Šperos

Teorija pasiruošti fizikos egzaminui

10   (1 atsiliepimai)
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 1 puslapis
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 2 puslapis
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 3 puslapis
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 4 puslapis
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 5 puslapis
Teorija pasiruošti fizikos egzaminui 6 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1. Apskaičiuokite darbą, kuris atliekamas perkeliant krūvį taškinio krūvio sudarytame lauke. Nagrinėkime elektrinio lauko poveikį taškiniam krūviui energijos požiūriu. Stiprumo E elektrinis laukas tą krūvį veikią jėga F=E. Pastumdama krūvį elementariuoju poslinkiu dl ( 1 pav.), jėga F atlieka elementarųjį darbą dA=F dl=E dl=E d cos(E,dl). (1) Jėgos F atliktą darbą baigtiniame kelyje  rasime suintegravę (1) lygybę: A=E dl= E d cos(E,dl); (2) čia simbolis žymi kreivinį integralą, kurio integravimo kreivė yra . Ši formulė teisinga kiekvienam elektriniam laukui. Pritaikykime (2) nejudančio taškinio krūvio q, esančio vakuume, koordinačių sistemos pradžios taške 0, sukurtam elektrostatiniam laukui. Jo stiprumas E išreiškiamas E= Kaip matyti 1 paveiksle, dydis d cos(E,dl) lygus krūvio spindulio vektoriaus modulio pokyčiui dr. Sakysime, krūvis elektrostatiniame lauke paslenka iš taško 1 į tašką 2 (2 pav.). Tuomet, atsižvelgę į padarytas pastabas, iš (2) formulės gauname: A==. (3) Kadangi čia integruojame dydžio r atžvilgiu, tai integravimo kreivės  rėžiai sutampa su dydžio r kitimo rėžiais. Kaip matyti (3) formulėje, elektrostatinio lauko jėgų atliekamas darbas nepriklauso nuo jų veikiamo krūvio judėjimo trajektorijos, o priklauso tik nuo jo pradinės ir galinės padėties. Šia savybe pasižyminčios gamtos jėgos vadinamos potencialinėmis, arba konservatyviosiomis, o tų jėgų laukai – potencialiniais laukais. 1 pav. 2 pav. 3)ELEKTRINIO LAUKO CIRKULIACIJA ELEKTROSTATINIAM LAUKUI Darbas kurį atlieka potencialinės jėgos, perkeldamos krūvį q lauke, uždara kreive l (a=b) iš taško 1 į tašką 2, lygus nuliui (A = 0). Čia gavome kriterijų lauko potencialui nusakyti.Šis kriterijus bendresne prasme užrašomas taip . Dydis vadinamas elektrinio lauko stiprumo vektoriaus cirkuliacija. Skaitine verte ji lygi darbui, kurį atlieka elektrinio lauko jėgos, perkeldamos uždara trajektorija vienetinį taškinį krūvį. SŪKURINIAM ELEKTRINIAM LAUKUI Kintamajame magnetiniame lauke esančiame nejudančiame laidininke idukuojasi evj. Tačiau jo chaotiškai judančių laisvųjų krūvinikų Lorenco magnetinė jėga perskirstyti negali. Indukcinę evj nejudančiame laidininke Dž. Maksvelis aiškino pasirėmęs bendresniu gamtos desniu: kiekvienas kintantis magnetinis laukas supančioje erdvėje kuria sūkurinį elektrinį lauką. Jo stiprumas E šiuo ateju yra “pašalinių” jėgų lauko stiprumas. Uždarame laidžiame kontūre l veikianti elektrovaros jėga išreiškiama taip: . Čia magnetinio srauto dalinė išvestinė rodo, jog magnetinis srautas kinta tik todėl, kad kinta laike magnetinis laukas; t.y kintantis magnetinis laukas sukuria sūkurinį elektrinį lauką. Elektrinio lauko jėgų linijos yra uždaros kreivės. Pastaba: elektrinio lauko susidarymui laidas neturi jokios įtakos – jis tik padeda lauką aptikti. 4. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Kiekvienas elektrostatinio lauko taškas apibudinimas dvejopai: vektoriumi – lauko stiprumu ir skaliaru – potencialu. Iš A=q’ (1-2)= -q’  lygybės išplaukia, kad elekrtostatinių jėgų atliekamas elementarusis darbas dA su perkeliamu krūviu q’ bei potencialo elementariuoju pokyčiu d susietas šitaip: dA= -dWp= -q’d. Šį darbą galime užrašyti ir dA=Fdl=q’Edl=q’Edl cos (E, dl) lygybe. Iš jų išplaukia d= -Edl. Suintegrave tą lygybe tarp bet kurių dviejų lauko taškų 1 ir 2, gauname šitokią jų potencialų skirtumo išraišką: 1-2=(2)(1) Edl. d= -Edl lygybe galime perrašyti šitaip: d= -Edl cos (E, dl)= -E1dl arba E1= -d/dl. Čia dydis El= E (E, dl) yra vektoriaus E projekcija kryptije dl. E1= -d/dl lygmenyje matyti, kad lauko stiprumo vektoriaus projekcija laisvai pasirinktoje kryptyje lygi potencialo neigiamai išvestiniai išilgai tos krypties. Todėl vektoriaus E projekcijos Dekarto koordinačių ašyse užrašomos šitaip: Ex= -/x; Ey= -/y; Ez= -/z; Kadangi vektorius E=iEx+jEy+kEz, tai E= -(i /x+j /y+k /z). Pastaroji lygybė užrašoma papraščiau panaudojus vektorinį diferenciajavimo operatorių, vadinama nabla operatoriumi: =I /x+j /y+k /z. Šis operatorius dar vadinamas gradiento operatoriumi. Tuomet E= -(i /x+j /y+k /z) lygybė užrašoma: E= -, arba E= -grad . Taigi elektrostatinio lauko stiprumas yra lygus potencialo neigiamam gradientui. Iš E1= -d/dl lygybės išplaukia, kad lauko stiprumo SI vienetas yra voltas metrui (V/m). Ekvipotencialiniai paviršiai: įsivaizduojamas paviršius, kurio visų taškų potencialas vienodas, vadinamas ekvipotencialiniu paviršiu. Tokio pav lygtis: (x,y,z)=const. Kaip matyti =Wp/q’=1/40q/r formulėje, taškinio elektros krūvio sukurto lauko ekvipotencialiniai paviršiai yra koncentrinės sferos. Šiame paveikslėlyje jos pavaizduotos brūkšninėmis linijomis. Visama ekvipotencialiniame paviršiuje potencialas yra pastovus,todėl potencialo išvestinė /l bet kokios jo liestinės atžvilgiu lygi 0. todėl, atsižvelgus į E1= -d/dl, vektoriaus E projekcija liestinės kryptyje E1=0. Tai rodo, kad lauko stiprumo vektoriaus E kryptis sutampa su ekvipotecialinio paviršiaus normalės kryptimi, kitaip sakant, lauko jėgų linijos kiekviename taške statmenos ekvipotencialiniam paviršiui. 6) Elektrinė talpa ir Rc grandinėlėje vykstantys įsielektrinimo ir išsielektrinimo procesai Elektrinė Talpa. Dviejų laidininkų savybę kaupti elektros krūvį apibūdinantį dydį vadiname elektrine talpa.Dideliems įvairių rūšių elektros krūvio kiekiams sukaupti naudojami kondensatoriai.Kondensatorius-tai du laidininkai,perskirti dielektriko sluoksniu,daug plonesniu už laidininkus.Kondensatoriaus talpa vadinamas fizikinis dydis,lygus vieno kondensatoriaus plokštelės krūvio q modulio ir įtampos tarp kondensatoriaus elektrodų santykiui:C=q/U.Talpos vienetas-faradas(F).Plokščio kondensatoriaus talpa apskaičiuojama pagal formulę Įkrautas kondensatorius turi energijos Wp=CU2/2=q2/2C Praktikoje