Tradicinis folkloras

Tradicinis folkloras • Sąvoką folkloras XIX a. viduryje pasiūlė anglų mokslininkas W.J. Thomsas. Pažodžiui išverstas šis žodis reiškia liaudies žinias, išmintį. • Williamas Johnas Thomsas 1846 m. nusiuntė laišką į leidinį „The Athenaeum“, kuriame vietoj tuo metu vartotų kitokių terminų pasiūlė terminą folkloras. • „Jūsų puslapiuose labai dažnas akivaizdus domėjimasis tokiais dalykais, kuriuos mes Anglijoje vadiname „liaudies senienomis“ arba „liaudies literatūra“ (nors, tarp kitko, tai yra daugiau žinių sankaupa negu literatūra ir tikriausiai galėtų būti apibrėžiama geru anglosaksišku dūriniu „folkloras“ – „liaudies išmintis“)“ . • Nors folkloro terminas paplito visose Europos kalbose, tačiau skirtinguose kraštuose jis buvo suvokiamas ne vienodai. • Lietuvoje iki šiol yra įprasta nurodyti, ar ši sąvoka vartojama siaurąja, ar plačiąja prasme (Siaurąja prasme folkloras – tik žodinė (oralinė) liaudies kūryba / tautosaka. Plačiąja prasme folkloro sąvoka apima visas dvasinės liaudies kultūros sritis). • Vakarų Europos folkloristikoje iki šiol gyvi tokie terminai kaip gyvo žodžio literatūra, sakytinė literatūra, liaudies literatūra. Folkloro sąvoka traktuojama dvejopai. Siaurąja prasme folkloras yra termino tautosaka sinonimas, t.y. žodinė liaudies kūryba (tautosaka – tai žodinė liaudies kūryba, viena liaudies meno šakų). Folkloras plačiąja prasme aprėpia meninę liaudies kūrybą – visų pirma tautosaką, liaudies muziką, liaudies teatrą, liaudies choreografiją, gali būti prie jų dar prišliejama liaudies architektūra ir dailė. Kai kurie Vakarų šalių mokslininkai folkloro sąvokos ribas išplečia dar labiau ir, be jau minėtų dalykų, jam dar priskiria liaudies tikėjimus, papročius ir kitus dvasinės kultūros elementus. Charakterizuojant folklorą, nuolat vartojamas žodis liaudies. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia du šio žodžio paaiškinimus: - paprasti darbo žmonės, valstiečiai; - visi kokios nors šalies gyventojai. Šaltinis: https://www.etnocentras.lt/uploads/images/9.%202.%20%C5%BDvej%C5%B3%20vestuv%C4% 97s%20Kur%C5%A1i%C5%B3%20Nerijoje.jpg Nuo seno vartojama sąvoka liaudies kultūra. Greta jos vis labiau įsigali tokios sąvokos kaip tradicinė kultūra, etninė kultūra. Šaltinis: https://alkas.lt/2020/03/29/sekmadienio-sakme-vagis-ir-ragana- vestuvese/?doing_wp_cron=1637667573.2365090847015380859375 Senosiomis, iš kartos į kartą perduodamomis kultūros formomis, simboliais, prasmėmis paremtą kultūrą laikome tradicine. Etninės kultūros sampratos: • Ji gali būti tapatinama su tradicine kultūra. Pastaruoju metu stiprėja tendencija etnine kultūra laikyti tautos kultūrą (nuo gr. ethnos – tauta). • Etninė kultūra atsiranda ir vystosi drauge su istorine tautos savimone. Ją kuria visi socialiniai sluoksniai. Sisteminimas Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert. [Kaip Dievas moterį sukūrė] Kada Dievas sutvėrė Adomą, tai jam ilgu buvo ir neramu. Dievas, matydams neramumą žmogaus, ketino sutverti jam draugelką. Davė Adomui kietą miegą, kad galėtų išlaužt iš jo šono kaulą ir iš to kaulo mergą sutvert. Adomas miega ir jau Dievas apė jį triūsia. O paskui Poną Dievą kalaitė sekiodavo (žinoma, kaip prie poniško). Dabar Dievas išlaužęs Adomo šonkaulį pasidėjo ant ekmens ir žiūri, kaip tą roną čia užlipyt. Ugi jau apė Adomą pabaigė darbą, pasims tą šonkaulį ir jau tvers mergą, – žiūri, jau kalaitė graužia tą šonkaulį. Dievas pradėjo vytis, kalaitė – bėgt. Dievas kaip šoko su smarkumu ir nutvėrė kalaitei už uodegos. Pukšt uodega ir nutrūko, o kalaitė nubėgo tolyn ir sugraužė šonkaulį. Ką Dievas darys – reik tvert mergą iš kalaitės uodegaitės. Ir sutvėrė gražią mergą iš kalaitės uodegaitės, pastatė pas Adomą. Tas pasibudęs rado sau lygų sutvėrimą – skaisčią, gražią, meilią mergą. