Tiesinė difrakcinė gardelė. Laboratorinis darbas.

Darbo tikslas. Išmatuoti nurodytos difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.
Teorinė dalis. Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejotą šviesos difrakciją: plokščiųjų bangų, vadinamą Fraunhoferio difrakcija, ir sferinę bangų – Frenelio difrakciją.
nusako pagrindinio intensyvumo maksimumų padėtis. Kai k= 0, k = 0, matomas intensyviausias centrinis maksimumas. Aukštesniųjų eilių maksimumai išsidėsto abiejose centrinio maksimumo pusėse. Apšvietus difrakcinė gardelę šaltinio skleidžiama, visi maksimumai, išskyrus centrinį, išsiskleidžia į spektrą. Šiuo atveju k vadinamas spektro eile.
Aparatūra ir darbo metodas.
Darbe difrakcinius spektrus stebime goniometru. Tiriamoji šviesa iš šaltinio S patenka į goniometro kolimatorių K. perėjusi pro kolimatorių, šviesa tampa plokščiąja banga (vaizduojama lygiagrečiais spinduliais ). Difragavusi gardelėje G, šviesa patenka į žiūroną Ž ir, perėjusi per objektyvą, pastarojo židinio plokštumoje sudaro difrakcinį spektrą, kuris stebimas okuliaru.
2) Atlaisvinę sraigtą, lėtai sukdami apie spektroskopo ašį kolimatorių, nustatome jį vienoje tiesėje su žiūronu. Jo regėjimo lauke matome ryškią šviesią liniją....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!