dažnai iš atskirų kndensatorių sudaromos kondensatorių baterijos,kondensatorius jungiant nuosekliai arba lygiagrečiai. Kondensatorius sujungus nuosekliai,baterijos talpa apskaičiuojama pagal formulę: 1/C= 1/C1 + 1/C2 + 1/C3 + 1/C4. Baterijos krūvis: q = q1 + q2 + q3 + … + qn Kondensatorius sujungus lygiagrečiai baterijos talpa C= C1 + C2 + C3 + …+ Cn Baterijos krūvis q = q1 +q2 + q3 + … + qn Kondensatoriai, kaupiantys elektros krūvius ir elektrinio lauko energiją, plačiai taikomi įvairiuose radioelektronikos prietaisuose ir elektrotechnikos įrenginiuose. Rc grandinėlėje vykstantys įsielektrinimo ir išsielektrinimo procesai Nuolatinė srovė negali tekėti grandine ,kurioje įjungtas kondensatorius. kondensatoriaus plokšteles viena nuo kitos skiria dielektrikas. Kintama srovė gali tekėti tokia grandine, nes kintamos įtampos veikiamas kondensatorius periodiškai įsielektrina ir išsielektrina. Nustatysime srovės kitimą. Kondensatoriaus gnybtų įtampa: 1)U = q/c;q/c = UmCoswt; 2) q = CUmCoswt 3) i = dq/dt = CUmwcos(wt + /2) 4) Im= Umcosw 5)xc=1/wc 6) I = U/xc Dydis x vadinamas talpine varža. Srovės stiprio virpesiai pralenkia kondensatorių gnybtų įtampos virpesius /2 7) Omo dėsnis. Potencialų skirtumas ir įtampa. Eksperimentais nustatyta srovės stiprumo I priklausomybė nuo įtampos U ir grandinės dalies varžos R vadinama Omo dėsnis nevienalytės grandinės daliai: grandinės dalies elektrinė įtampa yra lygi darbui, kurį atlieka elektrostatinės ir pašalinės jėgos, perkeldamos toje grandinės dalyje esantį vienetinį teigiama krūvį: IR=1-212. Potencialų skirtumas: sąveikaujančių kūnų energijos pokytis matuojamas darbu. Išsiaiškiname, kad, perkeldamas elektros krūvį q, elektrostatinio lauko jėgos atlieka darbą, kuris lygus krūvio potencinės energijos pokyčiui Wp, su minuso ženklu. Todėl gauname A=q(1-2). Lauko jėgų darbas perkeliant elektros krūvį elektriniame lauke lygus krūvio ir potencialų skirtumo pradiniame ir galutiniame krūvio judėjimo trajektorijos taške sandaugai. Lauko taško, labai dideliu atstumu nutolusio nuo taškinio elektros krūvio potencialas vakuume laikomas lygiu 0. taško, nutolusio nuo krūvio per atstumą r, potencialas išreiškiamas formule =kq/r. Įtampa: U=((1-2) . 8) tiesios ir apskritiminės srovės magnetinio lauko skaičiavimas pagal Bio ir Savaro dėsnį. Bio ir Savaro dėsnis. Elektros srovė visuomet sukuria magnetinį lauką. Bio ir Savaras eksperimentiškai atrado elektrodinamikos dėsnį, siejantį srovės stiprumą  su jos kuriamo magnetinio lauko B. Laplasas tik apibendrintai užrašė jo matematinė išraiška, jis elementariąją indukciją dB užrašė šitaip: dB=k Naudojant SI vienetus, Bio ir Savaro dėsnis magnetinei indukcijai išreiškamas šitaip: dB= Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Pasinaudoję Bio ir Savaro dėsniu, apskaičiuokime tiesiu laidu tekančios stiprumo  nuolatinės srovės magnetinio lauko indukciją. Elementarioji magnetinė indukcija dB visuose taškuose statmena brėžinio plokštumai, nes laido elementai dl yra vienoje plokštumoje. Todėl vektorinę indukcijų integralinę sumą galima pakeisti skaliarinę: B= Visi už integralo ženklo