Tiesinė difrakcinė gardelė - teorinė ir praktinė dalys

Darbo užduotis Išmatuoti nurodytuosius difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.
Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejopą šviesos difrakciją: plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio difrakciją, ir sferinių bangų - Frenelio difrakciją.
d sin k = k; k = 0, 1, 2, 3,...
nusako pagrindinių intensyvumo maksimumų padėtis. Kai k = 0, k = 0, matomas intensyviausias centrinis maksimumas.
Aukštesniųjų (k=1, 2, 3...) eilių maksimumai išsidėsto abiejose centrinio maksimumo pusėse (2.7 pav.). Apšvietus difrakcinę gardelę balta šviesa, visi maksimumai, išskyrus centrinį, išskleidžiami į spektrą. Šiuo atveju skaičius k vadinamas spektro eile.
Darbe difrakcinius spektrus stebime goniometru (2.8 pav.). Tiriamoji šviesa iš šaltinio S patenka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!