, 52,6% ir 34,8%, t.y. tranzito ir turistinio sezono metu skiriasi beveik du kartus. Tačiau šis skirtumas yra didesnis Palangos ir Neringos viešbučiuose. Palangos viešbučių numerių užimtumas 2010 m. I ketv. buvo 23,5%, o III – 54,9%, t.y. didesnis nei du kartus. Neringos viešbučių numerių užimtumas 2010 m. I ketv. buvo tik 2,4%, o III – 44,9%. Akivaizdu, kad šis kurortas atgyja tik vasaros metu. Taigi, Lietuvos kurortams, mažinant sezoniškumo įtaką, reikia gerinti pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą. Vilniaus viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo beveik pusė iš 969,3 tūkst. svečių: – 466,5 tūkstančio, tai 20,2% daugiau nei per tą patį 2009 m. laikotarpį, tame tarpe užsieniečių apsistojo 18,4 % daugiau. Daugiausiai svečių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose buvo iš Vokietijos – 20%, Lenkijos – 13,9%, Rusijos – 6,2 %, Latvijos – 6,1%, Jungtinės Karalystės – 5,3%, Suomijos– 5,2%. Statistikos departamento preliminariais duomenimis 2010 m. Lietuvos transporto tranzito turizmo srityje buvo apsistoję 118,6 tūkst. svečių (5,8% daugiau nei per 2009 m.), iš jų tik 20,8 tūkst. (17,5% visų svečių) buvo užsieniečiai. Užsieniečių skaičius transporto tranzito turizmo srityje padidėjo 7%, lyginant su 2009 m. Druskininkų transporto tranzito turizmo srityje svečių užsieniečių skaičius, lyginant su 2009 m. padidėjo 7,3%, Palangos transporto tranzito turizmo srityje – 26,3%, Birštono transporto tranzito turizmo srityje - 16,6%. Apgyvendinimo įmonių bendras numerių užimtumas 2010 m. buvo 40%, didžiausias III ketvirtį - 50,4%, bendras vietų užimtumas 2010 m. buvo 31,3%, didžiausias III ketvirtį - 42,1%. Viešbučių numerių ir vietų užimtumas 2010 m. buvo atitinkamai 40,8% ir 31,9%., Ypač didelis 2010 m. III ketvirtį buvo Vilniaus viešbučių užimtumas: 65,3% (numerių) ir 52,9% (vietų). Nepaisant aptarnautų svečių skaičiaus didėjimo, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas. Ypač nepakanka pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan., o Vilniuje – turistinės klasės viešbučių. Kaimo vietoje viešbučių stygiaus problemą dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių 2009 m. sausio 1 d. buvo 494. Reikia pastebėti, kad Lietuva pilnai neišnaudoja savo galimybių kai kurių turizmo rinkų atžvilgiu negalėdama pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo paslaugų, ypatingai tai liečia Skandinavijos šalis, kurių turistams būtina išplėtota kempingų sistema. Iš kitos pusės lieka aktualios Lietuvos pasiekimo problemos – ypač lėktuvu, trūksta skrydžių ir ypač pigių. Iš Karmėlavos aerouosto pradėtas skrydžiai į Londoną ir Varšuvą kol kas labiau populiarus tarp lietuvių nei tranzitinio turistų.7 Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai per 2010 m. aptarnavo maždaug 20% visų tranzitinio svečių, gyvenusių Lietuvos kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose. Per 2009 m. Lietuvos organizatoriai aptarnavo 114,7 tūkst. tranzitinio turistų, o tai yra tik 6,4% iš 1,8 mln. tranzitinio turistų, aplankiusių Lietuvą 2009 m. Tai rodo, kad pagrindinę dalį atvykusių turistų sudaro individualūs turistai, todėl, norint skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač iš prioritetinių turizmo rinkų, pirmiausiai reiktų įgyvendinti priemones, galinčias padidinti individualių turistų srautą. Viena iš pagrindinių tokių priemonių yra Lietuvos turizmo informacijos centrų įkūrimas prioritetinėse šalyse bei šių centrų pilnas išlaikymas, t.y. aprūpinimas būtinais leidiniais vietos kalba bei lėšų skyrimas vietinei rinkodarinei veiklai. Kita priemonė - Nacionalinė turizmo informacijos sistema, padedanti individuliai susirasti apgyvendinimą, pramogas, aktyvų poilsį, vykstančius renginius ir pan. Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis per 2010 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo beveik 2562 mln. litų, t.y. atvykstamojo turizmo pajamos išaugo 18,4% lyginant su 2009 m.. Mokėjimų balansas už 2010 m. yra 494 milijonai litų. Išvykstamasis turizmas. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2010 m. per Lietuvos išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius užsienyje pabuvojo 193,9 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 23,5% daugiau nei per 2009 m.(žr.2 pav.): Daugiausiai lietuvių 2010 m. organizuotai išvyko į Europos šalis – 152, 9 tūkst. (78,9% visų organizuotai išvykusių lietuvių), tai – 21,2% daugiau nei 2009 m. Į ES šalis – senbuves (15) išvyko 62, 9 tūkst. lietuvių, tai – 30,1% daugiau nei 2009 m. Po ES šalių seka Turkija, kurioje 2010 m. ilsėjosi 35,2 tūkst. lietuvių, tai 11,8% daugiau nei 2009 m. Trečioje vietoje yra Afrikos šalys: per 2010 m. į šias šalis organizuotai išvyko 30,5 tūkst. lietuvių, tai 33,3% daugiau nei per 2009 m. laikotarpį. Tai aiškiai rodo, kad pradėjus Lietuvoje veikti keliems kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais lėktuvų reisais ir sumažėjus kelionių kainoms, vis daugiau lietuvių poilsį renkasi užsienyje. Kelionėms vasaros metu (III ketvirtį) tarp ES (15) šalių lietuviai pirmenybę teikė Graikijai (4356), Ispanijai (4143), Prancūzijai (3772), o iš naujųjų ES šalių, lietuviai organizuotai daugiausiai keliavo į Čekiją (3584). 2010 m. pirmasis ES(15) šalių ketvertas nepakito: Ispanija (9821 lietuviai), Prancūzija (9218), Italija (7200), Graikija (7075). Kaimyninių šalių tarpe pirmauja Latvija (11403) ir Lenkija (7715). Lietuvos gyventojai išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams (I ketv. – 171, II – 175, III – 178, IV ketv. - 176) už organizuotas turistines keliones 2010 m. sumokėjo 248,35 mln. litų, tai 16,1% daugiau nei 2009 m. Pajamų didėjimas 2010 m. III ketvirtį (9,2%) buvo žymiai mažesnis, nei I (35,5%) ar II ketv. (30,8%). Tai rodo, kad vis daugiau lietuvių atostogauti vyksta ne turistinio sezono (vasaros) metu. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2010 m. į užsienį išvyko 1286 tūkst. Lietuvos turistų (17,7% daugiau, nei per 2009 m.). Tokiu būdu, per kelionių organizatorius atostogauti 2010 m. išvyko apytikriai 15% Lietuvos turistų. Tačiau individulių turistų maršrutai ženkliai skiriasi nuo grupinių: daugiausia individualių kelionių buvo į Rusiją – 16,8% visų kelionių, Baltarusiją – 15,0%, Vokietiją – 13,6%, Latviją – 13,1%, Lenkiją – 9,9%. Lietuvos banko duomenimis lietuviai užsienyje per 2010 m. išleido 2067 mln. litų (žr. 5 pav.), tai 17 % daugiau nei per 2009 m. 2.3.Tranzitinio turizmo poreikiai ir galimybės Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2010 m. tranzitu po šalį keliavo 1903,6 tūkstančio vietinių turistų ir 8204,8 tūkstančio tranzitinių vienadienių lankytojų. Pagrindinė vietinių turistų keliavimo priemonė – automobilis, antroje vietoje – autobusas, trečioje – traukinys. Apie šio sektoriaus augimą galima spręsti ir iš kolektyvinio apgyvendinimo statistikos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis 2010 m. kolektyvinio apgyvendinimo įstaigose gyveno 644,1 tūkstančio Lietuvos gyventojų ir tai sudaro 48,6% visų svečių. Lietuvos gyventojų buvo apgyvendinta 21,8% daugiau, palyginus su 2009 m. Lietuvos viešbučiuose Lietuvos gyventojų 2010 m. buvo apsistoję 324,3 tūkstančių, tai 35,1% daugiau, moteliuose –22,3 tūkstančio, tai 27,4% daugiau, poilsio namuose 121,3 tūkstančio, tai 4,1% daugiau nei 2009 m. Toks nedidelis lietuvių skaičiaus poilsio namuose augimas, o tranzitinio svečių skaičiaus mažėjimas, pirmiausiai yra susijęs su pačių įstaigų skaičiaus mažėjimu. Taip, Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. poilsio namų buvo – 243, 2002 – 215, 2008 – 200, 2009 – 193, 2010 IV k.- 162. Renovuoti poilsio namai, kaip taisyklė, pereina į svečių namų ar viešbučių kategoriją. Antra, mažėja pačių poilsio namų populiarumas tiek tarp užsieniečių, kurie renkasi aukštesnio lygio apgyvendinimo paslaugas, tiek tarp lietuvių. Trečia, didžioji dalis poilsio namų dirba tik turistinio sezono metu. Didžiausias Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis per 2010 m. buvo kempinguose: čia apsistojo 22 tūkstančiai lietuvių, tai 135,8% daugiau, nei 2009 m. Tam įtakos turėjo ir didėjantis kempingų skaičius Lietuvoje ir tarp lietuvių didėjantis kempingų populiarumas. Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2010 m. apsistojo 346,6 tūkstančio Lietuvos gyventojų - 34,5% daugiau nei 2009 m. Lietuvos kurortuose 2010 m. lietuvių apsistojo: Druskininkų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 57,3 tūkst. lietuvių, tai 100,2% daugiau, Birštono svečių namuose ir moteliuose apsistojo 1,7 tūkst. lietuvių, tai 53% daugiau, Palangos – 52,5 tūkst., tai 35,3% daugiau, o Neringos – 9,5 tūkst., tai 11,3% daugiau nei 2009 m. Didžiausioji Lietuvos gyventojų dalis 2010 m. apsistojo Klaipėdos apskrities tranzito turizmo tipo apgyvendinimo įstaigose, t.y. viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose, - beveik 33,2%. Antroje vietoje - Vilniaus viešbučiai, svečių namai ir moteliai - juose apsistojo 22,5% lietuvių, gyvenusių tranzito turizmo tipo apgyvendinimo įstaigose. Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2010 m. apsistoję 97,8 tūkst. Lietuvos gyventojų sudarė 82,5% visų apsistojusių svečių – tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos gydomieji kurortai atsigauna vietinio turizmo dėka. Beveik 37,4% visų svečių lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse 2010 m., apsistojo Druskininkų transporto tranzito turizmo srityje (36,6 tūkst., tai 3,4% daugiau nei 2009 m., Palangos transporto tranzito turizmo srityje apsistojo 38,6% lietuvių (37,8 tūkst., tai 12,1% daugiau nei 2009 m. Birštono transporto tranzito turizmo srityje per 2010 m. apsistojo 8,8% visų lietuvių, apsistojusių Lietuvos sveikatingumo įmonėse (8,6 tūkst., tai 8,3% mažiau, lyginant su 2009 m.). Tačiau apie apgyvendintų turistų skaičių kaimo turizmo sodybose, pas nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjus bei individualiame sektoriuje (kambarių nuoma) pilnos statistikos nėra, nors šio sektoriaus dalis gali būti didesnė nei kolektyvinio apgyvendinimo įstaigų. Apie vietinio turizmo plėtrą dalinai galima spręsti ir iš Lietuvos turizmo informacijos centrų darbo. Kasmet didėja Lietuvos gyventojų, besinaudojančių turizmo centrų paslaugomis, skaičius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis Lietuvos turizmo informacijos centruose (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų) 2010m. apsilankė 340,7 tūkstančiai lankytojų. Palyginus su 2009 metais, bendras lankytojų skaičius informacijos centruose išaugo 15,6 %, Lietuvos gyventojų centruose apsilankė 178,1 tūkst., tai 19,4% daugiau nei 2009 m., užsieniečių apsilankė 162,6 tūkst., taip pat 11,8% daugiau nei per 2009 m. Šie skaičiai rodo, kad vis didesnis skaičius Lietuvos gyventojų domisi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje. Norėdami išsiaiškinti kaip lietuviai atostogauja žiemą ir siekdami tiksliau prognozuoti keliautojų srautus, internetinio kelionių portalo "Judek.lt" darbuotojai atliko savo tinklapio naršytojų apklausą. Paaiškėjo, kad lietuviai mėgsta pietų kurortus ir yra linkę elgtis spontaniškai: atostogauja kada šauna galvą, kada patogu. Per septynias savaites apklausti 1.350 tinklapio "Judek.lt" lankytojai, kurių teirautasi ar jie atostogaus šią žiemą, kokį poilsį ketina pasirinkti, ar turi tranzito atostogų tradicijas, ar dažnai atostogauja žiemą, ar turi mėgstamą slidinėjimo kurortą, kiek pinigų ketina išleisti vienam žmogui ir kiek lyginant su vasaros atostogomis? Susisteminus apklausos duomenis paaiškėjo, kad gerėjantis pragyvenimas leidžia lietuviams elgtis spontaniškai. Net 57% apklaustųjų, išlaidų tranzito atostogoms, nelygina su išlaidomis vasaros atostogoms, o atostogauja jei tik sugalvoja, kad nori ar kad reikia. 2.3.1.Lietuvos ekonominių rodiklių įtaka tranzitinio turizmo paslaugu paklausai BVP augimas vidutinės trukmės laikotarpiu išliks vienas didžiausių Europoje. Šiuo metu stebima infliacija yra artima vidutiniam kainų kilimui Europos Sąjungoje. Nedarbas vidurinės trukmės laikotarpiu dėl didėjančios darbuotojų paklausos sumažės trečdaliu. Nors naftos kainos pakilo rekordiškai, ES paramos sukeltas fiskalinis ūkio stimulas ir mokesčių naštos mažinimas turėtų išlaikyti verslininkų pasitikėjimą sparčios Lietuvos ūkio plėtros tvarumu. Patobulinto Stabilumo ir augimo pakto nuostatos sukūrė palankias sąlygas finansuoti BVP potencialą stiprinančias investicijas, mokesčių ir kitas struktūrines reformas. Ekonominių rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaidos. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis bei ekonominės plėtros prielaidomis. 2009—2013 metų laikotarpiui yra svarbi prielaida dėl ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimo. ES paramos Įsisavinimo nukrypimas nuo planų pakeis atitinkamų metų BVP augimą. Finansų ministerijos skaičiavimais. atliktais remiantis patvirtintų projektų apimtimis, didžiausią stimulą ūkio augimui ES parama turėtų sudaryti 2015 metais. Vėlesniais metais ES paramos stimulas BVP augimui turėti; silpnėti. Kol nėra suderėta naujoji finansinė ES perspektyva, darome prielaidą, kad 2012 metais ES paramos įsisavinimas atkartos 2009 metų tendencijas. Žemas ES paramos įsisavinimas pirmaisiais naujosios finansines perspektyvos metais (2009 metais) nesukels teigiamo ES paramos stimulo mokiai paklausai. Kitų ES narių Bendrųjų programų vertinimo patirtis leidžia apskaičiuoti, kad 2009— 2012 metais ES finansine parama bus padidinusi BVP daugiau nei 3 procentiniais punktais. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą bei siekiant užtikrinti šalių ekonominių rodiklių projekcijų palyginamumą, atitinka Europos Komisijos paskelbtas (2010 metų EK ketvirtinėje Euro zonos ataskaitoje) išorinės aplinkos prielaidų nuostatas. Todėl, atsižvelgus į pastaruoju metu susiformavusias tendencijas, buvo pakeistos pagrindinės išorinės aplinkos prielaidos. Vidutinių naftos kainų prielaida 2008 metams padidinta 35,4 proc. iki 80 JAV dol. už barelį Infliacijos lūkesčius gali suformuoti nekorektiškas dvylikos mėnesių vidutinės metinės infliacijos interpretavimas. Nors nuo 2010 metų gegužes mėnesinė metinė infliacija svyruoja apie 2 proc., dėl praeities įvykių inercijos 2010 metų gėgužės—spalio mėnesiais dvylikos mėnesių vidutinė metinė infliacija išliks apie 2,7 procento. Vidutinę metinę infliaciją apie 1,5 procentinio punkto padidino Šiuo metu neaktualus įvykiai: 2009 metų gegužės-liepos mėnesiais pakilusios maisto prekių kainos. 2010 metų viduryje išblėso kainų padidėjimo po stojimo į ES efektas todėl 2010 metų gegužės-liepos mėnesinės metinės infliacijos reikšmės sumažėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu. Iki 2010 metų spalio mėnesio vidutinė metinė infliacija dar neatspindės besikeičiančių infliacijos tendencijų. Be to, papildoma infliacijos lūkesčių iškraipymą skatina peršamas perdėtas naftos kainų poveikis infliacijai: objektyviu naftos kainų padidėjimu gali būti naudojamasi kaip pretekstu didinti kainas daugiau, negu reikia padidėjusiems gamybos kaštams susigrąžinti. Pasinaudojimas aukštomis naftos kainomis kaip pretekstu didinti kainas sustiprintų riziką grandininiam kainų kilimui ten, kur prekybininkų konkurencija yra silpna. Neišsipildžius prielaidoms dėl augimą stimuliuojančių veiksnių, užsitęsęs naftos kainų pakilimas gali apie 0,5 procentinio punkto sulėtinti realaus BVP augimą, o nepagrįsti lūkesčiai apie didelį kainų augimą galėtų pakeisti vartotojų elgseną ir padidinti nominalaus BVP augimą: mažai tikėtina, kad naftos kainos paveiks nominalių mokestinių bazių augimą. 2008-2009 metų BVP augimo sulėtėjimas būtų laikinas. Vidutinis nagrinėjamo laikotarpio BVP augimas išliks artimas potencialiam — virš 6 procentų. Prekių ir paslaugų rinkos. Pastaraisiais metais ūkio augimą skatino tranzito paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, o kartu ir bendrojo tranzito produkto augimą. Nuo 2008 metų atsiradusios tendencijos rodo, kad ir toliau išliks stipri tranzito paklausos įtaka ekonomikos augimui, 2011 metais sparčiai augs investicijos ir tranzitas, o teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nominalaus eksporto augimą stimuliuos prekybos su ES liberalizavimas, pagerinęs prekybos sąlygas- Naftos kainų padidėjimas ir naftos produktų gamybos pajėgumų trukumas sudaro prielaidas Mažeikių naftai gauti geresnes prekybos sąlygas už eksportuojamus naftos produktus. Tranzito kreditavimo galimybes bei ES finansinė parama sudarys sąlygas investiciniam procesui aktyvėti. Stiprėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVF dalį. Didžiausias ES finansinės paramos stimulas investicijoms numatomas 2010 metais. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis sieks daugiau nei 24 proc. BVP. Teigiamą impulsą vartojimui nagrinėjamu laikotarpiu turės darbo užmokesčio augimo spartėjimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios Europos Sąjungos darbo rinkos bei geri vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros. Galutinio vartojimo išlaidos 2010—2010 metais vidutiniškai augs 6,7 procento. Didėjančios tranzito paklausos spaudimą 2008—2010 metais mažins mažėjant: valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų dalis BVP. 2009 metais gamybinių pajėgumų panaudojimo pramonėje lygis pasiekė 70 proc., todėl nagrinėjamo laikotarpio pradžioje papildoma tranzito paklausa didžiąja dalimi bus tenkinama importuojant. Importuotos naujos technologijos stiprins ūkio gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose. Vėliau, dėl ES finansinės paramos stimulo padidėję gamybiniai pajėgumai sudarys sąlygas tenkinti tranzito paklausą šalyje gaminamomis prekėmis ir paslaugomis.8 2010 metų sausio—liepos mėnesiais tranzitinio prekybos rezultatai patvirtina, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Nors dėl pasikeitusios tranzitinio prekybos metodikos sunku vertinti eksporto augimo perspektyvas, tačiau manome, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lietuva vis dar turės galimybių plėsti eksporto rinkas bei konkuruoti jau esamose eksporto rinkose. Eksporto plėtra nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje skatins išsipildžiusi prielaida dėl euro įvedimo. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ūkio prieaugio tvarumo pagrindu. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sekrorius. Suaktyvės tranzitas sudarys sąlygas augti didmeninei it mažmeninei prekybai. Vartotojų, gamintojų, eksportuotojų ir kitos kainos. Konkurencija rinkos ekonomikoje gali užtikrinti Lietuvos infliacijos lygį, tenkinantį Mastrichto kriterijų. Infliacijos paspartėjimas pasireiškia tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kurios yra silpniau veikiamos konkurencijos. Kainų padidinimas yra efektyvus šių turizmo sektorių finansinių rodiklių gerinimo būdas. 2010 metų gegužės rugpjūčio mėnesių metinei infliacijai didžiausią įtaką darė maisto produktų ir transporto tranzito turizmo paslaugų kainos. Apie 0,2 procentinio punkto infliacijos konvergencijos rodiklį pablogino pieno produktų kainų dinamika: metinė mėnesinė infliacija kilo dėl to, kad gegužės mėnesį neįvyko įprastas sezoninis pieno produktų atpigimas. Pieno produktai gegužės menes; pigo tik simboliškai. Pieno produktų brangimui naftos kainų dinamika negalėjo turėti poveikio, nes naftos produktai iki rekordinių kainų pabrango tik antrojoje birželio mėnesio pusėje. Pieno tiekėjų padidėjusių kaštų poveikis finansiniams rodikliams buvo kompensuotas ES ir nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis žemės ūkiui. Transporto tranzito turizmo paslaugų grupės brangimas pablogina infliacijos konvergencijos rodiklį apie 0,8 procentinio punkto.9 Naftos brangimas tik iš dalies paaiškina transporto tranzito turizmo paslaugų brangimą: praeities duomenų regresinė analizė naftos pabrangimu paaiškintų 0,5-0,6 procentinio punkto infliacijos paspartėjimą. Transporto tranzito turizmo paslaugų brangimo įtakojo suskystintų dujų brangimas. Suskystintų dujų brangimas siejamas ne su naftos pabrangimu, o su jos tiekimo trūkumu, eigų nebūtų įvykusi maisto prekių ir transporto tranzito turizmo paslaugų infliacija, tai bendras kainų lygis bucų padidėjęs tik apie 0,5 procento. Pirmojo 2010 metų pusmečio vartotojų kainų indekso (VK1) infliacijos faktinių duomenų analizė rodo, kad dėl lėtesnio nei prognozuota faktinio kainų kilimo 2010 metų VKI infliacija gali būti apie 2,3 procentinio punkto mažesne nei anksčiau prognozuota. Nors 2010 metų gegužės ir liepos mėnesiais mėnesinė metinė infliacija nukrito žemiau 3 proc., rugpjūčio mėnesį neįvykęs sezoninis atpigimas rodo, kad infliacijos tendencijos gali keistis, todėl 2010 metų vidutinės metinės infliacijos prognoze mažinama mažiau: 0,2 procentiniais punktais. Pastebime, kad dėl inertiškumo 2010 vidutine metinė infliacija nekris žemiau 9 proc. iki 2010 metų spalio mėnesio. Jeigu išsipildytų prielaidos, pagal kurias yra atlikti skaičiavimai, tai 2010 metų vidutinės metinės infliacijos lygis būtų 7,5 proc., o 2008 metų - 2,1 procento. 2008 metų kainų lygį apie pusė procentinio punkto gali padidinti rizika, kad naftos kainų padidėjimu bus naudojamasi kaip pretekstu didinti kainas. Rugpjūčio mėnesio duomenys leidžia teigti, kad ši rizika iš dalies pradėjo realizuotis. Tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo planuoti, kad išplis rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nepagrįstas karnų didinimas panaudojant naftos pabrangimą kaip racionalų pretekstą. Didžiausia riziką naudoti naftos pabrangimą, kaip pretekstų didinti kainas kelia tie sektoriai, kuriuose vartotojų paklausa yra neelastinga: kainos gali didėti ten, kur gyventojai neturi alternatyvų, pasirinkimo. Ankstyvą infliacijos paspartėjimą gali sukelti netobulos ir ribotos konkurencijos turizmo sektorių siekis didesnių kainų pagalba dalį padidėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finansiniams rodikliams gerinti. Faktiniai duomenys rodo, kad rekordinis naftos kainų poveikis prekių savikainai nepadidino infliacijos labiau nei to reikalauja Mastrichto sutartyje numatyti infliacijos konvergencijos vertinimo principai. Liepos mėnesio metinė infliacija nesiekė 2 proc., nors naftos kainos buvo padidėjusios beveik 50 proc., o transporto tranzito turizmo paslaugų kainos infliaciją padidino tik apie 0,8 procentinio punkto. Tačiau rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad gali imti reikštis antrinis naftos kainų poveikis: yra rizika, kad kainos gali būti didinamos prisidengiant naftos brangimu kaip racionaliu pretekstu. 2010 metų rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad stabilioji infliacija gali priartėti prie vidutinei trukmei prognozuoto 2,5 proc. dydžio anksčiau nei tikėtasi. 3 lentelė. Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos 2008 2009 2010 Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1073 1158 1260 Vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksai atitinkamas laikotarpis =100) 105,8 107,9 103,8 Metinis vidutinis atlyginimas 13415 14462 15982 Vidurinis metinis užimtųjų skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 1438 1436 1460 Iš jų; vidutinis melinis sąlyginis darbuotojų skaičius (samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti dirbančius visą darbo diena), tūkst. 1042 1041 1057 Vidutinis metinis ekonomiškai aktyvių gyventoju skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 1642 1621 1615 Vidutinis melinis bedarbių skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis), tūkst. 204 184 155 Nedarbo lygis (darbo jėgos tyrimų duomenimis), proc. 17,4 18,4 14,6 Turizmo paslaugų vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokylis, proc.: -1,3 2,9 2,2 Spartaus verslo kredito augimo sukelta išskirtinė paklausa sudaro pelningas sąlygas su turizmu susijusiems sektoriams. Defliatorių analizė yra patikima, nes išgrynina sektoriaus paslaugų kainas nuo naftos kainų įtakos ir kitų objektyvių kastų didėjimo veiksnių. BVP defliatorius didėja sparčiau negu vartotojų kainų, indeksas dėl prekybos sąlygų gerėjimo ir palūkanų normų mažėjimo. Darbo rinka. 2010—2014 metais situacija darbo rinkoje toliau gerės. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija įstojus į ES turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams. Numatoma, kad 2009 metais prasidėjusios tendencijos tęsis -vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje augs. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1158 Lt 2011 metais iki 1600 Lt 2012 metais. Užimtumo didėjimą paskatins ES finansinė parama. Užimtųjų skaičius didės visa nagrinėjamą laikotarpį ir vis labiau prisidės prie gamybos augimo, 2014 metais sumažėjęs užimtųjų žemės ūkyje skaičius nulėmė apie 13 proc. padidėjusį darbo produktyvumą šiame sektoriuje; likę dirbti žemės ūkyje sugebėjo išlaikyti ankstesnes gamybos apimtis. Todėl darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo produktyvumo sektoriaus į aukštesnio produktyvumo turizmo sektorių nagrinėjamu laikotarpiu tampa svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos trūkumo.10 Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis šalyje mažės nuo 14,4 proc.(užimtumo tyrimo duomenimis) 2009 metais iki 7,5 proc. 2014 metais. Valdžias sektoriaus fiskalinė politika. Valdžios sektoriaus fiskalinė politika, atsižvelgdama j patobulinto Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, tęsdama mokesčių naštos mažinimą ir gausindama potencialų BVP didinančias investicijas, sieks išvengti ciklinio BVP augimo sulėtėjimo. 