esantys dydžiai yra tarpusavyje priklausomi, todėl juos galime išreikšti vienu kintamuoju . ; Išdiferencijavę lygybę  atžvilgiu, gauname: Dydžių r ir dl išraiškas įrašome į pirmą lygybę ir integruojame  atžvilgiu: Integravimo rėžiai priklauso nuo laido ilgio. Kai laidas be galo ilgas, , todėl: Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Apskaičiuokime magnetinio lauko indukciją apskritiminės srovės centre. Kaip matyti 2 paveiksle, apskritiminės vijos centre kiekvieno srovės elemento kuriamo magnetinio lauko elementarioji indukcija dB yra tos pačios krypties, todėl vektorinę integralinę sumą pakeičiame jų modulių suma. Be to, tokios srovės visi elementai dl yra statmeni spinduliui vektoriui r (=, kurio modulis r lygus vijos spinduliui R. Į tai atsižvelgę, gauname: Tokios elektros srovės sukurto magnetinio lauko indukcijos linijos yra tokios = 9)Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Panagrinekime rėmelio, kuriuo teka nuolatine srove, sąveiką su išoriniu magnetiniu lauku.Tai padaryti lengviausia su stačiakampiu rėmeliu, kuris vienalyčiame magnetiniame lauke gali suktis apie magnetinės indukcijos linijoms statmena ašį. Kai rėmeliu teka stiprumo I nuolatinė srovė, indukcijos B vienalytis magnetinis laukas veikia kiekvieną jo kraštinę jėga, apskaičiuojama pagal formulę: . Rėmelio priešingomis kraštinėmis elektros srovės teka priešingomis kryptimis, todel F1=-F3 ir F2=-F4; Iš čia išplaukia kad rėmelį veikiančių jėgu geometrinė suma lygi nuliui: F1 + F2 + F3 + F4 = 0 Taigi vienalytis magnetinis laukas srovės rėmeliui slenkamuojo judesio nesuteikia. Nevienalytis magnetinis laukas verčia rėmelį slinkti (F1+ F2+ F3+F40). Iš lygybės M=pm*B nusakome magnetinio lauko indukciją.magnetinės jėgos rėmelį stengiasi orientuoti taip, kad jo magnetinis momentas M būtų lygus nuliui.Tokia srovės rėmelio padetis yra pastoviosios pusiausvyros padetis. Magnetiniu jegu sukimosi momentu pagrįstas elektros variklių ir magnetoelektrinių matavimo prietaisų veikimas. 10) Medžiagų magnetinės savybės. Diamagnetizmo ir paragmatizmo prigimtis. Medžiagų megnetinės savybės Tiriamos medžiagos magnetiniuose laukuose vadinamos magnetikais, nes vios įmagnetėja. Medžiagos įmagnetėjimo rodiklis yra vektorius J – įmagnetėjimas. Mgnetiko išorinio magnetio lauko idukcija: . Magnetiko vidinio magnetinio lauko indukcija: . Tai atstojamasis laukas taikant superpozicijos principą yra: . - magnetinė skvarba vadiname magnetinio lauko indukcijos medžiagoje(B) ir magnetinės indukcijos išorėje (B0) santykį. (čia H – magnetinio lauko stipris, - magnetinė konstanta.). Kita magnetikų charakteristika yra magnetinis jautris . Jis su magnetine skvarba susijęs: . Įmagnetėjimas . Visų dalelių magnetinių momentų geometrinė suma lygi: . Vadinasi tolygiai įmagnetinto kūno įmagnetėjimas skaitine verte yra lygus medžiagos tūrio vieneto megnetiniam momentui. Diamagnetikai(μ = 1). Jei atomo orbitinių magnetinių momentų vektorinė suma nelygi nuliui (Pam≠0), atomai vadinami paramagnetiniais, o iš jų sudarytos medžiagos – paramagnetikais. Paramagnetiką įnešus į magnetinį lauką tiesiogiai sukeliama