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėti moka (knyga) Supkit meskit mani jaunų. Kad užvysčiau aukštų kalnų. Aukštų kalnų, žalių girių. Žalių girių, ąžuolėlių. Žali lapai nubyrėjo. Per upelį nutekėjo. • XX a. I pusėje tautosaką pradėta skirstyti į rūšis: • Dainuojamąją; • Pasakojamąją; • Smulkiąją / trumpų pasakymų Rūšių sudėtinės dalys vadintinos porūšiu. • dainos, raudos... - dainuojamosios tautosakos, • pasakos, sakmės... – pasakojamosios, o • patarlės, mįslės... – trumpų pasakymų tautosakos porūšiais Lietuvių folkloristai sakmes skirsto į tokius žanrus: • Etiologinės sakmės – kūriniai apie pasaulio ir jame esančių objektų bei jų savybių kilmę; • Mitologinės sakmės – kūriniai apie mitines būtybes ir jų susidūrimą su žmogumi; • Padavimai – kūriniai apie praeities įvykius, turėjusius įtakos vietinio reljefo formavimuisi; • Legendos – kūriniai apie krikščioniškosios religijos dievybes ir šventuosius; • Pasakojimai – kūriniai apie įspūdingus praeities, o kartais ir dabarties įvykius. Žanras – tai kūrinių visuma, siejama poetinės sistemos, paskirties, atlikimo būdų ir muzikinės sandaros. Sakmė - padavimas Apie atspėtą Vištyčio ežero vardą • Vištyčio ažeras.Kada atėjo – nieks nežino, o tąsyk ir miesto da čon nebuvo. Jam atėjus, ilgai nežinojo jo vardo, tai vanduo vis baisiai ūžė ir cipsėjo. • Dabar vieną sykį nuėjo dvi mergi ant ažero skalbtie. Joms paežerij skalbiant, netoli jų vis cipsėjo. • – Ale čia cipsi ir cipsi kaip vištytis, – pratarė viena merga. • Na, tai ir atminė jo vardą, kokį jis turėjo senovės vietoje. Paskui prasidėjo čia ir miestas budavotis. Variantas – vienas atskiras konkretus liaudies kūrinio pateikimas. Tai gali būti atskiras dainos, pasakos tekstas, atskira melodija. Liaudies kūriniai gyvuoja tik variantais. Skrido oro lėktuvėlis. Jam sugedo motorėlis. Kiek reikės vinių, Pasakysi, mielas drauge, tu. Skrido oro lėktuvėlis. Jam sugedo motorėlis. Kiek reikės vinių, Atsakysi, drauge, tu! Skrido oro lėktuvėlis, Jam sugedo motorėlis. Kiek vinių duosi tu? Skrido oro lėktuvėlis. Jam sugedo motorėlis. Kiek reikės vinių, Pasakysi tu. ESMINIAI TAUTOSAKINĖS KŪRYBOS BRUOŽAI Autorystės nebuvimas Tautosakinio kūrinio autorius yra nežinomas. Šaltinis: http://www.satenai.lt/2021/03/26/prie-lietuvybes- versmiu-2/ Kolektyviškumas Tautosakos kūrėjas yra kolektyvas. Šaltinis: https://www.ignalina.lt/popup2.php?m_news_id=10287&tmp l_name=m_news_print_form Tradiciškumas Tradiciški yra atskirų žanrų personažai, jų aplinka, atributai. Šaltinis: http://www.prodeoetpatria.lt/files/html/Yla-lietuviu-seimos- tradicijos.htm Variantiškumas • Tautosakos kūrinys natūraliomis sąlygomis gyvuoja variantais, kurių skaičius neribotas. Šaltinis: http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/TD29/21-D-25-Kazl.pdf Bėgo kiškis per ežieną / Įsidūrė koją vieną... • Folklorinis kūrinys yra paženklintas aplinkos, kurioje jis funkcionuoja, todėl laikui bėgant jis praranda tuos bruožus, kurie tampa nebeaktualūs ar kartais paprasčiausiai nebesuprantami pasikeitusios aplinkos asmenims. Šaltinis: VDU ER 2066/8 Žodinis kūrinys gali būti sukurtas atlikimo metu – improvizuojant. Tada jis turės vieną vienintelį pavidalą ir bus atliktas tik vieną vienintelį kartą. Šaltinis: http://www.edukacijos.lt/vaikams/lietuvos-liaudies- buities-muziejaus-edukaciniai-ir-teminiai-uzsiemimai/ Sinkretiškumas Tautosakiniai kūriniai sinkretiški. • susilieja įvairiausios kultūros sritys: menas, mokslas, religija, teisė, moralė ir pan. • folklore yra meno šakų sinkretizmas Šaltinis: http://www.prodeoetpatria.lt/files/html/Yla-lietuviu- seimos-tradicijos.htm Oralumas Tautosaka – gyvo žodžio menas. Natūraliomis sąlygomis ji egzistuoja sakoma ar dainuojama. Oralumas – gyvavimas ir plitimas gyvu žodžiu – tautosakos savybė, skirianti ją ir nuo literatūros, ir nuo kai kurių liaudies meno šakų. Neprofesionalumas Tuo metu, kai tautosaką imta užrašinėti, Lietuvos kaime neaptikta žmonių, kuriems dainavimas ar pasakų sekimas būtų buvęs pagrindiniu užsiėmimu. Studentų folklorinė ekspedicija (dėstytojos asmeninė nuotrauka) ŠIUOLAIKINIS LIETUVIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORAS aikų ir jaunimo folkloro tendencijos Parengė doc. dr. Laima Anglickienė © Kultūrų studijų katedra Šiuolaikinis vaikų folkloras kilmės požiūriu • 4 ryškesnės grupės: 1) dabartinė pačių vaikų kūryba; 2) iš suaugusiųjų folkloro perimti kūriniai; 3) tradicinio folkloro palikimas; 4) sutautosakėję grožinės literatūros kūriniai. 2 Kokį folklorą pristato ugdymo įstaigos? 1. Ugdymo institucijų pateikiamo folkloro pavyzdžiai dažniausiai atstovauja senajai tradicinei kultūrai. 2. Folkloro pavyzdžiai dabartiniuose mūsų vadovėliuose arba kituose vaikams skirtuose leidiniuose yra atrinkti visų pirma atsižvelgiant į meninę-estetinę funkciją. 3 Tautosakos kūrinių skaičius viename vadovėlyje I klasė • Lietuvių kalbos vadovėlis TAIP! 9 (4 žanrai) • Lietuvių k. vadovėlis „Šaltinėlis“ 88 (12 žanrų) • Muzika (aut. E. Velička) 40 (10 žanrų, tarp jų 14 dainų) • Muzika „Vieversys“ 30 (5 žanrai, tarp jų po 9 patarles ir paukščių pamėgdžiojimus, 5 dainos) III klasė • Lietuvių kalbos vadovėlis „Pupa“ 40 • Lietuvių k. vadovėlis „Naujasis šaltinis“ 139 (tarp jų 65 mįslės ir 31 minklė) • Muzika (aut. E. Velička) 85 (tarp jų 52 dainos, 16 sutartinių) • Muzika „Vieversys“ 19 (tarp jų 7 dainos, 1 sutartinė) Kaip tautosakos kūriniai panaudojami mokymo procese • Tai medžiaga, kuri padeda vaikams atlikti įvairias rašybos, gramatikos, teksto suvokimo ir kitas užduotis. • Greitakalbėmis supažindinama su raide Š: *** Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais. *** Šuo šunį, šuo šunį, šuo uodegą vikst. (1 klasė, TAIP I knyga P. 41) • Ritmuojamos ir grojamos patarlės apie dainavimą: *** Dieną daina trumpina, darbą daina lengvina *** Kas dainas dainuoja, tas nedejuoja. (Vieversys, 2 klasė, P. 27) Elena Marcelionienė, Vida Plentaitė. Naujasis šaltinis: vadovėlis III klasei. Antroji knyga. Kaunas: Šviesa, 2010. Erimantas Velička. Muzika: II klasės vadovėlis, Kaunas: Šviesa, 2000. P. 54-55. Tarp vaikų ir jaunimo paplitę tautosakos žanrai • Skaičiuotės; • Eilėraštukai (juokingi, žiaurūs arba obsceniški / nešvankūs); • Šmaikščios dainelės / dainų parodijos; • Erzinimai / Prasivardžiavimai; • Šiurpės; • Sakmiški pasakojimai / šiuolaikinės sakmės; • Paauglių mergaičių meilės istorijos; • Įvairūs trumpi pasakymai: posakiai, antipatarlės; • Anekdotai; • Pasakos ir jų parodijos; • Minklės; • Grandininiai laiškai; • Vaikų burtai; • Atminimai; • Mokyklinis proginis „folkloras“ (mokyklų himnai, įvairių mokyklų švenčių – rugsėjo 1-osios, šimtadienio, paskutinio skambučio, išleistuvių folkloras) • .... 8 Šiurpės • Kartą gyveno mažas berniukas. Jis buvo kitoks nei visi berniukai. Jam nepatiko mašinėlės ir ginklai, jis dievino lėles. Sykį jam mama gimimo dienos proga padovanojo lėlę ir jis su ja miegojo (ta prasme apsikabinęs). Kitą dieną jo tėvas mirė. Vaikas dalyvavo laidotuvėse ir vežėsi lėlę. Kai pradėjo užkasinėti tėvą, jis galvoje išgirdo isterišką juoką. Kitą dieną mirė mama ir atvažiavo policija pasilikti su berniuku dieną. Berniukui atėjus laikui miegoti, jis tvirtai apsikabino lėlę ir miegojo. Naktį išgirdęs garsus ir pasislėpė spintoje palikęs lėlę. Pasižiūrėjo pro praviras duris ir pamatė, kad lėlė žudikė savo liaunais plaukais smaugia vyrus ir juokiasi savo isterišku juoku... VDU ER 1500/26 • Vieną rytmečio dieną Anos tėvai išvažiavo į darbą. Ana, likusi viena namie, neturėjo susitikti su vaikinais, bet nepaklausiusi Ana nulėkė pas vaikiną. Jie nuvažiavo į mišką. Staiga prie mašinos priskrido lapelis, ant kurio krauju buvo parašyta: „Bėkite.