Kas gali būti paprasčiau: du vandenilio atomai sujungti su vienu deguonies atomu. Tačiau šis paprastumo įspūdis klaidingas. Nors vanduo gaubia visą Žemę ir daugiau nei 97 % sudaro sūrus skystis. Dar 2 % gėlo vandens įkalinta sniegynuose ir ledynuose, tad mums telieka 1 % gėlo vandens. Kaip tvirtina Barbara Kingsolver, šitas „siauras vandens molekulės pakraštys, ant kurio mes bandome išsilaikyti“, dar labiau susiaurės. Iki 2025 m. apie 1,8 mlrd. žmonių Žemėje gyvens vietovėse, kuriose stigs vandens.
Žemė – ne vienintelė Saulės sistemos vieta, kurioje yra vandens.
Saturno palydovo Encelado geizeriai, iš kurių veržiasi vandens garai, rodo, kad netoli jo sutrūkinėjusio paviršiaus gali būti skysto vandens šaltinis, o vandenyne po Jupiterio palydovo – Europos – ledo kevalu gali tilpti du kartus daugiau vandens, nei jo yra mūsų planetoje.
Kitose planetose vanduo egzistuoja ledo forma – Marso atšigaliuose ir vidutinėse platumose, taip pat tamsiuosiuose Merkurijaus krateriuose.
Merkurijus
Enceladas
Tačiau, kai kur – pvz., Saturno palydovo Titano vandenynuose, - dėl amoniako arba kitų chemikalų poveikio užšalimo taškas gali būti gerokai žemesnis, todėl jame gali tyvuliuoti sūrios jūros.
Manoma, kad po debesimis Neptūną dengia skysto amoniako ir metano vandenynas, po kuriuo yra vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o dar giliau – silikatų ir ledų branduolys.
Neptūnas
Saturno palydovas Titanas
300 mln. žmonių šiandien vandenį gauna iš jūros arba iš sūroko gruntinio vandens, kuris pats yra netinkamas gerti. Šis skaičius dvigubai didesnis, nei buvo prieš dešimtmetį. Vandenį imta gėlinti XX a. aštuntajame dešimtmetyje Artimuosiuose Rytuose ir nuo to laiko tai daroma jau 150 – yje šalių. Per artimiausius 6 metus nauji druskų šalinimo įrenginiai gali papildyti pasaulio gėlo vandens atsargas beveik 50 mln. m³ per parą – tai maždaug prilygsta vandens kiekiui, kuris per parą prateka Nemunu. Priežastis labai paprasta: didėjant gyventojų skaičiui ir plečiantis pramonei bei žemės ūkiui, gėlo vandens – o ypač švaraus gėlo vandens – ištekliai vis mažėja.
DRUSKINGUMAS
CIVILIZACIJA BEATODAIRIŠKAI IŠEIKVOJA ŽEMĖS...
Šį darbą sudaro 1455 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!