Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)

ĮVADAS Tiesiogine užsienio investicija - tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.[1] Lietuvai įstojus į Europos sąjungą (ES), būtina prisiderinti prie joje galiojančių standartų, orientuotis į ES tikslus, juos įgyvendinant panaudoti tinkamiausias priemones. Viena iš tokių prioritetinių sričių yra efektyvus valstybei tenkančių pinigų srautų, tarp jų ir investicijų valdymas. Svarbią vietą tarp visų investicijų rūšių užima tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos jau pakankamai seniai pritraukiamos, tačiau vis dar neužtikrinami stabiliai augantys kasmetiniai TUI srautai, nors Lietuva ir išgyvena augimo laikotarpį. Antra vertus, pagal TUI srautus mes kol kas vis tik atsiliekame nuo kaimynų estų. Darbo tikslas: svarbiausių TUI aiškinančių teorinių aspektų, TUI naudos aprašymas, jas įtakojančių veiksnių analizė, Lietuvos situacijos ir galimų perspektyvų analizė. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti teorinius tiesioginių užsienio investicijų aspektus, kartu nustatant galimą TUI naudą valstybei, jos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams. 2. Pateikti klasikinių investicijų apimtį sąlygojančių veiksnių galimos įtakos TUI analizę. 3. Pateikti TUI pritraukimo galimybių Lietuvoje analizę bei įvertinti Lietuvos investicinę aplinką. 4. Pateikti Lietuvos situacijos analizę, paremtą statistiniais duomenimis apie TUI Lietuvoje bei šalies apskrityse. Darbui panaudota įvairi spausdinta ir elektroninė, lietuviška ir angliška literatūra: straipsniai, vadovai, statistiniai duomenys. Darbu tikimasi pateikti keletą gal ir skirtingų požiūrių į TUI ir kai kuriuos jas įtakojančius veiksnius bei remiantis patikimais statistiniais duomenimis objektyviai įvertinti situaciją Lietuvoje. 1. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS Investicijos užima svarbų vaidmenį bet kurios šalies ir net bet kurio ūkinio subjekto ekonomikoje. Galėjimas dalį pajamų atidėti vėlesniam laikui, ar investuoti į ateityje grąžą duodantį kapitalą, rodo ne tik investuotojo turtingumo lygį, bet ir racionalų mąstymą. Kiekvienas investuotojas nori būti tikras, kad kapitalas, į kurį investuoti jo pinigai, bus bent nenuostolingas. O jeigu investicija į tam tikrą kapitalą pasirodytų labai pelninga, to kapitalo valdytojas gali sulaukti daug investuotojų pasiūlymų net ir tuo atveju, jei jis neturi galimybių pakankamą sumą investuoti pats. Taigi, išorinių investicijų kiekis parodo ir pasitikėjimo laipsnį. Kalbant valstybės mastu, tokia situacija galima tuo atveju, jei valstybės ūkinių subjektų administruojamais aktyvais susidomėtų daug užsienio investuotojų. Pagal LR Investicijų įstatymą, užsienio investicijos yra užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Ne kiekviena užsienio investicija bus reikšminga šaliai ar jos ūkiui, pvz. jeigu užsienietis įsigytų namą Lietuvoje ir ten gyventų 1 mėn. per metus. Net jei jis įsigytų 1 procentą kokios nors įmonės akcijų, šis kapitalas gal ir būtų pelningas, bet toks investuotojas negalėtų daryti jokios įtakos nei įmonės veiklai, nei turėtų svarų balsą akcininkų susirinkime. Taigi, valstybei naudingiausios yra tiesioginės investicijos. Tiesiogine užsienio investicija - pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO (OECD) metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. EBPO rekomendacijose 10 ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti nemažą įtaką įmonės valdymui [1]. Tiesioginiais užsienio investuotojais gali būti individualūs asmenys, akcinės bendrovės, juridinio asmens teises turinčios ar neturinčios personalinės įmonės, susijusios asmenų ar įmonių grupės, vyriausybės ar vyriausybinės tarnybos, koncernai arba kitokios organizacijos, kurioms priklauso tiesioginių investicijų įmonės kitose šalyse nei jie patys reziduoja. Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro: • tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį); • reinvesticijos - tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi, pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento); • tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos; • kitas įmonės kapitalas - tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t.t. [1]. Kraštutiniu atveju, valstybei, ar joje esančiam ūkio subjektui geriausia būtų, jei TUI dalis kapitale būtų didelė, ir ją sudarytų daug nedidelių vertybinių popierių paketų, kurių savininkai negalėtų daryti rimtesnės įtakos įmonės valdymui ir negalėtų susivienyti, kad tą įtaką įgytų. Tačiau realiai tokia situacija vargu ar įmanoma. Taigi, naudingiausios valstybei ir investuotojui yra tiesioginės investicijos, nes jos iš karto garantuoja didelius pinigų srautus į valstybę, o investuotojai turi daugiau garantijų, kad iš jų uždirbs, nes turės galimybę bent prižiūrėti ūkinio subjekto į kurį investavo veiklą. O kai investicijos ateina iš užsienio, jos garantuoja ūkio subjektams galimybes plėsti veiklą ir leidžia labiau rizikuoti skverbiantis į rinkas, nes investuojamas kapitalas nebuvo uždirbtas valstybėje, kurioje jis investuojamas. Tačiau drąsų tokių įmonių valdytojų elgesį riboja kiti aspektai. Taigi, tiesioginės užsienio investicijos neabejotinai turi daug privalumų. 2. TUI SRAUTUS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI Išskiriami 4 esminiai kiekybiniai veiksniai, įtakojantys investicijų dydį, tačiau investicijų apimtį gali lemti ir labai daug kitų veiksnių. Kai kurie jų turi įtakos tik vienai ar kitai investicijų rūšiai. Šiame skyriuje pateikiama esminių investicijų apimtį lemiančių veiksnių įtakos tiesioginėms užsienio investicijoms analizė. Investicijų apimtis priklauso nuo gautų pajamų paskirstymo vartojimui ir taupymui. Kai pajamos, skaičiuojant vidutiniškai 1 gyventojui, yra mažos, pagrindinė jų dalis sunaudojama vartojimui. Pajamoms augant, didesnę jų dali galima skirti taupymui ir tokiu būdu sutaupytos pajamos tampa investicinių išteklių šaltiniu. Taigi, santaupų lyginamosios dalies augimas sukelia investicijų apimties augimą [2]. Tačiau, taupymo didėjimas šalies viduje kažin ar turi įtakos investicijoms iš užsienio. Šis reiškinys be abejo įgalina daugiau investuoti gyventojus ir vietinio verslo atstovus. Tokios investicijos pirmiausi būna nukreipiamos gyventojų gerovei pagerinti ir tik po kurio laiko nukreipiamos į finansinį kapitalą. TUI šis reiškinys gali paveikti tik netiesiogiai, padidindamas paklausą tų prekių, kurias gamina ar prekiauja įmonės, esančios potencialūs TUI gavėjai. Žymią įtaką investicijų apimčiai turi laukiama grynojo pelno norma. Toks tiesioginis ryšys yra dėl to, kad pelnas yra pagrindinis investicijų skatinimo motyvas. Kuo aukštesnė laukiama pelno norma, tuo atitinkamai bus didesnė ir investicijų apimtis [2]. Be abejo, TUI ši taisyklė irgi galioja. Nereikia užmiršti, kad laukiama pelno norma irgi priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonominio augimo, įmonės į kurią investuojama veiklos pobūdžio, akcininkų norų bei užgaidų ir t.t. Antra vertus, kartais šį veiksnį galima paveikti, tačiau kartais gali būti rizikinga juo pernelyg pasitikėti investuojant. Trečias svarbus investicijų apimties veiksnys - kreditų palūkanų norma. Investavimo proceso metu yra naudojamas ne tik nuosavas, bet ir skolintas kapitalas. Jeigu laukiama grynojo pelno norma viršija kreditų procentų dydi, tai kitoms sąlygoms nekintant, investicija bus efektyvi. Todėl kreditų palūkanų procento augimas sukelia investicijų apimties mažėjimą [2]. Kreditų palūkanų įtaka TUI priklauso nuo konkrečios situacijos. Užsienio investuotojui gali būti visiškai neįdomu, kiek bankai už suteiktą kreditą nori palūkanų, nes nuo jų nepriklauso nei dividendai, nei akcijų kaina. Jam labiau rūpėtų kreditų palūkanų norma savo šalyje, jei investuojamas kapitalas