Termoreguliacija

Termoreguliacija • Oksiduojantis maisto medžiagoms-dalis energijos (75%) virsta šiluma. • Jeigu organizmas šilumos pertekliaus nešalintų-organizmas perkaistų. • Pagal medžiagų apykaitos intensyvumą ir gebėjimą palaikyti kūno temperatūrą (T) yra skirstomi į: 1. Šiltakraujus (žmogus ir kiti žinduoliai) • Kūno temperatūra pastovi (+-) keišiantis aplinkos T. (temp.) • Intensyvesnė energijos apykaita. • Yra termoreguliacijos centras, kuris užtikrina pastovią kūno temperatūrą. 2. Šaltakraujus • Nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros,keičiantis aplinkos sąlygoms. • Lėtesnė medžiagų apykaita. • Jie keičia savo organizmo aktyvumą priklausomai nuo aplinkos T. • Pastovios kūno temp. palaikymas-pusiausvyra tarp šilumos gamybos bei šalinimo. Perteklinė šiluma yra šalinimo būdai: 1. Spinduliavimas 2. Laidumas 3. Konvekcija 4. Išgarinimas Pastovios kūno temperatūros palaikymas: Šilumos gamyba: ←⸻⸻→ Šilumos šalinimas: Raumenų aktyvumas 1. Spinduliavimas MA intensyvumas 2. Laidumas PEA 3. Konvekcija SDMMV 4. Išgarinimas Hormonų poveikis Amžius, lytis Klimatinės sąlygos • Taigi ši skaidrė parodo,kad žmogaus organizme sukauptos šilumos kiekis labai kinta,priklausomai ar yra ramybės būsenoje ar fizinio aktyvumo būsena. • Krūtinės ir pilvo organai ramybės būsenoje teikia organizmui daugiausia šilumos 56%. • Ramybės metu raumenys teikia 18% šilumos. • Fizinio aktyvumo metu raumenų veikla organizmui pateikia labai daug šilumos susidaro . Šilumos atidavimo būdai: I. Spinduliavimas Spinduliavimas - tai šilumos atidavimas nuo kūno paviršiaus elektromagnetinių bangų pavidale. Netenkame 40-50% šilumos. • Kuo didesnis kūno pav. plotas, tuo daugiau išspinduliuojama šilumos. Na suprantama jeigu pastatysime mažą šilumos gaminimo ventiliatorių tai sunkiai sušils,jeigu pastatysime galingą šilumos išsiskirs daugiau.Tas pats jei žmogaus kūno masė didesnė,be abejo jis gali atiduoti daugiau šilumos. • Kuo didesnis temperatūrų skirtumas (kūno ir aplinkos), tuo daugiau atiduodama šilumos. Taigi šiltame kambaryje mes išspinduliuosime daug daugiau šilumos nei būdami ,pavyzdžiui,nei būdami aukštos temperatūros kambaryje. • Jei aplinkos temperatūra susilygintų su kūno temperatūra, spinduliavimas sumažėtų. Tačiau jeigu aplinkos temperatūra susilygintų su kūno ,tokiu būdu,kitaip sakant spinduliavimo būdu,mes šilumos pertekliaus beveik negalėtume atiduoti. II. Laidumas Laidumas – šilumos atidavimas susiliečiant su kitais kūnais. Šilumos atiduodama daugiau, kai didesnis besiliečiančių kūnų temperatūrų skirtumas, lietimosi paviršiaus plotas, kontakto laikas, kontaktuojančio kūno termolaidumas. Netenkame 25-30% šilumos. • Sausas oras, riebalinis audinys (pasižymi žemu termolaidumu) – geri izoliatoriai; • Drėgnas oras, vanduo – geras termolaidumas: ◦ Žema temperatūra ir didelis drėgnumas – prarandame daug šilumos; ◦ Drėgni rūbai netenka termoizoliacinių savybių ir tikrai yra kai šalta ir jei mes su šlapiais rūbais, sušalti yra didelė tikimybė. III. Konvekcija • Konvekcija – šilumos atidavimas judant orui (kuo labiau juda oras – tuo daugiau atiduodama šilumos). Netenkame 25-30% šilumos. Jeigu vėjuota ir karšta diena-lengviau toleruoti, nes oras juda, o jei karšta, bet ne vėjuota-toleruoti sunkiau,nes oras nejudės. IV. Išgarinimas Išgarinimas – netenkant skysčių, netenkama šilumos. Šiuo būdu netenkame 20% šilumos. • Su prakaitu (0,5-10 l); Priklausomai nuo fizinio darbo galima pašalinti didelius kiekius. • Su iškvėptu oru; • Netenkant 1 ml vandens – netenkama 0,58 kcal. Todėl ir sakoma, kad tas tikrasis fizinis krūvis yra ženklus, ypatingai mažinant kūno masę kai imame prakaituoti. V. Kiti būdai • Įkvėptam orui sušildyti; • Maistui sušildyti; • Su šlapimu ar išmatomis. Žmogaus kūno temperatūra Žmogaus kūno temperatūra: išorinė ir šerdinė. Išorinė kūno temperatūra – odos temperatūra. Kintama, žemesnė: • Kur mažiau raumenų ir daugiau riebalinio audinio,mažiau kraujagyslių ir mažiau rūbais padengtose vietose; • Ją atspindi odos temperatūra. Šerdinė temperatūra – taip pat šiek tiek svyruoja: • Priklauso nuo individo ,aplinkos temperatūros ir organizmo medžiagų apykaitos; Kai 35 laipsniai išorinė -išplinta po visą kūną,o kai pvz 20 išplinta tik apie gyvybiškai svarbius organus. • Koncentruojasi apie gyvybiškai svarbius organus. • Priklauso nuo