Tėvų ir vaikų santykiai senojoje literatūroje

Tėvų ir vaikų santykiai senojoje literatūroje

Tėvai ir vaikai – tai didelė šeima, kurioje paprastai, daugelio manymu, turėtų vyrauti meilė, atsidavimas ir darna. Žinoma, taip yra ne visada ir visais laikais vyravo patys įvairiausi šeimos modeliai bei šeimas užklupdavo pačios įvairiausios negandos. Kadangi šeimos santykio akcentavimas buvo itin svarbus antikinėje literatūroje, šiame kalbėjime plačiau papasakosiu, kaip tėvų ir vaikų santykiai atsiskleidžia Antikos literatūroje.

Visų pirma senieji kūriniai moko, kad jaunesni šeimos nariai turi klausyti vyresnių. Apie tai rašoma mite „Dedalas ir Ikaras”. Šiame kūrinyje pasakojama, kaip Minojas uždarė pagrindinį veikėją meistrą Dedalą su sūnumi Ikaru į Kretos salos Labirinto rūmus, pastatytus paties skulptoriaus ir architekto. Nors šiam veikėjui, pasak mito, pagarbos ir šlovės netrūko, bet jis nebuvo laimingas. „Jį graužė tėvynės ilgesys. Vienintelė jo svajonė tebuvo dar kartą pamatyti Atėnus, savo mylimą gimtąjį miestą.“ Dedalas galvojo, kaip ištrūkti iš salos, ilgai stebėjo gamtą, gervių būrius, kol įminė gamtos paslaptį ir nutarė pasidaryti sparnus. „Su ištirpintu vašku jis lipino plunksnas, kol išėjo didžiuliai sparnai.“ Herojaus sūnus sulaikęs kvapą stebėjo tėvą ir klausėsi jo žodžių. Tačiau prieš jiems išskrendant tėvas sūnui Ikarui pasakė, kad per aukštai neskristų, nes saulė ištirpdins vašką. O jeigu skris per žemai, sparnai gali sušlapti. Gaila, bet vaikas nepaklausė tėvo – pajutęs laisvės svaigulį, jis pakilo per aukštai ir kaitri saulė ištirpdė vašką. Ikaras įkrito į jūrą ir nuskendo. Taigi, galime teigti, kad mitai moko, jog tėvų neklausymas vaikams gali kainuoti net gyvybę.

Taip pat randame pavyzdžių, kuriuose pasakojama, kaip pasitikėjimas šeimos nariais gali sustiprinti jų santykius, tikėjimą apdovanoti visą šeimą. Apie tai rašoma Biblijos pasakojime „Abraomo išbandymas”. Šito kūrinio pagrindiniai veikėjai – giliai tikintis tėvas Abraomas ir jo sūnus Izaokas. Pasak kūrinio, Viešpats išbandydamas Abraomo tikėjimą liepė jam savo vienintelį sūnų paaukoti. Abraomas pakluso Dievui ir nuvyko į jo nurodytą aukojimo vietą. Sūnui paklausus, kur auka, tėvas jį nuramino sakydamas, kad avį parūpins Dievas, tad sūnus pasitikėdamas tėvu nurimo. Tačiau vos tik Abraomas paėmė peilį, tą pačią akimirką pasirodė Dievo angelas. Jis neleido personažui Abraomui nužudyti Izaoko, nes įsitikino, kad jo tikėjimas Dievu yra labai galingas. Be to, už atsidavimą angelas palaimino patį herojų ir jo palikuonis. Taigi, šis pavyzdys ¬– tai ne tik meilės Dievui parodymo, bet ir pasitikėjimo šeimos nariais, atlygio už atsidavimą pavyzdys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!