Aplinkosauginiai mokesčiai ir jų įtaka formuojant nacionalinį biudžetą

Vertinimas___________________________
____________________________________
Vilnius
2005
ĮVADAS
Pastariesiems dešimtmečiams būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau aplinkosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tū rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos arba paprasčiausiai aplinkos bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos juridiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka traktuojama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos„.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas kurti ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas, kurio tikslas — parengti ir įgyvendinti priemones aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo procesams racionaliai reguliuoti. Svarbiu šio mechanizmo elementu tapo aplinkosauginiai mokesčiai: mokestis už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestis ir mokestis už aplinkos teršimą. Kadangi šie mokesčiai turi racionalizuoti gamtonaudą ir užtikrinti aplinkos apsaugą, jų administravimas yra pavestas ne tik VMI, bet ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.
Lietuvai pareiškus norą tapti Europos Sąjungos (ES) nare, iškilo būtinybė derinti Lietuvos ir ES aplinkos apsaugos prioritetus ir reikalavimus. Svarbiausios aplinkosaugos priemonės siejamos su nuotėkų valymo įrenginių statyba, modernių atliekų tvarkymo sistemų kūrimu bei oro taršos mažinimu, ypatingas akcentas kreipiamas į kai kurių gaminių kontrolę, griežtesnius atliekų tvarkymo reikalavimus, integruotą pramonės taršos kontrolę.
Lietuvoje taikomus ekonominius aplinkos apsaugos valdymo svertus galima padalinti į dvi grupes:
1. ekonominiai gamtonaudos reguliavimo instrumentai — mokesčiai už aplinkos taršą bei gamtos išteklius, gamtai padaromos žalos atlyginimo įkainiai;
2. aplinkos apsaugos finansavimo fondai, kurie naudojami bendrų (valstybinių) aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimui.
Ekonominių aplinkos apsaugos veiksnių taikymui Lietuvoje skirti:
• Mokesčių už taršą įstatymas, patvirtintas 2002 m., nustatantis mokesčių už teršalų išmetimus į orą bei vandenį tarifus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!