medžiagų apykaitos intensyvumo. Temperatūros matavimo būdai, skaitinės vertės. Temperatūros kitimai. Šerdinės kūno temperatūros matavimas (vidutiniškai 37°C): • Rectum – tikslesnė, tolygesnė, rodo šerdinę T - 37°C. • Po liežuviu (0,6°C žemesnė nei rectum) – • Pažastyje (žemesnė 0,65°C nei rectum) – šerdinė temperatūra „slenka“ link pažasties, veikia maistas, oras. Min 5 min. • Temperatūros kitimai: • Paros laikas (MAX T 18-20 valandą, MIN T 4-6 valandą); • Fizinis aktyvumas – dėl jo šerdinė T didėja. Odos T gali mažėti dėl vandens garinimo. • Amžius – senesnių žmonių T žemesnė dėl MA; • Menstruacinio ciklo, nėštumo metu kinta. Pacientams kurie guli dažniau būna šalta, nes mažesnis raumenų aktyvumas. Pastovios kūno temperatūros reguliavimas: • Kažkoks centras turi gauti informaciją iš visur apie temperatūros kitimus. Šiuo atveju centriniai receptoriai yra lokalizuoti pogumburyje. Receptoriai. Periferiniai – odoje, raumenyse (odoje šalčio receptorių 10 k. daugiau). Iš jų per nugaros smegenis informacija pasiekia pagumburį – termoreguliacijos „viršininką“. • Vidiniai termoreceptoriai – pilvo vidaus organuose, venose (tiek šalčio tiek šilumos R); • Siunčia į efektorines sistemas impulsus, į organus,kurie užtikrina šilumos gamybą ir šalinimą. • Centriniai termoreceptoriai – pagumburyje; • Užpakalinis – šaltį, priekinis – šilumą. Efektorinės sistemos – užtikrina šilumos gamybą ir šalinimą: • Prakaito liaukos; • Griaučių raumenų veikla; • Vazomotorų centras (reguliuoja kraujagyslių spindį); • Medžiagų apykaitos aktyvinimas arba slopinimas (poveikis rudajam riebaliniam audiniui). Jei mažėja ↓ organizmo temperatūra Veikia pagumburio užpakaliniai branduoliai (simpatinio pobūdžio): 1. Paveikiamos prakaito liaukos ir bus slopinamas prakaitavimas, 2. Siaurės kraujagyslės veikiant per SNS ir organizmas atiduos žymiai mažiau šilumos, 3. Šis poveikis labai svarbus rudajam riebaliniam audiniui, nes jis kaupia pakankamą riebalų dalį. Žema temperatūra paskatina, kad aktyviau skiltų riebalai į RR ir glicerolį, kurie teikia organizmui energiją ir šilumą. Jei didėja ↑ organizmo temperatūra: 1. Dirginami šilumos receptoriai, 2. Aktyvinami pagumburio neuronai: 3. Išsiplės odos kraujagyslės, 4. Aktyvinamas prakaitavimas, 5. Sumažėja šilumos gamyba. • Adrenalino, noradrenalino poveikyje – šilumos gamyba aktyvėja greitai. Poveikis momentinis. • Skydliaukės H – dalyvauja, bet poveikis nėra greitas. Termogeninis poveikis, aktyviai skaldomos energetinės medžiagos ir susidaro daugiau šilumos. • Žievės poveikis – elgsenos pokyčiai. Aukšta aplinkos temperatūra: Šilumos atidavimas didinamas: • Odos ir kraujagyslių vazodilatacija; • Padidės prakaitavimas; • Elgsenos pokyčiai: ◦ Ventiliatorių naudojimas konvekcijai didinti; ◦ Maudynės laidumui didinti; ◦ Buvimas pavėsyje; ◦ Vėsesnė apranga. Šilumos gamybos mažinimas: • Mažiau vartojama riebalų; • Elgsenos pokyčiai: ◦ Mažesnis fizinis aktyvumas. Žema aplinkos temperatūra: Šilumos atidavimo mažinimas: • Odos ir kraujagyslių vazokonstrikcija; • Sumažėjęs prakaitavimas • Elgsenos pokyčiai: ◦ Šiltesnė apranga; ◦ Susirietimas mažinti paviršiui; ◦ Buvimas arčiau šilumos šaltinio. Šilumos gamybos didinimas: • Drebulys; • Šilumos gamyba oksiduojant medžiagas; • Elgsenos pokyčiai: ◦ Didesnis fizinis aktyvumas. Kūdikių termoreguliacijos centras susiformuoja apie pirmuosius gyvenimo metus. Jie taip pat turi mažiau riebalinio sluoksnio, jų oda plonesnė, todėl šilumos atidavimas turi didesnę riziką. Miegant slopinama žievė, požievis, termoreguliacijos centras (pagumburyje). Slopinama SNS. Kraujagyslės plečiamos – atsiranda noras užsikloti. Nuokrypiai – hipotermija ( 37°C). Karščiavimas yra visai kitokia būklė (sukelta endogeninių pirogenų – interleukinas, stuburo nekrozės faktorius ir kt.). Svarbi organizmo apsauginė reakcija. Hipotermija, hipertermija. Hipotermijos būsena: • Susilpnėja nervų sistemos jaudrumas, refleksai. • Sulėtėja medžiagų apykaita, O2 vartojimas; • Mažėja AKS, minutinis tūris – būsena primena narkozę; • Saikingos hipotermijos metu gali būti daromos operacijos. Hipertermijos būsena: • Išsiplečia periferinės kraujagyslės – paraudonuojama; • Sumažėja AKS; • Susilpnėja prakaitavimas; • Gali pasireikšti traukuliai, sutrikti orientacija; • Netenkama sąmonės ir kt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!