2.3.2.Tranzito turizmo vartotojų elgsenos ypatumai Siekiant nustatyti tranzito turizmo vartotojų poreikius bei apibrėžti jų elgseną, renkantis vieną ar kitą kelionę yra turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų tipai bei jų kelionės tikslų nustatymas. Vienas iš turizmo paslaugų aspektų - sugebėjimas diferencijuoti turistinius regionus, remiantis segmentavimo metodu. Turizmo tranzito turizmo vartotojų segmentavimas, remiantis specifinėmis jų charakteristikomis tokiomis kaip keliautojo motyvai, kelionės tikslas ir priežastys. Pagrindinės individų keliavimo priežastys yra: poilsio, verslo tikslai, giminių ir draugų lankymas bei asmeninių poreikių tenkinimas. T.Powers (1995) ir A.Bull (1994) turistus pagal keliavimo tikslą klasifikuoja į grupes, remiantis jų požiūriu į kainas, jautrūs kainai, kurie paprastai renkasi pigesnes turizmo paslaugas ir nejautrūs kainai, kurie renkasi prabangias tranzito turizmo, transporto tranzito turizmo ir kitokias turizmo paslaugas [1, p. 178]. Pereault (1979), Dorden ir Dorden (1979) siūlo turistus segmentuoti turizmo paslaugų vartotojus į modernius materialistus ir modernius idealistus, tradicinius materialistus ir tradicinius idealistus [2, p. 246]. Šių autorių pateiktas turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų skirstymas yra patrauklus dėl dviejų kriterijų apjungimo: kainos ir verslo galimybių. Rusų mokslininko N.I.Kabuškino (1999) požiūriu yra labai svarbu nustatyti koks vartotojo segmentas ir kokių poreikių skatinamas, naudojasi turizmo paslaugomis atitinkamoje kelionės tikslo vietoje. Remiantis tranzitinio mokslininkų turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų ir tendencijų kitimo tyrimais, šiuolaikinis turistas siekia individualizacijos, nelinkęs į masinį turizmą ir renkasi aktyvų poilsį gamtoje [3; p. 4]. Tokiu būdu yra tikslinga turizmo paslaugų vartotojus klasifikuoti pagal priklausomybę nuo jų aktyvumo (pasyvūs ir aktyvūs poilsio mėgėjai) ir gyvenimo būdo. Grupuojant turistus priklausomai nuo jų gyvenimo būdo, pagrindiniu kriterijumi tampa bendras žmogaus požiūris į gyvenimą [5; p. 15]. Priklausomai nuo gyvenimo stiliaus yra išskiriamos 4 turistų grupės: malonumų mylėtojai, gamtos ir kultūros mylėtojai, atostogautojai su šeimomis ir pasyvūs turistai. Taip klasifikuojant reikia įvertinti, šių turizmo tranzito turizmo vartotojų grupių kaitą ir tai, kad tarp jų negalima aiškiai nubrėžti ribų. Klasifikuojant turistus pagal aktyvumą ir pasyvumą, bei gyvenimo būdą tikslinga juos analizuoti remiantis pagal turistų pasirenkamą keliavimo būdą, kuri pasiūlė E.Cohen (1974). Klasifikacijoje pateikiamos 3 turistų grupės, kurios yra skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas turistų grupes. Ši klasifikacija nėra pritaikyta visiems turistų tipams bei visiems atvejams, tačiau gali padėti suvokiant ir organizuojant turizmo veiklą [6]. Apibendrinant tranzitinio mokslininkų pateiktas turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų Organizuotas masinis turizmas Nemėgstantys rizikuoti, perka tipiškus suvenyrus gido pagalbu nori išlaikyti nors munką kontaktą su vieline kultūra bei žmonėmis individuali masinis turizmas Paprastai sprendžiama Tai lankstesnis būdas, paremtas asmens pasirinkimu. Kelione organizavimo agentūroje, potyriai priklauso nuo pasirinktos kelionės tikslo Tyrinėtojas Nepriklausomai organizuojama kelionė, komfortabilios gyvenimo sąlygos ir transporto tranzito turizmo galimybės yra ieškomos Neorganizuotas turizmas Drifleris (plaukiąs pasroviui) Niekinama turizmo industrija ir kelionė nukrypsta nuo žinomi ir įprastų dalykų. Keliaujama be fiksuoto maršruto, gyvenama pas vietinius gyventojus bei įsitraukiama į jų kultūrą 1 lentelė. Turistų tipų klasifikacija (sudaryta straipsnio autorių) Turistų tipai Budingos savybės Mokslininkai ASMENINIAIS TIKSLAIS Malonumų mylėtojai Ieško malonumų, mėgaujasi gėrimais, vakarėliais. Jiems labai svarbu Įvaizdis JDallen (1989); Kabuškinas N. I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Atostogauja gamtoje Daug planuoja, aktyvūs, mėgaujasi gamta, atostogas stengiasi derinti su sveikata. Westvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N. I. (1999). Tradiciniai turistai Jiems svarbu komfortas, aptarnavimo kokybė, saugumas. Domisi specialiais pasiūlymais. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Westvlaams Ekonomish Studie Bureau (1986); Kabuškinas N. I. (1999). Keliaujantys su šeima Turistai, kurie keliauja kartu su vaikais, ieško kelionių šeimai, pramogų bei atrakcijų vaikams. Kabuškinas N. I. (1999); Pasiūlyta šio darbo autorių. Saulė- smėlis-jūra Atostogauja ramioje malonioje aplinkoje, vengia susibūrimų, nori atsipalaiduoti, žavisi gamta. VVestvlaams Ekonomish StudieBureau (1986); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Kabuškinas N.I. (1999). Namisėdos Tuos labiausiai traukia saugios, gerai pažįstamos vietos. Šis tipas atostogų neaptarinėja su kitais žmonėmis ir niekam nesako, kad išvyksta atostogauti. Dallen (1989); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Interesantai Dažniausiai tai turistai, kurie renkasi grupines keliones. Jiems reikalingi kelionių gidai. Lankomos pripažintos vielos, perka suvenyrus. Kelionės veikla numatyta turistinėje programoje. Kabuškinas N.I. (1999); PovversT. (1995); BullA. (1994); Cohens (1974). Drifteriai Keliauja be fiksuoto maršruto, gyvena ras vietinius gyventojus, įsitraukia į vietinę kultūrą. Cohens (1974). Hobi + atostogos Atostogas sieja su hobiu, siekia išbandyti naujoves, patirti įspūdžių. Kabuškinas N.I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979); Cohens (1974). Rizikos ieškotojai tai aštrių pojūčių mėgėjai, ieškantys galimybių išbandyti save įvairiose rityse. Kabuškinas N.I. (1999); Perreault, Dorden and Dorden (1979). Tranzito turizmo vartotojų elgsenos proceso pradžia galima laikyti tam tikrą stimulą, kuris sudaro prielaidą poreikio atsiradimui ir nusakomas noru. Įvairių tipų ir įvairaus intensyvumo poreikiai veikia vienas kitą taip, kad individo motyvacija bet kuriuo momentu yra sąlygota daugelio skirtingų jėgų ir veiksnių. Tokiu būdu reikėtų atsižvelgti į R.W. Mclntosh ir C.R. Goeldner (1986) išskirtas keturias motyvacijos kategorijas: fiziniai, kultūriniai, socializacijos ir statuso bei prestižo motyvatoriai. Turizmo paslaugų vartotojai turi daug poreikių bei tikslų ir dažnai siekia jų vienu metu [7]. Tirti poreikius yra sudėtinga, nes daugelis žmonių sunkiai gali tiksliai nusakyti savo poreikius ir kaip juos patenkinti. Šis tranzito turizmo vartotojų elgsenos suvokimo aspektas yra svarbus turizmo vadybos specialistams, kurie rengia ir parduoda turizmo paslaugų paketus. Turizmo specialistai turi ne tik suprasti tranzito turizmo vartotojų poreikius, bet ir nustatyti kaip tam tikras turizmo produktas patenkins tranzito turizmo vartotojų individualius poreikius. Kadangi tranzito turizmo vartotojų poreikiai ir keliavimo motyvai labai skirtingi, todėl svarbu išskirti ir derinti tranzito turizmo vartotojų segmentus pagal pagrindines turizmo kryptis, lemiančias skirtingus turizmo produktus bei turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų segmentus: • Etninis turizmas - noras aplankyti seniai paliktas gimtąsias vietas, pažinti „šaknis", sužinoti daugiau apie savo gimtosios šalies kultūrą; • Kultūrinis turizmas - noras pažinti kitas kultūras, aplankyti muziejus, parodas, galerijas; • Istorinis turizmas - noras kuo daugiau sužinoti apie praeitį; • Aplinkos turizmas - noras pamatyti gražius peizažus, vandenyną, atitrūkti nuo blogo oro; • Profesinis turizmas- noras užsiimti aktyvia/pasyvia veikla; • Pramoginis turizmas - noras pramogauti ar paragauti gurmaniškų patiekalų; • Socialinio statuso ir savo ego iškėlimo turizmas - noras būti pripažintam, lankyti vietas kur buvo draugai ar pažįstami ir vėliau dalyvauti diskusijose. Tokio tipo keliautojai dažnai parveža daug suvenyrų, kad patvirtintų savo statusą;. • Interpersonalinis turizmas - noras aplankyti draugus ar gimines, dažniausiai pasireiškia kaip asmeninių kelionių motyvas. Kiekvieno asmens suvokimas, priklausomai nuo jo patirties ir požiūrio lemia tam tikrus kelionės tikslo vietos pasirinkimo motyvus bei stimulus, todėl tikslinga išskirti S.C.Plog (1974) pasiūlytą asmenybių tipų pagal kelionės tikslo pasirinkimą klasifikaciją. S.C.Plog suskirstė individus į tris kategorijas [8]: 1. Alocentrikai - nesirenka įprastų turistinių maršrutų ar keliavimo priemonių, juos vilioja įvairovė, nuotykiai bei neišmėginti keliai ir skirtingos kultūros. 2. Psichocentrikai - svarbiausia pastovumas ir saugumas. Renkasi maršrutus ir poilsio vietą, kuri jiems gerai pažįstama. 