“ Sunerimę paaugliai apsidairė; vaikai nieko nematė, staiga švyst kablys perrėžė Anai gerklę. Kitą dieną rado tik dviejų vaikų kūnus ir perrėžtas gerkles. VDU ER 1893/26 9 10 Mėgaujamasi kuo baisesniu žudynių vaizdu: • Mergaitės tėvai rado mergaitę negyvą perpjauta gerkle ir su visai baltomis akimis. VDU ER 1500/4; • Pamatė tėvą nukirsta galva, be liežuvio ir akių. VDU ER 1500/19; • Vyras guli, bet jau nebegyvas, o burnoje sukišti jo nukirsti pirštai, akys išluptos ir padėtos ant krūtinės, iš akiduobių dar upeliais srūva kraujas, plaukų kuokštai nurauti ir išbarstyti po karstą. VDU ER 1500/48 Šiurpes iliustruojantys paveikslėliai internete 11 12 Šiurpes iliustruojantys paveikslėliai http://pilkaplyta.blogas.lt/ Šiurpes iliustruojantys paveikslėliai internete ir jų komentarai (paveikslėlis vaikams yra lygiavertis, o ne papildantis informacijos šaltinis): • Anonymous: o man labai patiko… :]~ o sie paweikslai…is wis.. VDU ER 1320/26 Anekdotas: Senelė moko mažą anūkėlę: - Visados klausyk vyresniųjų. Štai Raudonkepuraitė neklausė ir ją suėdė vilkas… - Bet juk senelę vilkas irgi suėdė. VDU ER 2086/118 Aforizmas / tostas: Kaip laimingai būtų vilkas gyvenęs, jei jis nebūtų miške sutikęs Raudonkepuraitės. VDU ER 1734/167 14 15 „Raudonkepuraitės“ lietuviškos interpretacijos pavyzdys (vizualizacija): https://www.youtube.com/watch?v=f3MV3pbwQic Rusijos laive, eik n... (frazė nuskambėjo 2022-02-24, iš karto kuriami nauji / atnaujinami seni memai) Kelininkų išradingumas: klaidina Rusijos tankus, įkvepia Ukrainos gynėjus | GAZAS.LT (15min.lt) https://demotyvacijos.tv3.lt/ Daina: Русский военный корабль, иди нах*й! – YouTube (2022-02-27) „Rusų karini laive, eik...“ – Lietuvos menininkai prieš karą protestuoja ne tik internete (lrytas.lt) 16 Vaikiškų ir pop dainų ir eilėraščių parodijos Eglutė skarota, eglutė žalia; Padėjau granatą - eglutei chana, Jos liekną kamieną stuksens medkirčiai, Naujų metų dieną - neliks jos visai. Tango, Paryžiaus tango Snarglys ant lango, Jis šoka tango. Spjaudau sau ir gaudau, Iš bazūchos šaudau. Tankai griauna sienas, Aš jau laisva. Švelnus pūkeli, ar žinai, Kur rasti mergą nebrangiai? Nulėk pas ją su vėjeliu, Sakyk, kad noriu ir galiu... Du gaideliai, du gaideliai Samagoną gėrė, Dvi vištelės, dvi vištelės Pro balkoną vėmė. Du gaideliai, du gaideliai Baltus žirnius kūlė, Dvi vištelės, dvi vištelės Pačios pasisiūlė. Du gaideliai, du gaideliai į mokyklą ėjo, Dvi vištelės, dvi vištelės eiti neskubėjo. Ožys rašė, ožys rašė, ožka jam diktavo, O ši trečia ožkytėlė nuolat simuliavo. Musė grojo, musė grojo, uodas dirigavo, Saulė šoko, saulė šoko, mėnesėlis plojo. (2020 – 2021 m. studentų namų darbai) 17 Parodijines versijas turi ir visiems brangios dainos bei himnai Kur bėga Šešupė, kur spiritas teka, Ten mūsų tėvynė graži Lietuva. Ten broliai “pijokai” rusiškai šneka, Ten skamba po kaimus Minedo daina. (Jonas, 12 m., Kaunas) Lietuva tėvyne mūsų, Pusė lenkų, pusė rusų, O tarp lenkų ir tarp rusų Stovi Landsbergis be triūsų Ir dainuoja dainą šią: Džingl bels, džingl bels, pampersus turiu, Su žirafom, su meškiukais – visokių rūšių, hei! Džingl bels, džingl bels, pampersus turiu, Su lipūškėm, be lipūškių – visokių rūšių, hei! (Liucija, 19 m., Lazdijai) 18 19 Rusiškų ir lietuviškų skaičiuočių pavyzdžiai Эни Бени, Рики Факи, Турбо турбо Сентибряки, Деус деус Краснадеус Бац! Šios skaičiuotės Rusijoje užrašytos dar 19 amžiuje: Эни бэни Эники-беники Рики таки, Эники-беники Буль буль буль, Eли вареники Караки шмяки, Эники-беники - клёц! Эус дэус Вышел советский матрос. Краснодэус, (o čia jau sovietinė realija) Бац! (Kijevas) ******* Eni beni, Ėni, kėni, Diki daki, Šmiki šmaki, Urbi