Tėvų ir vaikų santykiai grožinėje literatūroje

Tėvų ir vaikų santykiai grožinėje literatūroje (Šatrijos Ragana; Jonas Biliūnas) Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima, kadangi nuo seno ją laikė svarbiausia moraline vertybe. Ne veltui viena labiausiai nagrinėjamų temų literatūroje yra tėvų ir vaikų santykiai, kadangi juos siejantys ryšys yra amžinas. Dažniausiai šie santykiai yra darbūs bei harmoningi, tačiau pasitaiko ir šaltų bei atšiaurių šeimos santykių. Taigi, šiuo pranešimu, aš aptarsiu kaip tėvų ir vaikų santykius savo kūriniuose vaizdavo Šatrijos Ragana bei Jonas Biliūnas. Darnius bei harmoningus santykius vaizduoja XIX a. antrosios pusės ir XX a. pirmosios pusės autorė neoromantikė Šatrijos Ragana savo apysakoje „Sename dvare.“ Tėvų ir vaikų santykiai šiame kūrinyje yra ypač šilti ir artimi tarp mamos, dar žinomos kaip mamatės ir dukros Irusios. Kūrinio pradžioje mamatės ir Irusios santykiai pasižymi šiltumu dėl labai paprastos, bet taip pat širdį virpinančios priežasties. Irusia sėdi lauke, mamos išpjautame iš gluosnio jai skirtame fotelyje, grožisi vaizdu ir neria staltiesėlę mylimai mamai. Irusia nori, jog mamatei turint šią dovaną ant miegamojo stalelio, prieš užmiegant ir atsibudus, mamatei pati pirma mintis kiltų apie dukrą. Irusia sėdėdama fotelyje siekia geru darbu pradžiuginti mamą, kadangi atsiminė jos žodžius: „<...> čia sėdint, tik geros mintys teateitų į galvą <...>.“ Ji pagalvojo, jog negali būti minčių, geresnių už tą, kaip nudžiuginti mamą. Vaizduojamas mamatės siekis, kad dukra turėtų geresnį gyvenimą. Vieną naktį, Irusiai pabudus ir neradus mamos, išbėgo laukan ir aptiko patvenkiny. Irusia prižada, jog taip nebedarys, tačiau pamanė, jog mama liūdi. Galima suprasti, jog mamatė svajoja apie geresnį gyvenimą, kadangi sidabrinėje prieblandoje ji mato svajojamą gyvenimą ir jai gaila grįžti į realybę: „Kaip gaila palikti tuos stebuklus ir eiti į tamsų, troškų kambarį.“ Mamatė tikisi, jog dukra gyvens laimingą bei pilnavertišką gyvenimą: „Gal būsi laimingesnė, Irusia, ir turėsi sielą, kuri svajos drauge su tavimi.“ Iš šių žodžių galima suprasti, jog mama linki dukrai tokio gyvenimo, kokio pati neturėjo, bet apie kurį nuolat svajojo. Vadinasi, galima teigti, jog mamatės ir Irusios santykiai yra vaizduojami kaip darnūs ir harmoningi, dėl dvipusės meilės bei rūpesčio viena kitai. Atšiaurius bei šaltus tėvų ir vaikų santykius vaizduoja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios autorius realistas Jonas Biliūnas savo apsakyme „Ubagas.“ Šio apsakymo pagrindinis veikėjas Ubagas yra Petras Sabaliūnas. Kūrinio pradžioje galima suprasti, jog jis yra drovus, kadangi prie namo vartelių nedrąsiai stovi: „Priėjęs prie vartelių, apsistojo bailiai, kaip nedrįsdamas įeiti.“ Jį priima pasakotojas, kuris atostogauja tėvų namuose. Taip pat matomas Petro pamaldumas, kadangi įžengęs jis pasimeldžia už namų gerovę. Petrui prisėdus šalia, pasakotojas neiškentęs paklausia, gal senuko namai sudegė ar žemę jis prarado. Petras karčiom ašarom verkdamas pasako, jog sūnus jį išvarė. Pasakotojas supranta, jog šalia jo sėdi ne kas kitas, kaip jaunystės draugo tėvas. Pasakotojas prisimena Sabaliūno sūnų, kuris buvo tėvo mylimas. Jis pajunta savotišką gėdą, nes Petro sūnus yra panašaus amžiaus kaip pasakotojas. Petras Sabaliūnas taip pat pasižymi nuolankumu, nes jis supranta sūnaus elgesį ir jo nekaltina dėl veiksmų. Seno tėvo atsikratymas nėra tokia naujiena ar nežmoniškas elgesys net Petro anūkui, kuris, deja, nerimauja ne dėl senelio, o dėl paliktų rogių, kadangi pats anūkas planuoja sukūręs šeimą taip pat atsikratyti savo tėvu. Petras prisipažįsta, jog nenori kraustytis pas dukras, kadangi jos pačios turi rūpintis senais uošviais. Jaunystėje Petras Sabaliūnas turėjo viską: namus bei mylinčius vaikus, buvo laimingas, dosnus, turėjo daugybę bičių avilių, dovanojo visiems medaus korius. Tačiau sūnui nusprendus atsikratyti tėvu, daug ko neteko: mylinčių anūkų, kuriuos senukui labiausiai buvo gaila palikti, mylimo sūnaus, laimės, bičių avilių bei savo namų. Vadinasi, galima teigti, jog Petro Sabaliūno sūnaus santykiai su tėvu yra atšiaurūs bei šalti, dėl jo nežmoniško bei nedovanotino sprendimo atsikratyti tėvu. Apibendrinant, Jonas Biliūnas ir Šatrijos Ragana savo kūriniuose vaizdavo tėvų ir vaikų santykius. Jono Biliūno apsakyme sūnaus santykiai su tėvu yra atšiaurūs bei šalti, dėl jo nežmoniško bei nedovanotino sprendimo atsikratyti tėvu, o Šatrijos Raganos apysakoje vaizduojami šilti bei glaudūs santykiai tarp mamos ir dukros, dėl dvipusės meilės bei rūpesčio viena kitai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!