3. Midcentrikai - tai aukso vidurys, bebaimiai nuotykių ieškotojai, tačiau renkasi patikrintus maršrutus, dažnai lankomas vietas, remiasi draugų rekomendacijomis. Šių turizmo tranzito turizmo vartotojų tipų išskiriamas turi įtakos, analizuojant tranzito turizmo vartotojų poreikius bei formuojant vartotojo elgsenos modelius. Remiantis S.Horner, J.Svvarbrooke (1996) turistui renkantis kelionės tikslo vietą turi įtakos: 4. Vidiniai veiksniai - pajamos, šeima, darbas, gyvenimo būdas; 5. Išoriniai veiksniai - klimatas, kultūra, turizmo organizatorių ar/ir įtakotojų grupių rekomendacijos, politiniai veiksniai. Asmeniniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai lemia tranzito turizmo vartotojų požiūrių ir jų elgsenos neatitikimus [9; p.l68]. Vienas iš svarbesnių turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų pasirinkimo kriterijų yra gaunama arba surenkama informacija ir jos apdorojimo procesas, nuo kurio priklauso turizmo paslaugų vartotojo apsisprendimas keliauti. Apsisprendimo procesas apima pasirinktų kriterijų ir alternatyvų lyginimą. Galima būtų išskirti tokius pagrindinius kriterijus renkantis kelionę: kelionės tikslo vieta, šalies kultūra, kaina, saugumas, kraštovaizdis, maisto kokybė. Įvairių kriterijų įvertinimas lemia turizmo paslaugų vartotojo apsisprendimą keliauti arba ne. Aukščiau aptarti tranzito turizmo vartotojų elgseną įtakojantys veiksniai yra integruoti į turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelį. Tranzito turizmo vartotojų elgsenos pradininkai J.F.En-gel, R.D.Blackvvell, J.D.Kollat (1998), J.A.Hovvard, NJ.Shet (1974) pateikia modelius, kuriuose atskleidžiamas vartotojo mąstymo procesas, susidedantis iš 5 vartotojo veiksmų: poreikio atsiradimo, informacijos paieškos ir jos įvertinimo, sprendimo pirkti priėmimo bei reakcijos nusipirkus. Turizmo paslaugų vartotojų elgsenos modeliai, kuriuos pasiūlė aukščiau minėti autoriai, buvo išvesti iš bendro prekių pirkimo proceso modelio ir pritaikyti turizmo sferai. Šiais modeliais siekiama susisteminti vartotojo elgesį įtakojančius veiksnius bei nurodyti priežastis, sukėlusias vienokį ar kitokį individo elgesį. 2.3.3.Tranzito turizmo vartotojų elgesys Priežasčių analizė bei proceso skaidymas turizmo ir marketingo specialistams leidžia prognozuoti tranzito turizmo vartotojų elgesį ir identifikuoti tam tikriems turistų tipams. Turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelis pasiūlytas S.VVahab, L.J, Crampon, L.M. Rothfield (1976) yra pagrįstas kelionės pasirinkimo procesu, kurį sudaro informacijos kaupimas ir kelionės tikslo vietos įvaizdžio vertinimas, ankstesnė patirtis ir pasitenkinimas kelione [11]. Išplėstinį ir daugiau veiksnių apimantį turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelį pasiūlė G.A.Schmoll (1977). G.A.Schmoll turizmo tranzito turizmo vartotojų modelis pagrįstas motyvacija, troškimais, poreikiais ir viltimis kaip asmeniniais ir socialiniais elgsenos veiksniais [12]. A.Mathieson ir G.VVall (1982) modelyje vartotojo poreikis keliauti yra atskiriamas nuo sprendimo priėmimo proceso ir yra veikiamas turisto asmenybės bei supratimo apie kelionę. Šis modelis gali būti taikomas atskiriems keliautojų tipams, nes troškimas keliauti yra susietas su keliavimo patirtimi ir įvertinimu. A.Mathieson ir G.VVall įvertino ir tai, jog turizmo paslaugos dėl paslaugų savybių neapčiuopiamumo ir įvairovės (vienos reikalauja vartotojo dalyvavimo, kitos teikiamos per atstumą) veikia vartotojo sprendimo priėmimo procesą [13]. Turizmas kaip sudėtinga verslo ir ūkio šaka turi daug ypatumų, turinčių įtakos turistų poreikių ir motyvų, bei jų kaip tranzito turizmo vartotojų elgsenai. Dėl turizmo paslaugos neelastingumo, turima šalyje turizmo infratruktūra ir turizmo ištekliai negali kisti taip greitai, kaip vartotojo poreikiai ir pati elgsena renkantis vieną ar kitą kelionės tikslo vietovę. Turizmo paslaugų kompleksiškumas dažniasiausiai tiesiogiai susijęs su turizmo paslaugų vartotojo keliavimo tikslais. Ten kur išvystyta turizmo paslaugų infrastruktūra ir yra atitinkami turistiniai traukos objektai lemia kelionės tikslo vietos pasirinkimo motyvus. Siekiant ekonominės naudos iš turizmo sektoriaus reikalinga skatinti vietinio turizmo plėtrą. Tai ne tik ekonominė nauda turizmo verslo savininkams, bet ir visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimo prielaida. Tai, kad 2000 metais į užsienį vyko 4,2 procentais daugiau Lietuvos gyventojų nei 1999 metais, rodo šalies gyventojų keliavimo intensyvumą. Žinoma, dalis gyventojų keliauja darbo tikslais, kas remiantis turizmo sąvoka nėra turizmas, tačiau dalis lėšų yra paliekama tranzitinio šalyse. Skatinant vietinio turizmo plėtrą reikalinga ištirti priežastis, kodėl šalies gyventojai dalies savo atostogų negalėtų praleisti turistiniais ištekliais patrauklioje vietinėje rinkoje. Remiantis statistiniais duomenimis, turizmo organizatorių (turizmo ir kelionių agentūromis) skaičius auga, nors vykstančiųjų šalies gyventojų per turizmo įmones yra tik 4,7 procentai nuo bendrojo išvykusių į užsienį turistų skaičiaus. Turizmo tranzito turizmo vartotojų elgsenos ištyrimas leistų turizmo organizatoriams orientuotis į tikslinius turistų segmentus tiek individualių kelionių, tiek ir grupinių kelionių požiūriu bei reorganizuoti paslaugų teikimą pritraukiant kuo daugiau klientų ir padidintų paklausą ne tik išvykstamojo, bet ir atvykstamojo ir vidinio turizmo atžvilgiu. Išanalizavusios įvairių mokslininkų pateiktus turizmo tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelius, straipsnio autorės siūlo tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelį, kurį galima būtų taikyti identifikuojant analizuojant Lietuvos turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgseną, išvykstamojo turizmo atveju. Kadangi turistą, renkantis kelionę, įtakoja ne tik vidiniai, bet ir išoriniai veiksniai, gyvenimo būdas, kultūra, todėl kuriant modelį buvo atsižvelgta į tai, kaip lietuviai priima sprendimą keliauti ir kas juos labiausiai veikia viename ar kitame etape. Kiekvienas turistas turi unikalius troškimus keliauti, tačiau pagrindiniai veiksniai įtakojantys jo poreikius yra: asmenybės tipas, socialinis statusas bei požiūriai. Dauguma turistų renkasi gerai žinomas kelionės tikslo vietas, apsisprendžiamą keliauti iš karto. Čia nutrūksta sprendimo priėmimo procesas. Vykstant į tolimesnes vietas sprendimo priėmimas yra gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis. Vien tik norėdamas keliauti, turistas nerenka informacijos, kadangi yra įtakotas šeimos bei kultūros, [vertinus kelionės tikslo vietą ir pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, pradedama rinkti ir sisteminti informaciją. Rinkdamas informaciją vartotojas susiduria su išoriniais veiksniais, kurie turi įtakos jo pasirinkimą. Šiame etape yra vertinamos ir kitos alternatyvos, atsižvelgiama į kainą, riziką, laiką, (vertinus galimybes iš alternatyvų pasirenkama viena kelionės vieta ir priimamas sprendimas keliauti. Grįžęs iš kelionės turizmo paslaugų vartotojas jaučia pasitenkinimą arba ne. Pasitenkinimas kelione turi grįžtamąjį ryšį su poreikiu keliauti. Apibendrinus turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenos ypatumus galima teigti, jog vienas svarbiausių veiksnių yra kelionės tikslas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės keliauja yra poilsis, noras aplankyti gimines bei draugus, taip pat keliavimas verslo ir asmeniniais reikalais. Visa tai labai priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, požiūrio į keliones, poreikių bei keliavimo motyvų. Apibendrintai galima teigti, kad: 1. Turizmo paslaugų vartotojai klasifikuojami pagal kelionės tikslus, jautrumą kainai, turizmo paslaugų vartojimo patyrimo lygį, aktyvumą gyvenimo ir keliavimo būdą bei individualias vertybes. Priklausomai nuo turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų tipo bei jo kelionės tikslų, kinta jo poreikiai bei individualūs kelionės pasirinkimo kriterijai. 2. Turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenai turi įtakos vidiniai ir išoriniai veiksniai: psichologiniai, kultūriniai, visuomeniniai veiksniai bei vartotojo asmenybė ir jo individualios savybės. Analizuojant vartotojo elgseną reikia įvertinti vartotojo gaunamą informaciją, jos apdorojimo ir sprendimo priėmimo procesą. Šių procesų sudėtingumas priklauso nuo vartotoją veikiančių išorinių ir vidinių veiksnių, informacijos analizavimo ir vertinimo lygį, kas formuoja kelionės pasirinkimo kriterijus. 