šurbi, Orbi, sorbi, Šmiki šmaki, Viki baki, Aus baus bus medaus, Aus maus bus medaus, Stora boba kiaulę pjaus. Tave kiškis šaus! VDU ER 2061/25 VDU ER 2066/13 20 “Užsienietiškų” skaičiuočių pavyzdžiai Lepi lepi lepi in der lepi in der haus In der haus haus haus in der haus, O mani mani mani makarončiki Čiki drai, Čiki drai drai drai čiki drai. VDU ER 1829/1 ***** Ėgi tiki ura Abal pabal domina Yki chyki gramatyki Eni kleini Zabus zeini Pies! VDU ER 564/4 • Populiari vokiečių vaikų skaičiuotė: Eine kleine Miki Maus Zog sich mal die Hose aus Zog sie wieder an Und du bist dran. • Iš lietuvio vaiko užrašytas variantas Eine kleine Miki Maus Trog sich seine Hose aus. Trog sich wida [wieder] an, Und du bist dran! VDU ER2068/9/a 21 Skaičiuotės “Po morskomu raz dva tri“ variantai: • Pamazgomu razvati. VDU ER 2068/10 • Pamarskomu raz dva tri, Ir jūreivis nuplukdys. VDU ER 2068/12 • Pamarskomu raz dva try, Šiko boba pajūry, Vienas papas vandeny, Kitas papas šuliny. VDU ER 1923/29 Skirtingų miestų variantai: • Vilniečiai: Vas-ki-či (ir tai vadinama vaskinimu) • Kauniečiai: Pa maskomu ras dva try 22 Pagrindinės tendencijos I • Vienodomis teisėmis gyvuoja ir neatmenamų laikų kilmės, ir vos kelių dešimtmečių kūryba: tradiciniai naujieji erzinimai, skaičiuotės, šiurpės, siaubaraštukai, anekdotai burtai, rašytinės meilės istorijos, sakmiškieji pasakojimai, mokyklinis proginis folkloras • Žymią jo dalį sudaro pačių vaikų kūriniai. Atskirų žanrų repertuaras yra papildomas skoliniais iš suaugusiųjų folkloro, tačiau perimti kūriniai gali būti šiek tiek perdirbami. 23 Pagrindinės tendencijos II • Įtaką daro literatūra, kinas ir kompiuteriniai žaidimai. • Šiuolaikiniame moksleivių folklore atpažįstame dabartinį pasaulį, bet šiuolaikinių kasdienių realijų gausiau vyresnio amžiaus moksleivių kūryboje. • Galima surasti didžiulę raiškos ir sklaidos formų įvairovę: Erzinimai ir skaičiuotės – turbūt vieninteliai žanrai, funkcionuojantys tik sakytine forma. Visas kitas folkloras gyvuoja ne vienu, o keliais pavidalais. • Dabartiniame moksleivių folklore palyginti nedidelę dalį sudaro iš tradicinio folkloro paveldėti kūriniai. Perimami yra ne tekstai, o pasaulio suvokimo ir savo santykių su juo nustatymo modeliai. 24 Pagrindinės tendencijos III • Folkloras yra labai dinamiškas, kintantis sulig kiekviena vaiko vystymosi pakopa. • Gretinant su tradiciniu lietuvių folkloru, neįmanoma nepastebėti destruktyviųjų pradų, ypač išskiriant mirties motyvą, sustiprėjimo tendencijos. • Visais laikais vaikų folklore išskirtinę vietą turėjo komiškoji pasaulio traktavimo tendencija. • Lyginant su tradiciniu dabartinis lietuvių vaikų folkloras yra kur kas tarptautiškesnis. 25 Literatūra ir šaltiniai Anglickienė L., Skabeikytė-Kazlauskienė G., Macijauskaitė-Bonda J., Kulakauskienė D., Šlepavičiūtė I. Šiuolaikinis moksleivių folkloras. Vilnius, 2013. 374 p. VDU ER - VDU Kultūrų studijų katedros etnologijos duomenų rankraštynas. 26 Dr. G. Barkauskaitė Lietuvos etnografinių regionų skirtumai Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Amatas ir kūryba. Lietuvių etnologija. T. – 2. V. 1997. Kunigaikštienės Birutės paveikslas. Graviūra, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus (Vilkija, Kauno r.) Šidiškienė I. Būti lietuve. V. 2005. 1. Simno (Dzūkija) apylinkės mergaitė 2. Biržų (Aukštaitija) apylinkės mergaitė 3. Šimonių apylinkės (Aukštaitija) mergaitė Tamošaitis A. Sodžiaus menas. Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. 7-8. K. 1939. 1. Marijampolės apylinkės moteris 2. Daugų apylinkės moteris Tamošaitis A. Sodžiaus menas. Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. 7-8. K. 1939. 1. Plungės apylinkės moteris 2. Rietavo apylinkės moteris Tamošaitis A. Sodžiaus menas. Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. 