Vandens tarša skaidrės

Žmogaus organizme yra 65 - 70% vandens. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė”. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens, - vos keletą dienų. Dėl nuolatinės vandens apytakos gamtoje formuojasi Žemės klimatas, paviršius.
Daugiausia vandenį teršia pramonė ir komunalinis ūkis. Užteršto nutekamojo vandens sparčiai daugėja, nes plečiasi gamyba, auga miestai ir gyventojų skaičius. Šiandien vandens užterštumas yra pasaulio problema. Teršiamas ne tik vidaus vanduo, bet ir vandenynai, į kuriuos patenka pakrančių miestų ir upių atnešami teršalai. Ypač didelę žalą daro vandenynų teršimas naftos produktais. Tai tarptautinė problema, kurią reikia skubiai spręsti. Dėl didėjančio naftos naudojimo, jos telkinių ir vartotojų netolygaus pasiskirstymo ir naftą toliau pervežant, kartu didėja naftos netektis ją pervežant bei vandenynų teršimas. Vandens teršimas naftos produktais daro didelę žalą gamtai. Dėl vandens paviršiuje susidariusios naftos plėvelės sulėtėja vandens aeracija, mažiau deguonies patenka iš atmosferos ir dėl to žūva planktoniniai mikroorganizmai, kurie yra pagrindinis žuvų maistas. Sunkieji naftos produktai, pvz., mazutas, kaupiasi vandens telkinių dugne ir nuodija viską, kas gyva. Naftos emulsija prilimpa prie žuvų žiaunų epitelio ląstelių, ir jos, negalėdamos normaliai kvėpuoti, uždūsta. Išlikusios gyvos žuvys įgyja naftos kvapą bei skonį ir maistui netinka. Ypač nafta kenkia ikrams. Nafta, patekusi ant paukščių plunksnų, ištirpdo jų riebalinę dangą, jos sulimpa, tarp jų nesusilaiko šiltas izoliacinis oras, paukščių temperatūra krinta, jie peršąla ir žūva. Apskaičiuota, kad Šiaurės jūroje ir Atlanto šiaurinėje dalyje dėl teršimo nafta kasmet žūva 450tūkst. vandens paukščių, o Baltijos jūros regione – nuo 10 iki 40tūkst. sparnuočių.
Teršalams gėlas vanduo yra jautresnis, negu jūrų vanduo, nes gėlo vandens ekosistemos savivalos galimybės yra žymiai menkesnės, lyginant su jūrinėmis. Vandenims didelę žalą padaro įvairūs cheminiai junginiai, dėl kurių išnyksta dalis gyvųjų organizmų ir pasikeičia bendra rūšių sudėtis. Vandens telkiniams yra pavojingi šie biogeniniai elementai: azotas ir fosforas.
Azoto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!