Tiesioginiai mokesčiai Lietuvoje, jų fiskalinė ir socialinė reikšmė

Žmogaus poreikis suskaičiuoti ir išmatuoti yra visai natūralus. Šiuolaikiniai ekonomistai (matematikų paveikti) mokslą, tyrimą, studiją, traktatą laiko vertingu tik tada, jei jame gausu formulių ir skaičių. Ekonomistai imasi suskaičiuoti viską – praeitį ir ateitį, ir tai, kas išmatuojama skaičiais, ir tai, kur skaičiai yra bejėgiai. Vyriausybės kišimasis į ekonomiką, keičiant vyriausybės išlaidų ir mokesčių dydį, nėra vienintelis būdas ekonomikai stabilizuoti. Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriai yra mokesčiai ir transferiniai mokėjimai (nedarbo pašalpa, pensijos, kitos socialinės pašalpos).
Mokesčių apimtis auga, didėjant nacionaliniam produktui. Jei ekonomikoje pakilimas, didėja nacionalinės pajamos, tai automatiškai didėja ir vyriausybės biudžete surenkamų mokesčių apimtis. Tai sumažina vartotojų pajamas ir pristabdo visuminės paklausos augimą.
Vadinasi, augant nacionalinėms pajamoms, mokesčių įplaukosį biudžetą didėja automatiškai. Mokesčiai yra tiesioginiai (tai būtų pajamų, draudimo mokesčiai ir kt.) ir netiesioginiai (pridėtinės vertės, pardavimo, akcizo mokesčiai). Tiesioginiai mokesčiai – moka asmenys ir organizacijos tiesiogiai iš savo pajamų.
Mokesčiai yra ta sritis, kurioje gali būti skaičiuojama ir netgi keliais būdais, bet, deja, dažnai pamirštama, jog visus šiuos skaičiavimus reikia svarstyti su didelėmis išlygomis. Jie tik tam tikrais atvejais gali suteikti informacijos apie tai, dideli ar maži mokesčiai, pakeliama ar nepakeliama jų našta. Politikai susiginčijo, dideli ar maži Lietuvoje mokesčiai. Ministras pirmininkas kviečia investuoti sakydamas, kad mokesčiai Lietuvoje maži. Jam antrina ir mokesčių konsultantai. Antai „Ernst&Young“ studija rodo, jog Lietuvos mokesčių sistema konkurencinga. Pelno, pajamų mokesčių tarifai ne didesni nei Europoje, padėtį kiek blogina tik tai, jog „Sodros“ įmokoms netaikomos lubos. Tačiau opozicija su tuo kategoriškai nesutinka ir teigia, kad Lietuva nėra joks mokesčių rojus.
Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti tiesioginių mokesčių ypatumus Lietuvoje ir paanalizuoti jų taikymo praktikoje problemas bei aptarti jų reikšmę visuomenės socialinę reikšmę.
Darbo objektas – tiesioginiai mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, įmokos į garantinį fondą, atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, nekilnojamojo turto).
Pagrindiniai darbo uždaviniai:
• Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!