Termodinamikos egzaminas

1.Techninės termodinamikos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Termo-šiluma, dinamika- jėga. Tachninė termod. Nagrinėja šilumos pavertimą darbu ir atvirkščiai.Termodinamika - tai mokslas apie energiją, jos savybes ir transformacijas įvairius fizikinius ir cheminius procesus, kuriems vykstant išsiskiria arba sunaudojama šiluma. Termodinamika skirstoma: 1.Bendrąją; 2.Techninę; 3.Cheminę; 4.Statistinę ir kt. Termodinamikos dėsniai remiasi stebėjimais ir eksperimentais, nenagrinėjant medžiagų molekulinės struktūros. 2.Terminiai darbo kūno parametrai. Slėgis, jo atmainos, matavimo vienetai, matavimo būdai. Bet kurios sist. savybės nusakomostam tikrais dydžiais, vadinamais termodnaminiais parametrais. Darbo kūno sąvybės apibūdinamos terminiais ir koloriniais parametrais. Terminiai parametrai: v (specifinis tūris), p (slėgis), T (absoliutinė temperatūra). Koloriniai: u (U)- energija, h(H) -entalpija, s(S) - entropija [mažosiomis raidėmis žymima , kai dydis imamas 1 Kg atžvilgiu]. Temperatūra apibūdina kūno išilimo laipsnį: T273 + t. Slėgis - tai jėga veikianti į ploto vienetą. 1)Absoliutinis slėgis - tai slėgis , atskaitytas nuo absoliutaus nulio. 2)Manometrinis slėgis - tai absoliutinių aplinkos slėgių skirtumas (jeigu pirmasis didesnis už antrąjį). 3)Vakumetrinis slėgis - tai atmosferinio ir absoliutinio slėgių skirtumas (pabs Ts esant p=const. Aušinant šį garą iš pradžių kondensacija ir nepastebima, tik krinta jo temperatūra, kondensacija prasideda tik tada kai temperatūra nukrinta iki virimo temperatūros Ts.Vandens garo susidarimo procesas.Garo įvairių būklių parametrus priimta žymėti šiais indeksais: Kai 0oC temp. vandenį ir jo parametrai: ho,vo,uo,so,p Kai verda, t.y. Ts; v’,u’,h’,s’,p ir T; kai sotaus sauso garo: v”,u”,h”,s”, p ir T; kai drėgno sotaus garo: vx,ux,hx,sx, p ir T; kai perkaitinto garo, kai T>Ts: v,u,s,h,p ir T. Garas paprastai gaminamas esant pastoviam slėgiui (izobariškai). Imsime 1kg vandens, kurio T273K(0oC) ir pconst, bei specifinis tūris v0 Vandenį, kurio slėgis p ir temperatūra 0oC specifinis tūris vo šildome esant p-const. Jo temperatūra kils, specifinis tūris didės, kai temp. bus Ts - vanduo užvirs, parametrai bus p’,v’,s’. 1)Procesas a-b pirmoji garo gaminimo stadija (šildymas iki virimo temp). Šilumos kiekis suteiktas šiam procesui vadinamas skysčio šiluma qsk. 2)Taškas c- sotaus sauso garo būklė. Procesas b-c vadinamas garinimu. Teikiama šiluma eina tiktai garinimui. Ją T-s diagramoje vaizduoja plotas r. 3)Procesas c-d vadinamas perkaitinimu, kai temp. Pakyka nuo Ts iki T- tai trečioji garo gamybos stadija. Procesui teikiama šiluma vadinama perkaitinimo šiluma qp, kuri randama: qp=Cpvid(T-Ts); q=Cvid(Ts-To)+r +Cpvid(T-Ts). Garindami vandenį esant aukštesniam slėgiui gauname taškus: a’,b’,c’,ir d’. Kreivių susijungimo taškas K, kuris vad. kritiniu, o jo parametrai vadinami kritiniais. Vandens garui šie parametrai lygūs: pk=221,3bar; tk=374,15oC; Vk=0,0033m3/kg. Kritiniame taške išnyksta skirtumas tarp garo ir skysčio. Čia sotusis garas nuolat virsta skysčiu, o skystis garu, garavimo šiluma pasiekia ribinę reikšmę. 19.Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Kondensacinėse turbinose (jose garas iš turbinos patenka tiesiai į kondensatorių) daugiau kaip 50% šilumos atiduodama kondensatorių aušinančiam vandeniui. Šiam vandeniui išeinant iš kondensatoriaus, jo temperatūra siekia apie 25-30°C. dėl žemos temperatūros toks vganduo niekur nenaudojamas . tam reikėtų turėti didesnę ar vėliau padidinti šio atliekamo vandens temperatūrą. Savo ruožtu dėl to gali tekti šiek tiek sumažinti gaminamos elektros kiekį, nes reikėtų padidinti iš turbinų išeinančio garo parametrus (slėgį, o kartu ir temperatūrą, sumažinti slėgio bei entalpijos kritimą turbinoje). Tuomet elektros energiją gamianti garo jėgainė galės aprūpinti šiluma būtinus ir gamybinius vartotojus. Tokia sutapdinta, kombinuota elektros energijos ir šilumos gamyba vadinama koogeneracija, o kafrtu su šilumos jos vartotojams – termofikacija. Siekiant sumažinti nuostolius garo slėgis iš turbinos padidinamas iki 1,0 – 1,2 bar, tada gausime garą kurio T>1000C, tuomet aušinančio vandens temp gali pakilti iki 70-800C panaudojant šia šilumą šildymo sistemomis per šildymo tinklus, tokio tipo turbinos vadinamos priešslėgio ar pabloginto vakumo turbinomis. Koogeneracinis ir kondensacinis ciklai palyginami 3pav. pavaizduotose T-s koordinatėse. “2”-p=150...250kPa, t≈150…180°C, perkaitintasis garas, “2”-4Pa, t≈28°C, drėgnasis garas. q2 –ciklo atiduodamas šilumos kiekis 2BA31000C, tuomet aušinančio vandens temp gali pakilti iki 70-800C panaudojant šia šilumą šildymo sistemomis per šildymo tinklus, tokio tipo turbinos vadinamos priešslėgio ar pabloginto vakumo turbinomis. Koogeneracinis ir kondensacinis ciklai palyginami 3pav. pavaizduotose T-s koordinatėse. “2”-p=150...250kPa, t≈150…180°C, perkaitintasis garas, “2”-4Pa, t≈28°C, drėgnasis garas. q2 –ciklo atiduodamas šilumos kiekis 2BA3d1. Procesų pobūdis priklauso nuo drėkinančio vandens temp, drėkinamo oro temp ir entalpijos. Aušinimas tai atvirkščias veiksmas ir sudėtingas. Dregmė kondensuojasi ant aušinimo paviršiaus d2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!