Transporto priemonių vagysčių tyrimo metodika

Svetimo turto grobimas laikomas baigtu nuo to momento, kai svetimas turtas užvaldytas ir kaltininkai turi galimybę juo naudotis ar disponuoti. Taip šį klausimą išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „ Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose. Transporto priemonės vagystė laikoma baigta, kai kaltininkai svetima transporto priemone pajudėjo ar išvažiavo iš saugomos ar kitos uždaros teritorijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta E. B. baudžiamojoje byloje, bylos Nr. 2K-861/2001 teigia, kad nuvažiavimas svetima transporto priemone be savininko žinios ir jo palikimas savininkui nežinomoje vietoje pagrįstai kvalifikuotas kaip transporto priemonės vagystė.
Darbo tikslas – išaiškinti vagystės sąvoka ir rūšis, transporto priemonių vagysčių tyrimo metodiką, reikšmę ir pasekmes.
Darbo uždaviniai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų praktika.
Darbo metodas - rašant šį darbą buvo naudota su tema susijusi literatūra ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Naudotos literatūros sąrašas yra darbo pabaigoje.
1. Vagystė ir jos padarymo būdai
Lietuvos baudžiamosios tesės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad vagystės sudėtis yra materialioji. Vagystė – slaptas arba atviras svetimo turto pagrobimas. Šiuo atveju žodis „pagrobimas“ nurodo ir veiklą, ir padarinius. Turtas turi būti pagrobtas, o tuo padaroma žala nuosavybės santykiams, kadangi vagystė laikoma baigta, kai svetimas turtas pagrobtas.
Tas, kas pagrobė svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!