7-8. K. 1939. Vyrų tautiniai drabužiai. Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Amatas ir kūryba. Lietuvių etnologija. T. – 2. V. 1997. Regioniniai tautinio kostiumo Skirtumai AUKŠTAITIJA Dzūkija SUVALIKJA (karolinė – galvos danga) MAŽOJI LIETUVA Vyža Klumpės naginės Mažoji Lietuva. Krikštai. Statyti mirusiojo kojūgalyje, todėl simbolizuoja kelią, kuriuo vėlė žengia į amžinybę. Tradicinė mityba ir jos pokyčiai Parengė doc. dr. Laima Anglickienė • Dažnai įvairios šalys savo kulinarijos paveldą tapatina su XIX a. arba tarpukario valstiečių virtuve. • Maistas ir valgymo kultūra visais laikais priklausė nuo žmogaus turtingumo. • Neturtingesnių žmonių maistas yra daugiau vietinis, o turtingesniųjų – ypač valgytas per puotas, dažniau užsieninis, susijęs su vyraujančiomis madomis, kultūrinėmis epochomis. Plačiau apie kitų kraštų įtaką Lietuvos diduomenės virtuvei galite paskaityti papildomame straipsnyje įdėtame Moodle aplinkoje 2 Ką vadiname vietine / lietuvių virtuve? • Vietinę mitybos tradiciją lemia įvairios priežastys: gamtinės ( klimatas, dirvožemiai, atstumas iki jūros, regiono ežeringumas ar miškingumas, natūraliai augantys augalai, vietinė gyvūnija), vietos žmonių genetika. Svarbu ir krašte vyraujanti kultūra, ūkininkavimo būdas. Įtaką daro ir kultūrinė aplinka. • Kulinarijos idėjos plito ir tebeplinta kartu su gyventojų migracija, per karo žygius, santuokas su kitataučiais, keliones, kulinarijos knygas ir samdomus virėjus profesionalus. • Mūsų tradicija - tai vidutinės klimato juostos sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų maistas. 3 R. Laužikas. Lietuvos istorinė virtuvė. V., 2014. P. 15. 4 • Nagrinėdami lietuvių kulinarijos paveldą, ryškiausiai galime atsekti trijų Europos regioninių virtuvių – vokiečių, Viduržemio jūros ir prancūzų poveikį: - Vokiečių virtuvė didžiausią poveikį darė gotikos epochoje, XIII-XV amžiais. - Pirmieji ryšiai su Viduržemio jūros virtuve turėjo užsimegzti dar XIII a., tačiau šios virtuvės didžiausia invazija įvyko XVI a. I pusėje. - Prancūzų virtuvės išpopuliarėjimas glaudžiai susijęs su „karaliaus saulės“ – Liudviko XIV vardu, pavertusiu Paryžių Europos kultūros centru. 5 Visi augalai ir gyvūnai gali būti vietiniai arba atvežtiniai Atvežtiniai augalai ir gyvūnai kulinarijos paveldo požiūriu gali būti skirstomi į kelias grupes: • Pirmieji yra žinomi nuo priešistorinių laikų: miežiai, rugiai, kviečiai, kanapės, žirniai, soros; avys, ožkos, vištos. •Kiti atkeliavo jau vėlesniais laikais (13-16 a. ir vėliau) iš gretimų ar tolimesnių kraštų: morkos, ropės, ridikai, burokai, agurkai, svogūnai, kopūstai, salotos. •Trečiajai grupei priskiriami neeuropinės kilmės augalai ir gyvūnai: bulvės, pomidorai, kalakutai. 6 7 XI-XIII a. javai ir ankštinės kultūros sudarė net 60 proc. valgiaraščio, 30 proc. teko mėsai, 10 proc. – pieno produktams. Iš mėsos produktų vyravo jautiena, sudaranti iki pusės raciono, dar valgyta kiauliena, aviena, ožkiena. Racioną dar papildydavo ir žuvys. Pav. Lankinis barštis. Galime skirti 4 Lietuvos kulinarijos regionus: • Prasčiausiose žemėse įsikūrusią ir niekada iš žemdirbystės bei gyvulininkystės nepramitusią Dzūkiją – čia kulinarijos pavelde greta miltų ir grūdų patiekalų yra labai daug patiekalų su miško gėrybėmis bei ežerų ir upių žuvimis; • Vos geresniuose dirvožemiuose įsikūrusią rytų Aukštaitiją, kur vyrauja grūdų ir miltų patiekalai; • Geresnėse žemėse ir arčiau jūros esančią Žemaitiją, patyrusią vokiečių gastronomijos poveikį su vyraujančiais pieno patiekalais; • Geriausiose žemėse įsikūrusias Suvalkiją, vidurio ir šiaurės Lietuvą su vyraujančiais prabangiais mėsos patiekalais. 8 • Pagal dabartinius skaičiavimus, turint dabartines technologijas, iš 100 litrų 4 proc. riebumo pieno galima padaryti apie 10,96 kg sūrio ir 3,75 kg grietinės arba 1,8 kg sviesto. 