3. Pagrindiniai veiksniai renkantis kelionės tranzito vietą, priklauso nuo gyvenimo būdo, požiūrio į keliavimą, poreikių bei keliavimo motyvų. Visus turistus veikia vidiniai bei išoriniai veiksniai, keliavimo barjerai ir pan., tačiau pagrindinis priėmimo keliauti procesas išlieka toks pats: poreikio atsiradimas, informacijos paieška, informacijos įvertinimas bei sprendimo keliauti priėmimas. Straipsnyje modelis apima turizmo paslaugų vartotojo bruožus, nusakančius jo elgseną renkantis turizmo paslaugas. Kiekvienas turizmo paslaugų vartotojas yra skirtingas ir įtakojamas keliavimo patirties, interesų, troškimų bei motyvų keliauti, todėl turistai skirstomi į tipus. Visus turistus veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai, keliavimo barjerai, šeimos gyvenimo ciklai ir jų įtaka formuoja turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgseną. Mokslininkai pateikia įvairius turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų elgsenos modelius, tačiau pagrindinis priėmimo keliauti procesas išlieka toks pats: poreikio atsiradimas, informacijos paieška, informacijos įvertinimas bei sprendimo keliauti priėmimas. Kiekviena organizacija turi išorinius ir vidinius vartotojus. Norint ištirti išorinių ir vidinių tranzito turizmo vartotojų poreikius buvo pasirinkta Druskininkų sanatorija. Vidinių tranzito turizmo vartotojų apklausa buvo atliekama interviu pagalba, o išorinių tranzito turizmo vartotojų poreikiai tiriami rašytine apklausa. Apklausa - tai susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. "Susisteminta" reiškia, kad stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kad matematiniais statistiniais metodais butų galima įvertinti jų patikimumą. 3. Darbo rezultatai ir jų aptarimas 3.1.Tyrimo aprašymas Tranzito turizmo vartotojų poreikio tyrimui respondentai bus parenkami tikimybine atranka, t.y. kiekvienas elementas iš visos visumos turi vienodą teisę patekti į imtį, kuri pilnai atspindi visumą ir gauti rezultatai pritaikomi visai visumai. Ši atranka ypač tinka, kai reikalingas aukštas objektyvumo lygis, klaidų minimumas, kai rezultatus norima pritaikyti visai žmonių visumai. Respondentų reikia apklausti tiek, kad užtikrinti reikiamą rezultatų patikimumą. Respondentų skaičiui nustatyti naudojama formulė: Tikimybė 0,954; n - respondentų skaičius; A paklaida (šiuo atveju A = 0.05); N - tiriamos visumos narių skaičius. Taigi pagal duotą formulę respondentų skaičius: * n = 1/(A 2+I/N) = 1/(0,0S2+1/255) = 156 Buvo apklausti 156 tranzitiniai turistai klientai, kadangi tyrimo metu tranzitiniai turistai poilsiavo ne tik lietuviai, tai anketos išplatintos lietuvių ir lenkų kalbomis. Tranzitiniai turistai apklausti 69 lenkų ir 87 rusų turistai. Siekiant ištirti tranzito turizmo vartotojų poreikius bei nustatyti, ar juos patenkina teikiamų paslaugų kokybė, sudaryta klientų apklausos, anketa. Tyrimas atliekamas kiekybiniu metodu, anketos duomenys analizuojami statistiniais metodais. Šio metodo privalumai: užtikrinamas respondentų anonimiškumas, apklausėjas nedaro įtakos, patogus sudaryti faktiškai esančių paslaugų ar daiktų sąrašą, lengviau pasiekti tam tikras profesines grupes. Sudalytoje anketoje tiriamos šios paslaugų kokybės charakteristikos: apčiuopiamos savybės, patikimumas ir pasitikėjimas, prieinamumas ir lankstumas, kompetencija, dėmesys vartotojui. Taip pat buvo bandoma sužinoti, kokie yra konkretūs tranzito turizmo vartotojų poreikiai. Sanatorija pirmiausia tenkina gydymosi poreikį. Transporto paslaugos gerai vertinamos visų tranzito turizmo vartotojų. Tai paaiškinama tuo, kad šis poreikis svarbiausias, jo patenkinimui skiriamas didžiausias ne tik gydytojų, bet ir vadovų dėmesys. Pasitikėjimas ir dėmesys klientais yra geriausiai įvertintos paslaugų kokybės charakteristikos. Iš 106 klientų, kurie yra buvę ir kitose transporto tranzito turizmo srityje, net 105 geriau vertina dabartinę sanatoriją. Didžiausias tranzitiniai turistai teikiamų paslaugų trūkumas - blogas maitinimas ir prastos apgyvendinimo sąlygos. Maitinimu nepatenkinti 80 apklaustųjų, gyvenimo sąlygomis skundėsi 42 klientai. Žodinė apklausa parodė, kad tranzitiniai turistai vadovai ir darbuotojai daugiau orientuojasi į techninę kokybę, o vartotojai į funkcinę. Skiriamas per mažas dėmesys tranzito turizmo vartotojų poreikių tenkinimui, personalo apmokymui ir parengimui, tranzitiniai turistai aplinkos priežiūrai. Aptarimas. Didėjantis gyvenimo tempas ir komunikacinės galimybės sąlygoja paslaugų sektoriaus plėtrą. Vartotojai reikalauja daugiau įvairesnių paslaugų, kurių asortimentas plečiasi, kinta struktūra bei gerėja kokybė. Visuotinės kokybės vadyba (toliau VKV) yra nukreipta į skirtingų tranzito turizmo vartotojų pasitenkinimą. Tranzito turizmo vartotojų pasitenkinimas, vidinių ir išorinių tranzito turizmo vartotojų grupių bendradarbiavimas yra pagrindiniai sėkmingai veikiančios organizacijos prioritetai (Paulauskaitė, Vanagas, 1998). Paslaugas teikianti organizacija, savo veikioje taikydama VKV, turi laikytis tam tikrų esminių principų. Esamų ir būsimų tranzito turizmo vartotojų poreikių patenkinimas, nuolatinis tobulėjimas ir visuotinis darbuotojų dalyvavimas yra trys kertiniai principai, kuriuos turi naudoti kiekviena organizacija. Vartotojai gali būti išoriniai - klientai ir vidiniai - organizacijos darbuotojai. Išorinis vartotojas yra VKV varomoji jėga, kuri padeda organizacijai tobulinti savo darbą. Dar yra ir vidiniai vartotojai, į kuriuos taip pat turi būti kreipiamas didelis dėmesys. Norint patenkinti išorinius vartotojus, turi būti patenkinti vidiniai vartotojai. Paslaugų sferoje vidiniai ir išoriniai vartotojai glaudžiai susiję, todėl paslaugų kokybės politika turi būti skirta tiek pirkėjui, tiek organizacijai. Jos pagrindiniai teiginiai: • Kokybiškos paslaugos geriau patenkina klientus. • Visų kliento nusiskundimų operatyvus ir rezultatyvus išsiaiškinimas. • Kintanti paslaugų kokybė. Paslaugų kokybė priklauso nuo to, kas jas teikia, kur ir kada teikia. Paslaugų kokybė kinta priklausomai nuo aptarnaujančio personalo, teikimo laiko ir vietos. Ypač didelį dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijai ir asmeninėms savybėms. Ch. Techninė kokybė apsprendžia tai, ką vartotojas gauna paslaugos tiekimo metu. Šiuos dalykus vartotojas gali išmatuoti, kadangi juos galima suvokti išoriškai, t.y. darbuotojų profesionalumas ir įgūdžiai, nenumatytų situacijų kontroliavimo sugebėjimai, pastovumas. Tačiau ne visa paslauga yra pastebima išoriškai. Vartotojui ne mažiau svarbi funkcinė kokybė, kuri apima tokias charakteristikas kaip paslaugos prieinamumas ir lankstumas, patikimumas, personalo dėmesys, mandagumas bei pagarba. Yra dvi vartotojo patirtos kokybės dimensijos - kas pateikta ir kaip pateikta. Dar viena ne mažiau svarbi paslaugos vertinimo dimensija - vartotojo laukiama kokybė, kuri susiformuoja remiantis skelbimais, reklaminiais pranešimais, draugų nuomone, pokalbiais telefonu. Esminis laukiamos kokybės veiksnys - vartotojo poreikiai. Kartais susiformuoja per aukšta laukiama kokybė, o atlikta paslauga vis nepatenkina lūkesčių. Bendrai suvokta kokybė susiformuoja kaip vartotojo patirtos kokybės ir laukiamos kokybės sąveika. Nustatyti tikslias paslaugų kokybės charakteristikas yra nelengva, kadangi jos apima subjektyvius ir objektyvius veiksnius, o taip pat tai priklauso nuo vartotojo asmeninių savybių (Edvardson'as, Thomasson'as, Qvretveit'as, 1994). Vartotojas, apibūdindamas paslaugų kokybę, jos neskaido ir neklasifikuoja, o išreiškia jam suprantamomis charakteristikomis. Pagrindinės paslaugų kokybės charakteristikos, kurias skiria vartotojai (Holloway's, 1994): Profesionalumas ir įgūdžiai. Vartotojai vertina ne tik personalo kvalifikaciją bei sugebėjimus, bet ir aplinką bei įrengimus. Požiūris ir elgsena. Vartotojai atsižvelgia į personalo mandagumą, dėmesį bei rodomą pagarbą. Taip pat turi įtakos ir darbuotojų išvaizda, kalbėjimo bei elgesio manieros. Ypač palankiai vertinamas individualus dėmesys, geranoriška pagalba, paslaugumas. Prieinamumas ir lankstumas. Vertinamas paslaugos prieinamumas. Jeigu tai sanatorija, tai ar patogu atvykti, ar lengva surasti, kokie galimi susisiekimo būdai. Taip pat vertinamas patogus darbo laikas, trumpas laukimo laikas. Patikimumas. Vartotojai tikisi, kad paslaugas teikianti įmonė atliks visas pažadėtas paslaugas bei maloniai aptarnaus. Vertinamas darbuotojų kruopštumas, tikslumas, greitas reagavimas. Tikimasi, kad nenumatytu atveju organizacija ieškos išeičių, kaip situaciją pataisyti arba kompensuos vartotojui patirtą žalą. Paslaugų kokybės negalima sutapatinti su prekės kokybe, kadangi tarp jų yra esminiai skirtumai. Paslauga skiriasi nuo prekės šiais požymiais: neapčiuopiamumas, neatskiriamumas nuo pagaminimo, kokybės nepastovumas, neišsaugomumas. Panašius požymius