yra skolintas. Įmanomas, bet turbūt labai retas atvejis – jei užsienio investicijoms imamas kreditas šalyje, kurioje investuojama. Taip galima elgtis, kai vidaus palūkanos yra mažesnes nei šalyje, kurioje investuotojas reziduoja. Taip pat nereikia užmiršti, kad kreditų palūkanų norma dalinai rodo bendrą vidutinį investicijų rizikos lygį šalyje. Ketvirtas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių investicijų dydi, yra numatomas infliacijos tempas. Kuo aukštesnis infliacijos rodiklis, tuo didesniu laipsniu nuvertės būsimas pelnas ir atitinkamai mažiau bus paskatų didinti investicijų apimti. Ypatingą reikšmę šis veiksnys turi ilgalaikio investavimo procesui [2]. Dividendai už kiekvienoje šalyje išleistas akcijas paprastai išmokami tos šalies pinigais, taigi, netikėtai paspartėjus infliacijai ir esant nelanksčiai įmonės akcijų politikai, jos akcininkai gali labai nukentėti, atsiimdami keletą kartų mažesnius dividendus, nei rodė blogiausios prognozės. Be jau minėtų kiekybinių veiksnių būtina pastebėti, kad nė vienas užsienio investuotojas, neinvestuos savo pinigų valstybėje, kurioje nestabili makroekonominė situacija. Taip pat nėra ko tikėtis TUI, jei šalyje klesti nusikalstamumas, korupcija ar kiti veiksniai, mažinantys pasitikėjimą šalimi ar jos ūkio subjektais. Neretai TUI sulaukia privatizuojamos didelės įmonės, kurių pirkėjai nori išskirtinių ypatingų sąlygų. Be to, tie patys investuotojai turi būti patikimi, kad neprižadėtų to, ko negali ar nenori vykdyti. Didelę įtaką TUI turi šalies vyriausybė, jos ir kitų šalies ūkio subjektų politika ir sugebėjimas tartis su investuotojais. 3. LIETUVOS INVESTICINĖS APLINKOS APŽVALGA Lietuvos ekonominė politika yra orientuota į investicijų skatinimą. Mūsų valstybei reikia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Lietuva turi tam palankias ne tik ekonomines, bet socialines ir geografines sąlygas. Palankias sąlygas tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą didėjimui sudaro: • gerėjanti bendra Lietuvos ūkio būklė ir integracija ES; • telekomunikacijų, transporto, naftos gamybos, perdirbimo ir paskirstymo kompanijų privatizavimas; • solidžių užsienio investuotojų ketinimų įgyvendinimas LEZ (laisva ekonominė zona); • gerai užsienio investuotojų vertinami Lietuvos privalumai: darbo jėgos kvalifikacija, žema jos kaina, Rytų rinkos artumas ir geografinė padėtis. Jau atėję į Lietuvą, stambūs užsienio investuotojai sėkmingai įsitvirtina ne tik Bal­tijos šalių, bet ir Rusijos rinkose. Geri kaimyniniai santykiai su šia šalimi suteikia neribotas galimybes labai įvairios produkcijos gamintojams ir platintojams (distributoriams) Lietuvoje. Stambių investuotojų įsitvirtinimas ir veiklos plėtimas Lietuvoje turėtų paskatinti ateiti į šalį ir naujus investuotojus. Visos užsienio investicijos yra sveikintinos, bet Lietuvos valstybei pirmiausia svar­biausia yra tiesioginės užsienio investicijos į: • gamybos (pirmiausia - eksporto) plėtrą; • infrastruktūrą (transportą, telekomunikacijas ir su tuo susijusias paslaugas); • daug intelektualaus darbo reikalaujančių produktų gamybą. Faktą, kad Lietuva netaiko jokių diskriminacinių apribojimų užsienio investuotojams, įrodo Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo panaikinimas. Dabar investuotoju teises ir pareigas reglamentuoja tik vienas įstatymas- Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas. Tačiau pradėtas naudoti visų investuotojų, tiek vietinių, tiek ir užsienio skatinimo svertas - nulinis pelno mokesčio tarifas investicijoms. Įmonės neturės lengvatų mokėdamos šiuos mokesčius: fizinių asmenų pajamų, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo, taip pat mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Užsienio investuotojai, įsigijusieji ne mažiau kaip 30 proc. įstatinio kapitalo ir in­vestavę ne mažiau kaip l mln. JAV dol. kapitalo, 5 metus iš viso atleidžiami nuo pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį. LEZ steigiamas 49 metams. Užsienio investuotojams sudaryta galimybė susipažinti su Lietuvoje rengiamais projektais. Investuotojai gali aktyviai reaguoti į šiuos projektus, pateikti savo siūly­mus visais investicinio klimato gerinimo klausimais. Šiuo tikslu organizuojami investuotojų forumai. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) yra svarbiausia institucija, vyk­danti investicijų į Lietuvą ir eksporto galimybių bei konkrečių projektų marketingą. Pagrindinės LEPA funkcijos - pritraukti užsienio investicijas, kurti Lietuvos ir jos įmonių, kaip patikimo partnerio įvaizdį, skatinti eksportą, atstovauti užsienio inves­tuotojų ir Lietuvos eksportuotojų interesams Vyriausybėje. LEPA atstovybės kuriamos ir kitose šalyse. 1997 m. įsteigtos tokios pirmosios atstovybės Frankfrute prie Maino, Hane (Vokietija) ir Sankt Peterburge. Investicijų skatinimas Lietuvoje apima daug krypčių. Svarbiausioms jų priskiriama: • Gerinti su verslo registravimu ir veikla susijusias procedūras. • Ypač didelėms ir Lietuvai svarbiausioms investicijoms suteikti papildomų skatinimo priemonių pagal atskirą Vyriausybės ir investuotojo sutartį. Tokias sutartis sudaryti su visais investuotojais, nesvarbu ar jie būtų vietiniai, ar iš užsienio. • Gerinti finansinę ir teisinę investicijų aplinką, nustatyti tvarką, įpareigojančią informuoti iš anksto apie teisinių aktų pakeitimus. • Formuoti objektyvų Lietuvos įvaizdį pasaulyje, operatyviai skleisti informaciją apie investavimo galimybes ir projektus. Siekiant pagerinti investicinį klimatą, Lietuvos garantuojana ir tam tikra TUI ir užsienio invewtuotojų teisių apsauga. Užsienio investicijas Lietuvoje saugo: 1. Lietuvos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisiniai aktai, reguliuojantys ūkinę-komercinę veiklą, saugo investuotojo nuosavybę nuo nacionalizavimo arba rekvi­zavimo. 2. Tarptautinės sutartys. (Jeigu tarptautinės sutartys nustato kitokias investavimo arba investicijos buvimo sąlygas, taikomos tarptautinės sutarties normos). 3. Abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys. 4. Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartys. 5. Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisiniai aktai, reguliuojantys investicijas, mokesčius, muitus, santykius su finansų ir draudimo institucijomis ir nustatantys ginčų nagrinėjimo tvarką. Lietuva yra ratifikavusi Niujorko konvenciją, pagal kurią užsienio arbitražo pri­imti sprendimai turi būti pripažinti ir vykdomi Lietuvoje. Investicinių ginčų atvejais investuotojai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinių investicinių ginčų sprendimų centrą, remdamiesi 1965 m. kovo 18 d. Vašingtono pri­imtos konvencijos "Dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo" normomis. Kilus investiciniam ginčui, investuotojai Lietuvoje gali kreiptis į Ekonominės plėtros agentūrą (LEPA) ar į Užsienio investuotojų forumą. Kaip matyti iš pateiktos analizės, Lietuvoje yra užtikrintos pakankamai geros teisinės ir ekonominės sąlygos pritraukti TUI. Vis gi šios prielaidos neparodo realios situacijos šalyje. Jai išsiaiškinti būtina bent preliminari statistinė analizė. 5. SITUACIJOS ANALIZĖ LIETUVOJE Lietuva turi labai palankias sąlygas pritraukti investicijas, nes ji yra tarsi kelias tarp dviejų milžiniškų rinkų- vakarų ir rytų. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. sausio 1 d. sudarė 18802,4 mln. litų (5445,6 mln. EUR) ir, palyginti su 2005 m. sausio 1 d., padidėjo 16,1 procento (2005 m. sausio 1 d. buvo 16192,6 mln. Lt). Vienam Lietuvos gyventojui jų teko 5525 litai (1600 EUR) ir, palyginti su 2005 m. sausio 1 d., padidėjo 798 litais (231 EUR).