9 Maisto produktai Grūdai: 1. rugiai; 2. miežiai, 3. kviečiai; 4-5. avižos / grikiai. Bulvės Ankštiniai: 1. žirniai; 2. pupos. Mėsa: 1. kiauliena; 2. aviena; 3. jautiena; 4. paukštiena Žuvis nebuvo svarbi. Daugiau suvartota silkės. 10 Maisto produktai Pieno produktai: – Saldus ir rūgštus pienas, varškė (dažniau Aukštaitijoje) - kasdieniam vartojimui; grietinė – kai kuriems patiekalams pagardinti; – Sviestas ir sūris – pardavimui. Daržovės: 1. kopūstai; 2. burokai; 3. ropės (jas vėliau pakeičia bulvės). Kitos: agurkai, morkos, pupelės, svogūnai. Tik XX a. išpopuliarėja salotos, ridikėliai, pomidorai, braškės, rabarbarai, cukriniai runkeliai. 11 Maisto produktai • Miško gėrybės: grybai, uogos, riešutai. • Laukinės žolės: rūgštynės, balandos, dilgėlės, barščiai. • Soduose augintos obelys, kiek mažiau kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių. • Prieskonių tarpe pirmą vietą užėmė svogūnai. Buvo vartojami krapai, kmynai, česnakai, rečiau garstyčios bei krienai. • Iš pirktinių prieskonių daugiausia suvartojama druskos, šiek tiek pipirų, cinamono, lauro lapų, acto. • Pirktinių produktų tarpe pirmąją vietą užėmė cukrus. 12 Duonkepė krosnis su virykle © Lietuvos liaudies buities muziejus, nuotr. Aut. A. Kubilius, 1966 m. 13 Valgymo režimas • Valgoma tris kartus: Priešpusryčiai (tik prasidėjus sunkiems darbams) 1. Pusryčiai 2. Pietūs Pavakariai (03-25 – 08-24) 3. Vakarienė 14 Valstiečių meniu Aukštaitija Pusryčiai: Rūgšti sriuba ir blynai Pietūs: tai kas liko nuo pusryčių Vakarienė: Pieniška sriuba arba bulvės Žemaitija Košės Sriuba su mėsa Pieniška sriuba arba bulvės 15 Kaip keisdavosi maistas atskirais metų laikais? • Pavasarį jis pablogėdavo, o rudenį pagerėdavo. Vasarą padidėdavo pieno ir jo gaminių, žiemą – mėsos suvartojimas. • Laikytasi pasninko. • Sekmadieniais maistas pagerinamas. • Šventinis maistas – gaminami specialūs valgiai, maistas gerinamas, nenormuojamas (ypač mėsos produktai). 16 Šventiniai valgiai Kūčių stalas Velykų stalas 17 Gėrimai Atsigėrimui • Vanduo; • Pienas; • Sula; • Gira; • Arbata (tik susirgus ir vaišinant svečius); • Kava (surogatinė) Alkoholiniai • Alus; • Midus; • Degtinė; • Krupnykas; • Vynas 18 Desertai: Šakotis https://www.youtube.com/watch?v=4EUYpGuHfhE 19 Desertai: žagarėliai, Napoleonas 20 Kai kurių tradicinių valgių ir gėrimų paplitimas 21 Kulinarinio paveldo saugojimas ir populiarinimas 22 2022 m. Išskirtinių europietiškų gaminių sąraše buvo: skilandis, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, sūris „Liliputas“, Daujėnų naminė duona, Seinų/Lazdijų krašto medus, „Stakliškių“ midus, „Kaimiškas Jovarų alus“ , sūris „Džiugas“, „Nijolės Šakočienės šakočiai“. Saugoma kilmės vietos nuoroda | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (lrv.lt) Sidabro medalis „Šaltibarščiai“ Monetų namai, 2021 m., kaina 99 Eur. Sidabrinis medalis „Šaltibarščiai“ - Lietuviška tematika | UAB „Monetų namai“ - žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje (monetunamai.lt) 23 Sidabrinių medalių rinkinys „Lietuviškos tradicijos“ medaliai: „Šaltibarščiai“, „Kaziuko mugė“ ir „Margutis“. 24 Tradiciniai patiekalai, išpopuliarėję dabar 25 26  26 Literatūra • Laužikas R. Lietuvos istorinė virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius, 2014. • Milius V. Maistas ir namų apyvokos daiktai, Lietuvių etnografijos bruožai. Vilnius, 1964. P. 386-404. 