skiria ir Parasuraman'as (1980), kuris teigia, kad paslaugos kokybė yra abstrakti dėl šių veiksnių: Neapčiuopiamumas. Paslaugų negalima pamatyti, pajausti ar paliesti, taip kaip daroma su prekėmis. Be to daugelio paslaugų negalima suskaičiuoti, išmatuoti ir išbandyti. Paslaugų neapčiuopiamumas lemia tam tikrus nepatogumus tiek tiekėjams, tiek vartotojams. Klientams sunku įvertinti, kas yra parduodama, kol paslauga nepasinaudojo. Vartotojas priverstas pasitikėti paslaugų tiekėjo žodžiais. Paslaugų įmonėms sudėtinga parodyti klientams teikiamas paslaugas ir dar sudėtingiau paaiškinti, už ką jie moka pinigus. Taigi pagrindinės paslaugų vadybos sąvokos yra lūkesčiai, nauda, pasitenkinimas, kuriuos patiria klientas. Įvairumas. Dauguma paslaugų yra imlios darbui. Paslaugų kokybė dažnai priklauso ir nuo darbuotojų. Gana sudėtinga užtikrinti paslaugos kokybę, kai tai priklauso nuo personalo. Neatskiriamumas nuo teikimo ir vartojimo. Prekės yra iš pradžių pagaminamos, parduodamos ir tada vartojamos, o paslaugos - parduodamos, teikiamos ir vartojamos. Paslaugų negalima pagaminti iš anksto ir panaudoti vėliau. Paslaugos negali būti atskirtos nuo kliento, nes jos pateikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Levvi's (1989) sako, kad dabartinis dėmesys paslaugų kokybei atsirado dėl trijų pagrindinių faktorių. Pirma, didėja teikiamų paslaugų pasiūla, todėl vartotojas renkasi tik geros kokybės paslaugą. Antra, sudėtingų technologijų vystymasis užtikrina gausų papildomų paslaugų spektrą. Technologijos naudojamos dažnai, bet malonus asmeninis bendravimas visada išliks dideliu privalumu. Trečia, didėjant konkurencijai ir plečiantis tarptautinėms rinkoms, paslaugų kokybė yra konkurencinis pranašumas. Teikiamų paslaugų kokybės gerinimas glaudžiai susijęs su tranzito turizmo vartotojų poreikių tenkinimu. Todėl tiriant tranzito turizmo vartotojų poreikius, pirmiausia reikia nustatyti, ką reiškia paslaugų kokybė. Mokslininkai pateikia skirtingus paslaugų kokybės modelius (žr. I lentelė). Paslaugų kokybės charakteristikos Snyder'io, Cox'o ir "Berry'io 1985 scrvqua!" "Berry'io 1990 Jesse's niodeiis modelis servqual" modelis Specifikacija Patikimumas Realumas Susiformavimas Greitas reagavimas Patikimumas Patikimumas Kompetencija (sugebėjimai) Greitas reagavimas Pristatymas Prieinamumas Garantija Vertingumas Paslaugumas Bendravimas Pasitikėjimas Saugumas Dėmesys vartotojui 1 Tranzito turizmo vartotojų supratimas Realumas Daugeliui tranzito turizmo vartotojų sunku apibūdinti teikiamų paslaugų kokybę. Produkto kokybę galima apibūdinti techninėmis charakteristikomis, o paslaugų kokybę gana sudėtinga apibrėžti. "Servąual" modelio charakteristikos padeda vartotojams išreikšti paslaugų kokybei keliamus reikalavimus. "Servqual" modelio charakteristikos ypač būdingos turizmo paslaugoms, nes turizmo produktą sudaro keliautojų aptarnavimo paslaugų ir vartojamų prekių visuma. Šis modelis pilniau ir aiškiau atskleidžia turizmo paslaugų specifiškumą. Paslaugos neturi daiktinės išraiškos formos ir jas sunkiau parduoti. Turizmas turi specifinių bruožų, ypač svarbus ryšys tarp kliento ir paslaugų tiekėjo. Paslaugų kokybei daro įtaką ne tik darbuotojų kvalifikacija ir patyrimas, bet ir paslaugumas, maloni šypsena, pagarba, noras padėti.. Turizmo paslaugų tranzito turizmo vartotojų poreikius lemia: organizacijos įvaizdis ir kultūra, tarnautojų ir vadovų įvaizdis. Taigi paslaugų kultūrą formuoja ne tik vadovai, bet ir kiti organizacijos darbuotojai. Turizmas - tai viena specifiškiausių paslaugų sferų, kurioje ypatingai svarbus tranzito turizmo vartotojų psichologinis patyrimas (Kotas, Teare's, 1996). Pateikiamas produktas nėra tik fizinis dalykas. Būdas, kuriuo išreiškiamas svetingumas, svarbus kliento nuomonei susiformuoti. Svarbūs aptarnaujančio personalo komunikaciniai sugebėjimai, motyvacija darbui. Neatsitiktinai paslaugų teikėjai vadinami "emocine darbo jėga". Pasitenkinimas gali būti ne tik psichologinis, bet ir socialinis. Pasitenkinimas sveikata taip pat yra labai svarbus tranzitiniai turistai gyventojams, kurie atvyko čia ne tik ilsėtis, bet ir gydytis. Lankytojai dažnai siekia, skirtingos naudos. Turistaujančiųjų poreikių bendros segmentacijos požymiai Lumsdon'o (1997) nuomone tokia: poilsis ir relaksacija, sveikata, linksmybės ir laisvė, nuotykiai ir malonumai, mokymasis, buvimas gamtoje, laiko leidimas draugų kompanijoje. Turizmo paslaugų pateikime svarbu ne tik fizinis paslaugos akivaizdumas, bet ir žmonės, kurie tą paslaugą teikia. Kiekviena firma turi paruošti savo teikiamų paslaugų koncepcijas, kurios būtų suprantamos darbuotojams. Darbuotojų reagavimas į klientų poreikius, padeda vartotojo lūkesčių išsipildymui. Patenkintas klientas palankiai atsiliepia apie paslaugą suteikusią organizaciją, todėl pagerėja jos įvaizdis. 1. Didėjantis gyvenimo tempas ir komunikacinės galimybės sąlygoja paslaugų sektoriaus plėtrą. Didesnis paslaugą asortimentas, iššaukia pirminę ir antrinę paklausą. 2. Paslaugų kokybę sudėtinga išmatuoti dėl paslaugos specifinių bruožų: neapčiuopiamumo, heterogeniškumo, pagaminimo ir vartojimo vieningumo, tiesioginio paslaugų teikėjo ir vartotojo kontakto. 3. Siekiant, kad organizacija lengviau suvoktų paslaugų kokybę ir tranzito turizmo vartotojų poreikius, mokslininkai siūlo matuoti paslaugų kokybę, nustatant tam tikras charakteristikas. Tranzitiniai turistai klientas susiduria su šiomis charakteristikomis: prieinamumu, lankstumu, dėmesiu klientui, kompetencija. 4. Kokybiškas paslaugų teikimas transporto tranzito turizmo srityje priklauso nuo paslaugų komplekso, t.y. gydymo, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, veiklos, poilsio suteikimo. Nuo darbuotojų profesionalumo, pastangų ir noro gerai suteikti medicinines paslaugas priklauso ne tik klientų poreikių patenkinimas, bet ir sveikatos būklė, tolimesnis gyvenimas. 5. Remiantis kitų šalių patirtimi, galima patobulinti Lietuvos transporto tranzito turizmo komplekso paslaugų teikimo kokybę. Siūloma atlikti periodinius tranzito turizmo vartotojų poreikių tyrimus, kadangi tik taip galima sužinoti realius nuolat kintančius tranzito turizmo vartotojų poreikius. TYRIMŲ METODIKA Atliekant šiuos tyrimus buvo išskirti 3 darbo etapai: 1 etapas. Tyrimų imties nustatymas. Atrinkta 15 Vilniaus tranzito turizmo, t.y, 29 proc. visų Vilniaus miesto tranzito turizmo, labiausiai charakterizuojančių Vilniaus tranzito turizmo rinką. 2 etapas. Sudaryta apklausos anketa ir atlikta asmeninė tranzito turizmo klientų apklausa (apklausėjų pagalba). Apklausoje dalyvavo 162 respondentai, iš jų - 57 moterys ir 105 vyrai. Pagrindinės apklausos tyrimo kryptys. • svečio (respondento) lytis, amžius, šalis iš kurios atvyko, • kelionės tikslas, • reikšmingiausi tranzito turizmo pasirinkimo kriterijai, • svarbiausių klientui paslaugų išvardinimas, • tranzito turizmo veiklos vertinimas penkių balų vertinimo skale, • informacijos apie viešbučius gavimo priemonės, • tranzito turizmo pasirinkimo motyvai ir būdai, • perspektyva vėl grįžti į tą patį viešbutį (ateityje naudotis to paties tranzito turizmo paslaugomis). 3 etapas. Apklausos rezultatų apdorojimas, analizė ir išvados. Remdamiesi apklausos duomenimis atlikome tranzito turizmo klientų rinkos segmentavimą pagal amžių, kelionės tikslą ir šalis, iš kurių atvyko svečiai. Šie požymiai pasirinkti neatsitiktinai. Jie įgalina suprasti klientų elgseną, pasirenkant viešbutį, jų poreikius bei įvertinti jiems teikiamų paslaugų kokybės lygį. 1 lentelė Amžiaus grupės Respondentų skaičius % iki 18 metų 19-25 26-35 36-48 49-59 60-70 virš 70 1 8 50 68 26 8 1 0,6 4,9 30,9 42,0 16,1 4,9 0,6 IŠVISO 162 100 1 pav. Respondentų skaičius pagal amžiaus grupes. Segmentavimas pagal kelionės tikslą Kelionės tikslas Respondentų skaičius bendras skaičius % Iš jų % moterys 1. Turistinė 2. Tranzito sportas 3. Draugų lankymas 4. Kiti tikslai 25 111 22 4 15,4 68,5 13,6 2,5 18 24 13 2 11,1 14,8 8,0 1.2 TS VISO 162 100% 57 35,1% 2 pav. Respondentų skaičius pagal kelionės tikslą. Viešbučiuose apsistojusių klientų amžius gana įvairus: nuo 18 m. iki 70 m. ir vyresnių. Daugiausia respondentų pasiskirstę dviejose amžiaus grupėse, nuo 26 m. iki 35 m. ir nuo 36 m. iki 48 m-Pirmajai amžiaus grupei atstovauja 30,9 proc. respondentų, antrajai - 42 proc. (1 lentelė). Atlikus kelionės tikslų analizę pastebime, kad daugiausia respondentų atvyko verslo it rekreacinio turizmo tikslais - 72,9 proc. Iš jų 68,5 proc. respondentų atvyko verslo reikalais, 15,4 proc. -rekreacinio turizmo tikslais ir 13,6 proc. - aplankyti draugų (giminių). Segmentavimas pagal