Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Vietos savivaldos chartijos ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, tiesioginiai mero rinkimai dabartiniu metu yra negalimi. Nagrinėti tiesioginių seniūnų rinkimų idėją taip pat nebelieka teisinio pagrindo, kadangi pagal Europos vietos savivaldos chartiją ir Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdomųjų institucijų atstovų rinkimai nenumatomi.
LR konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas" 119 str. numato, kad Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Valdžios galias riboja Konstitucija.
Galiojanti savivaldos institucijų supaprastinta schema: Savivaldybės taryba - atstovaujamoji institucija. Renka savivaldybės merą, paskiria mero pavaduotojus ir savivaldybės administracijos direktorių, sudaro savivaldybės tarybos kolegiją, nustato seniūnijų skaičių ir ribas.
Meras - savivaldybės vadovas. Siūlo mero pavaduotojus, savivaldybės administracijos direktorių.
Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas: 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas: 1. Nepagrįstai išplečiamos mero, kaip vietos valdžios vykdomosios institucijos galios. 2. vienas asmuo - savivaldybės meras negali vadovauti ir vykdomajai institucijai (t. y. savivaldybės valdybai), ir kartu turėti atstovaujamosios valdžios organo funkcijų. 3. pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių.
Siūlant rinkti merus tiesiogiai yra nurodomi šie motyvai: būtų stabilesnis merų darbas, padidėtų mero savarankiškumas ir mero institucijos autoritetas, meras atstovautų bendruomenės narių, o ne partiniams interesams, būtų padidintas savivaldybės institucijų veiklos viešumas ir efektyvumas, padidėtų demokratiškai renkamų institucijų skaičius.
Argumentai už tiesioginius merų rinkimus: Rinkimai sustiprintų savivaldą; Padidintų savivaldybių savarankiškumą; Mero rinkimai taptų demokratiškesni; Meras atstovautų ne partiniams, o bendruomenės žmonių interesams; Padidėtų rinkėjų aktyvumas.
Argumentai prieš tiesioginius merų rinkimus: Valdžių tarpusavio santykių problema (neaiški savivaldos institucijų kompetencija); Būtina keisti vietos savivaldos modelį (konfliktas kai meras ir taryba skirtingose “politinėse stovyklose”); Partijų vaidmens silpninimas; Neskaidraus finansavimo ir korupcijos plėtra; Kita: didėsiantys rinkimų kaštai, mero kontrolės ir atsakomybės klausimai, populistų atėjimas į valdžią,...
Šį darbą sudaro 2730 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!