27 Veiksniai, formuojantys kultūrą ir gyvenseną Parengė doc. dr. Laima Anglickienė 1. Gamtinė aplinka; 2. valstybinė etnoso ar atskirų jo dalių priklausomybė; 3. administraciniai poveikiai; 4. religija ir religinių institucijų įtaka; 5. etnokultūriniai kontaktai; 6. pramonės dirbinių gamyba; 7. įvairių visuomenės sluoksnių įtaka; 8. žiniasklaida, socialiniai tinklai ir kitos medijos; 9. Ir t. t. 2 1. Gamtinė aplinka • Pastatai statomi, namų apyvokos daiktai gaminami iš skirtingų medžiagų; • Mitybos skirtumai skirtinguose regionuose, pvz., Dzūkijoje paplitę grikių ir grybų patiekalai 3 2. Valstybinė etnoso ar atskirų jo dalių priklausomybė • Mažoji Lietuva vs. Didžioji Lietuva ***** • Suvalkija (Sūduva) vs. likusi Lietuva (19 amžius) Gatviniai kaimai išskirstomi į vienkiemius Nyksta kaimo bendruomeniniai papročiai 4 3. Administraciniai poveikiai Tai potvarkiai apie vienokių ar kitokių kultūrinių reiškinių ar daiktų uždraudimą ar liepimą naudoti. Potvarkius leido visos valdžios: • valdovai, miestų valdytojai, didikai; • vyriausybės; • valstybinės įstaigos; • partinės organizacijos (sovietmečiu); • supranacionaliniai dariniai (Europos Sąjunga). 5 17-18 a. Prūsijos valdžios „gromatomis, pagraudenimais ir apsakymais“ Mažosios Lietuvos lietuviams valstiečiams iki smulkmenų reglamentuojami įvairūs jų buities ir gyvensenos bei papročių aspektai: • įsakyta trobose išgriauti duonkepes krosnis (nes nuo jų kyla gaisrai, taip Žemaitijoje atsiranda specialūs pastatai duonai kepti - ubladės), • uždrausta avėti vyžomis (nes taip naikinamos liepos, kurių karna naudojama vyžoms pinti ir ginami kurpių, siuvančių odinius batus, interesai), • uždrausta šaudyti ir kelti didelį triukšmą muzikos instrumentais per vestuves (nes taip daug triukšmaujama), • uždrausta namuose malti rankinėmis girnomis (reikia naudotis vandens malūnų paslaugos, o malūnininkai moka mokesčius valstybei), • uždrausta statyti pirtis (nes jose atliekamos pagoniškos apeigos skatina žmonių prietaringumą). • ir t. t. 6 Gatvinis kaimas Miciūnų kaimas (Gervėčių apylinkės) Mockų k. (Gervėčių apylinkės) 7 Sovietmečiu stengtasi reguliuoti papročių sritį: • atsiranda civilinė metrikacija keičianti bažnytinę santuoką, • vardynos vietoj krikštynų, • draudžiamos visos tarpukario laikų valstybinės šventės, • kalendorinės religinės šventės draudžiamos vietoj jų akcentuojant kitas (draustas Kūčių-Kalėdų šventes norima pakeisti Naujųjų metų šventimu, Sekminės keičiamos žemės ūkio darbuotojų švente ir pan.). 8 4. Religija ir religinių institucijų įtaka • Mūsų šventinis (nedarbo dienų) kalendorius yra sudarytas pagal krikščionišką - katalikišką švenčių tinklelį • Mažoji Lietuva vs. Didžioji Lietuva Protestantai Katalikai Surinkimų tradicija 18-19 a. Dainas keičia giesmės, šviesūs drabužiai keičiami tamsiais 9 5. Etnokultūriniai kontaktai Skirtingos tautos turi tos pačios paskirties daiktus, tik kitokios formos, raštų, spalvos Švedų Lietuvių supamoji kėdutė 10 5. Etnokultūriniai kontaktai Kokiais būdais seniau plisdavo įvairūs nauji daiktai ir įrankiai? • Per didesnius turgus ir muges; • Naujovės parsivežamos iš kitų kraštų; • Kitų tautybių amatininkų gamyba. Iš Vokietijos atėję sviesto formelės. Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija. L. Anglickienės nuotrauka. 11 6. Pramonės dirbinių gamyba 12 BENDROVĖS „BATA“ REKLAMINIS SKELBIMAS LIETUVOS ŽINIOS. 1931 09 12. P.6 „Bato“ fabriko ceche. Aut. nežinomas, XX a. 4 deš. „Aušros“ muziejaus nuotr. 7. Žemesnieji sluoksniai perima aukštesniųjų madas • Pastatų puošyba; • Baldai; • Apranga; • Maistas. 13 Gyvenamojo namo puošyba 14 8. Žiniasklaida, šiuolaikinės medijos ir socialiniai tinklai • Nuo 20 a. pradžios išplitus spaudai (laikraščiams ir žurnalams), populiarinamos įvairios kasdienio gyvenimo idėjos ir daiktai. 15 Hygge jausmas 16 Skansenas Stokholme Pirmasis muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1891 m. www.skansen.se 17 18 Literatūra • Milius V. Veiksniai, formavę liaudies kultūrą, Mokslas ir gyvenimas. 1983. Nr. 8. P. 22-23. 19

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!