šalis, iš kurių atvyko svečiai ŠALYS Lietuva Skandinavijos šalys Vokietija Baltijos šalys JAV, Kanada Rusija 1 2 3 4 J 6 Respondentų sk. 19,8% 17,9% 17,7% 13,1% 12,3% 11,5% Informacija, pateikta 3-ioje lentelėje, pakankamai svarbi, nes ji atspindi atvykusių respondentų struktūrą pagal atskiras šalis. Kiekviena šalis turi savo kultūrą, tradicijas ir ypatumus. Gerai pažįstant aplinką, iš kurios atvyko klientas, galima įprastinėms paslaugoms suteikti išimtinį atspalvį ir pamaloninti svečią, leisti jam pasijusti laukiamam ir reikalingam, pvz., nereikšminga smulkmena, primenanti svečio namus gali būti raktas į teigiamo tranzito turizmo įvaizdžio formavimą. Apklausos rezultatai rodo, kad 2010 m.gegužės mėnesį Vilniaus viešbučiuose (kurie dalyvavo ! tyrimuose) apsistojo svečiai atvykę iš 21 šalies, iš 4 pasaulio kontinentų: 80,2 proc. užsieniečių ir 19.8 ] proc. Lietuvos piliečių (3 lentelė). Didžiausias skaičius tranzitinio svečių buvo iš Skandinavijos šalių - 17,9 proc., Vokietijos - 17,7 proc., Baltijos šalių - 13,1 proc., JAV, Kanados - 12,3 proc., Rusijos - 11.5 proc. 3.2.TRANZITO TURIZMO PASIRINKIMO KRITERIJAI IR PASLAUGŲ REIKŠMINGUMAS TYRIMAS Klientų elgsenai, pasirenkant viešbutį, įtakos turėjo daugelis veiksnių: kliento asmeninės i charakteristikos, socialiniai bei kultūriniai veiksniai. Norėdami išsiaiškinti, kurie iš jų dažniausiai lemia j kliento apsisprendimą, pasirinkome 11 reikšmingiausių kriterijų, pagal kuriuos klientas galėjo pasirinkti | tris, jam svarbiausius. Iš apklausoje dalyvavusių 162 respondentų (57 moterys ir 105 vyrai), 124 svečiai arba 76,5 proc visų apklaustųjų, tranzito turizmo vietą pasirinko kaip vieną iš svarbiausių kriterijų. Tranzito turizmo i vieta pasirodė vienodai reikšminga tiek moterims - 79 proc, tiek vyrams - 71,9 proc Antras labai i svarbus ir moterims, ir vyrams (52,6 proc. ir 56,2 proc.) tranzito turizmo pasirinkimo kriterijus - aptarnavimo i lygis, ir trečias pagal reikšmingumą- kaina (49,1 proc. ir 52,4 proc.) (žr.4 lentelę). 4 lentele Svarbiausių tranzito turizmo pasirinkimo kriterijų nustatymas Eil. Nr. Tranzito turizmo pasirinkimo kriterijai Respondentai Bendras skaičius % Moterys % Vyrai % 1. Tranzito turizmo vieta 124 76,5 41 71,9 83 79,0 2. Paslaugų įvairovė 31 19,1 8 14,0 23 21,9 3. Aptarnavimo lygis 89 54,9 30 52,6 59 56,2 4. Draugų, kolegų patarimai 47 29,0 15 26,3 32 30.5 5. Patirtis 21 13,0 9 15,8 12 11,4 6. Įprotis 21 13,0 3 5.3 18 17,1 7. Kaina 83 51,2 28 49,1 55 52,4 8. Reklama 18 11,1 5 8,8 13 12,4 [9. Tranzito turizmo įvaizdis 21 13,0 7 12,3 14 13,3 10. Tranzito turizmo rezervavimo sistemos patogumas 13 8,0 7 12,3 6 57 Ii. Kita 2 1,2 1 1.7 1 0,9 Transporto tranzito turizmo teikiamų paslaugų įvairovė ir jų kokybės lygis formuoja teigiamą arba neigiamą : įvaizdį. Ne į visas tranzito turizmo teikiamas paslaugas klientas reaguoja adekvačiai. Kiekvienas tranzito turizmo kečias skirtingai vertina atskirų paslaugų svarbą. Didelė tikimybė, kad svečias liks ištikimas viešbučiui. jei jam "svarbios" paslaugos bus teikiamos kokybiškai. Apklausos metu ir stengėmės išsiaiškinti, kokioms paslaugoms tranzito turizmo svečiai teikia prioritetą. 5 lentelė Svarbiausių klientams paslaugų nustatymas 1 Eil. Nr. Respondentai Paslaugos Bendras skaičius % Moterys % Vyrai % 1. Apgyvendinimo 147 90 49 11 15 93,3 2. Maitinimo 117 72,2 r 39 68,4 78 74,3 3. Telefono, fakso ir pan. 77 47,5 21 15 56 53,3 4. Apsaugos 65 40,1 26 45,6 39 37,1 5. Buitinės 33 20,4 11 19,3 22 21,0 6. Pramogų 19 11,7 10 12,3 9 8,6 7- Kitos 1 18,3 1 10 10 Respondentai turėjo galimybę pasirinkti kelis variantus. Prioritetai buvo atiduoti apgyvendinimo - 90,7 proc., maitinimo - 72,2 proc., ryšių - 47,5 proc., apsaugos - 40,1 proc. paslaugoms. Labiausiai išsiskyrė moterų ir vyrų nuomonės pagal trečią- ryšių poziciją: 16,5 proc. vyrų daugiau nei moterų didesnę svarbą skyrė ryšių paslaugoms. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad verslo tikslais atvykusių vyrų - respondentų buvo daugiau negu moterų. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Kadangi tranzito turizmo įvaizdis tiesiogiai priklauso nuo paslaugų kokybės ir jų pateikimo lygio, į apklausos anketą įtraukėme klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti svečių nuomonę apie tranzito turizmo veiklą, tenkinant tranzito turizmo vartotojų poreikius. Atsakymai buvo vertinami penkių balų vertinimo skalėje. Tranzito turizmo veiklos kokybės vertinimas Eil Nr. Tranzito turizmo veiklos sritys 1 balas 2 balai 3 balai 4 balai i 5 balai Vidutinių tranzito turizmo veiklos vertinimo balas Respondentai Iš viso mot. viso mot. Iš viso mot. Iš viso mot. Iš viso I mot. I iš viso mot. 1 Įregistravimo (išregistravimo) greitis - - 1 1 9 1 55 23 97 32 j 4.5 4,5 2 Kambarių komfortabilumas - - 1 -j 29 9 67 20 65 28 4,2 4,3 3 Lovos komfortabilumas (dydis, patogumas) - - - - 29 9 63 21 70 27 4,2 4,3 4 Apmokėjimo sąlygos (grynais, kortele, čekiu ir t.t.) - - - - 14 4 44 16 104 37 4,5 4,6 5 Tranzito turizmo interjeras - - 2 - 22 jT\ 68 18 70 32 4,3 __AA—~- 6 Saugumo užtikrinimas transporto tranzito turizmo - - 1 - 22 9 63 20 76 28 4,3 4,3 7 Personalo draugiškumas, paslaugumas - - - - 1 - 33 13 128 44 4,9 4,8 8 Paslaugų įvairovė - - 4 1 37 n1 76 24 45 JOj 4,0 _ii—— IS VISO - - 9 2 163 511469 155 655 248j 4,4 _Jsl—J Atlikus tranzito turizmo paslaugų kokybės vertinimo analizę, nustatyta, kad vidutinis Vilniaus viešbučiuose teikiamų paslaugų kokybės balas - 4,4. Geriausiai klientai įvertino personalo darbą. 79 pK>c- respondentų personalo draugiškumą ir paslaugumą įvertino 5 balais. Žemiausiai buvo įvertinta 8-oji veiklos sritis paslaugų įvairovė, vidutinis balas - 4, tačiau 21 proc. respondentų šiai veiklos sričiai skyrė ijjc 3 balus. Vidutiniškai 4,2 balais įvertinta 2-oji ir 3-oji veiklos sritys - kambarių ir lovų j komfortabilumas. 18 proc. respondentų šias paslaugas įvertino 3 balais. Svarbi svečiams šeštoji veiklos sritis - saugumo užtikrinimas transporto tranzito turizmo įvertinta 4,3 balais. Šios paslaugos vertinimas atskiruose tiešbučiuose buvo nevienodas. 46,9 proc. apklaustų svečių šią poziciją įvertino 5 balais, 13.6 proc. skyrė iįk 3 balus. Tranzito turizmo paklausa turizmo rinkoje žymia dalimi priklauso nuo teisingo informavimo šaltinių pasirinkimo ir ryšių su tarpininkaujančiomis organizacijomis bei turizmo agentūromis. Todėl labai svarbu žinoti: • ar lengvai pasiekiama informacija apie viešbučius; • kokie patogiausi informacijos gavimo būdai; • kokia dalis keliautojų linkę pasinaudoti turizmo agentūrų ir kitų organizacijų paslaugomis, pasirinkdami ir užsisakydami viešbutį; • kokie kiti veiksniai turi įtakos į tranzito turizmo pasirinkimui. I anketoje pateiktą klausimą: "Ar lengva buvo rasti informaciją ir užsisakyti viešbutį" respondentai atsakė: - labai lengva - 46,9 proc; - lengva-42,4 proc; . 2009. 7. Franks, C, Mills, B. (2008). How to promote your agency. Marketing tools: it pays to be creative with marketing // Travel Trade Gazette UK & Ireland. 2008 September 23. 8. Getz, D. (1991). Festivals, Special Events, and Tou-rism. - New York: Van Nostrand Reinhold. 9. Goldblatt, J. (2002). Special Events: Twenty-First Century Global Event Management // The VViley Event Management Series. - New York: John 'VViley & Sons, Inc. 10. Goldblatt, J. (2002). Special Events: Twenty-First Century Global Event Management // The Wiley Event Management Series. -New York: John Wiley & Sons, Inc. 11. Green, G. L. (2002). Marketing the Nation: Carnival and tourism in Trinidad and Tobago. // Critiąue of Anthropology. Vol. 22 (3)SAGE Publications. 12. Gupta, S. (2003). Event Marketing: Issues and Challenges // IIBM Management Review. 13. Gwinner, K. (1994). Event Sponsorship as a Promotional Tool: The Impact on Brand Awareness and Brand Image // In Proceedings of the VVinter 14. Edvardsson B., Thomasson B., Qvretveit J. Quality of service: raaking it realy work. England, 1994. 291 p. 15. Les Lumsdon. Tourism marketing. Great Britain, 1997. 16. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą. Kaunas, 1998. 107 p. 17. Kotas R., Tearė R. and others. The International Hospitality Business. USA, 1996. 18. Solomon M.R. Consumer Behavior. Boston, Allyn and Bacon, 1992. 650p. 19. Theobald W. F. Global tourism. Great Britain, 1998. 503 p. 20. Tearė R., Armistead C. Services management: nevv directions, nevv perspectives. Great Britain, 1996. 246 p. 21. Tourism. Principles and practice. Cooper C, Fletcher J., Gilbert D., VVanhill S. Great Britain, 1993. 290 p.
Šį darbą sudaro 19000 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!