Principai: Apibrėžimuose atspindimi požymiai. Apibrėžimų adekvatumas. Apibrėžimų sistemiškumas. Apibrėžimų trumpumas. Nepilnieji apibrėžimai. Apibrėžimų loginis ratas. Negatyvieji apibrėžimai. Iliustracijos.
Pagrindiniai terminų norminimo principai: Funkcinio tikslingumo principas [reikia paisyti visos kalbos interesų, negali būti laikinų terminų]. Terminijos grynumo principas [savosios kalbos žodžių pirmumo principas, terminologijoje šį principą pirmasis taikė S. Šalkauskis]. Gyvosios kalbos principas [sietinas su gyvosios kalbos žodžių terminizavimu (Terminizavimas – tai procesas, kuriuo kasdienės kalbos žodis arba frazė padaromas specialiosios kalbos sąvoką žyminčiu terminu)]. Autoriteto principas [pirmenybė teikiama tiems kalbos faktams, kuriuos yra vartoję autoritetai]. Pastovumo principas [seniai vartojami kalbos žodžiai, taip pat ir terminai negali būti šalinami iš mokslinės vartosenos be aiškiai pateisinamų priežasčių].
Kalbotyroje pagal vartojimo sritį skiriama kalba, vartojama specialiojoje aplinkoje, ir bendrosios aplinkos kalba. Mokslo kalba pasižymi ypatybėmis, kurias lemia mokslo uždaviniai: tikslus teiginių, hipotezių iškėlimas, jų pagrindimas, argumentavimas, sistemingas, objektyvus vienos ar kitos problemos išdėstymas. Mokslo kalbos pagrindas – terminija. Terminija yra vadinama vienos ar kitos mokslo srities terminų visuma. Terminas yra žodis ar pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama speciali mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities sąvoka arba daiktas. Terminijos bruožai: Pirma, dalis terminų bendrinėje kalboje niekada nevartojami, juos vartoja tik specialistai profesinio bendravimo reikalams. Antra, speciali terminija visada turi daugiau tarptautinių žodžių negu, pvz., publicistikos ar beletristikos kalba. Trečia, terminų daryboje yra aktualizuojamos tam tikros, specialios darybos priemonės, kurios bendrinės kalbos vartosenoje arba užima periferinę vietą, arba yra gerokai sustabarėjusios. Ketvirta, mokslo darbuose dažnai vartojami įvairūs sutartiniai ženklai, santrumpos, simboliai. Mokslinės veiklos sferoje vartojamas mokslinis stilius. Šiuo stiliumi išdėstomas specialus kurios nors mokslo srities turinys: žmonijos patyrimas, žinios apie gamtą ir visuomenę, nauji tyrimo duomenys ir pan. Lietuvių kalbos mokslinių tekstų vidutinis sakinio ilgis apie 18 žodžių. Panašų sakinių ilgį turi latvių bei ukrainiečių kalbų moksliniai tekstai. Intervalų ribos tarp sakinių pasiskirstymo grupių buvo tokios : 1) labai trumpi (1-8 žodžiai), 2) trumpi (9-17),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!