[3]  Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,2% visų tiesioginių užsienio investicijų), Švedijos (13,6%), Rusijos (12,9%), Vokietijos (11,6%) investuotojai (žiūrėti 1 lentelė). Per 2005 m. tiesioginės investicijos iš ES šalių padidėjo 1720,8 mln. litų (13,9%) ir sudarė 14070,0 mln. litų (74,8%) visų tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės investicijos iš NVS šalių padidėjo 1067,3 mln. litų (75,3%) ir sudarė 2484,0 mln. litų (13,2%) visų tiesioginių užsienio investicijų.[3]  Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis. Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (33,1%), finansinio tarpininkavimo įmones – 15,7 procento, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 13,9, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones – 12,5 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Per 2005 m. daugiausia išaugo investicijos į elektros, dujų ir vandens tiekimo, apdirbamąją gamybą ir finansinio tarpininkavimo įmones.[3] Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą – 29,7 procento, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 24,4, guminių ir plastikinių dirbinių gamybą – 11,1 procento visų apdirbamosios gamybos investicijų. Per 2005 m. daugiausia išaugo investicijos į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą ir guminių bei plastikinių dirbinių gamybą [3] (žiūrėti 2 lentelė).  Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse. Per 2005 m. tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje padidėjo 1654 mln. litų, arba 16,6 procento (Vilniaus apskričiai teko 61,7% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje). Klaipėdos apskrityje tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 526 mln. litų, arba 30,2 procento, Kauno apskrityje  – 71 mln. litų, arba 3,8 procento. Tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo Utenos ir Marijampolės apskrityse, o mažiausios investicijos buvo Tauragės ir Marijampolės apskrityse – 27 ir 100 mln. litų.[3] Mln. litų Vienam gyventojui Vilniaus apskrityje teko 13676 litai, Telšių – 8243, Klaipėdos – 5962, Kauno – 2875 litai tiesioginių užsienio investicijų. Mažiausia tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko Tauragės (208 Lt), Marijampolės (546 Lt), Šiaulių (741 Lt) apskrityse.[3]          IŠVADOS 1) Tiesiogine užsienio investicija - tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. 2) TUI sudaro: tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti užsienio kapitalo dalis, reinvesticijos, suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, kitas įmonės kapitalas. 3) TUI srautus įtakoja 4 veiksniai: 1.Gautų pajamų paskirstymas vartojimui ir taupymui. 2. Laukiama grynojo pelno norma. 3. Kreditų palūkanų norma. 4. Infliacijos tempas. 4) Palankias sąlygas TUI srauto į Lietuvą didėjimui sudaro telekomunikacijų, transporto, naftos gamybos, perdirbimo ir paskirstymo kompanijų privatizavimas, solidžių užsienio investuotojų ketinimų įgyvendinimas LEZ, darbo jėgos kvalifikacija, Rytų rinkos artumas, geografinė padėtis. 5) Svarbiausios Lietuvai yra TUI į gamybos plėtrą, infrastruktūrą, daug intelektualaus darbo reikalaujančių produktų gamybą. 6) TUI Lietuvoje per 2005 m. padidėjo 16,1 %. Jos 2006 m. sausio 1 d. sudarė 18802,4 mln. litų (5445,6 mln. EUR). 7) Daugiausiai investavo Danijos (15,2% visų TUI), Švedijos (13,6%), Rusijos (12,9%), Vokietijos (11,6%) investuotojai. 8) TUI iš ES šalių per 2005 m. padidėjo 13,9% ir sudarė 74,8% visų tiesioginių užsienio investicijų. 9) TUI iš NVS šalių per 2005 m. padidėjo 75,3% ir sudarė 13,2% visų tiesioginių užsienio investicijų. 10) 2005 m. daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (33,1%). 11) Per 2005 m. tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje padidėjo 16,6 % (61,7% visų TUI Lietuvoje). LITERATŪRA 1. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. - Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2002. 2. Valentinavičius S. : Įvadas į investicijų valdymą, Vilnius 2004 3. http://www.std.lt/lt/news/view/?id=1431*

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!