tik vektorių Pam, nepriklausomai nuo to, kaip orientuoti erdvėje, procesija apie vektoriaus B kryptį ir dėl to paramagnetikuose gaunamas diamagnetinis reiškinys. Tačiau dėl to, kad atomų šiluminio judesio metu tarpatominiai atstumai atssitiktinai kinta, ritminga atskirų atomų elektronų, taigi ir vektorių Pam, procesija sutrinka dėl sąveikų su kitais atomais. Tokių “smūgių” įtaka įmagnetėjimui dvejopa. Atsiranda reiškinys, kurį stebime sutrikdžius vilkelio ašies procesiją, t.y ašis pasukama jėgų momento veikimo kryptimi. Antras reiškinys, nleidžiantis visų atomų Pam nukrypti lauko kryptimi, yra atsitiktinai susidarantys stiprūs mikroskopiniai tarpatominiai laukai dezorientuojantys atomų magnetinius momentus Pam. Dėl dviejų efektų – diamagnetizmo ir atomų magnetinių momentų dalinės orientacijos medžiaga įsimagnetina išorinio lauko kryptimi: Čia -paramagnetinis jautris mažas 10-3 – 10-5 eilės dydis, nors ir yra apie 103 kartų didesnis už diamagnetinį jautrį. Trumpai: paragmatizmas toks reiškinys kada medžiagos įmagnetėjimas J išoriniame magnetiniame lauke yra tos pačios krypties kaip ir įmagnetinančio magnetinio lauko vektorius H. 12) Elektromagnetinės indukcijos dėsniai 1) Faradėjaus dėsnis: (pašalinė) Indukcinės srovės tekėjimo kryptis nusakoma dešiniosios rankos taisyklės pagalba: jeigu dešinioji ranka laikoma taip, kad magnetinės indukcijos linijos eitų į delną, o atlenktas nykštys rodytų laidininko judėjimo kryptį, tai ištiesti keturi pirštai rodys indukuotosios srovės kryptį. 2) Maksvelo Kai kinta laidų kontūrą veriantis magnetinis srautas, jame atsiranda elektrovaros jėga. Pagrindinis dėsnis: Indukcinė elektrovaros jėga priklauso tik nuo srauto kitimo spartos. (Maksvelo dėsn.): ; ; Lenso taisyklė: induktyvioji srovė teka tokia kryptimi, kad jos pačios kuriamas laukas priešinasi tam magnetinio lauko kitimui, dėl kurio atsiranda srovė. 3) Sūkurinio elektrinio lauko atsiradimas Kintamajame magnetiniame lauke esančiame nejudančiame laidininke idukuojasi evj. Tačiau jo chaotiškai judančių laisvųjų krūvinikų Lorenco magnetinė jėga perskirstyti negali. Indukcinę evj nejudančiame laidininke Dž. Maksvelis aiškino pasirėmęs bendresniu gamtos desniu: kiekvienas kintantis magnetinis laukas supančioje erdvėje kuria sūkurinį elektrinį lauką. Jo stiprumas E šiuo ateju yra “pašalinių” jėgų lauko stiprumas. Uždarame laidžiame kontūre l veikianti elektrovaros jėga išreiškiama taip: . Čia magnetinio srauto dalinė išvestinė rodo, jog magnetinis srautas kinta tik todėl, kad kinta laike magnetinis laukas; t.y kintantis magnetinis laukas sukuria sūkurinį elektrinį lauką. Elektrinio lauko jėgų linijos yra uždaros kreivės. Pastaba: elektrinio lauko susidarymui laidas neturi jokios įtakos – jis tik padeda lauką aptikti. 13) Savindukcija. Solenoido induktyvumas. Jeigu del kokių nors priežasčių kinta laidaus kontūro ribojama paviršiu kertantis surištasis magnetinis srautas, tai jame taip pat induokuojasi elektrovaros jega. Šis reiškinys vadinamas saviindukcija. Pagal Faradejaus desni, saviindukcijos elektrovaros jėga Taigi saviindukcijos evj sukelia arba induktyvumo, arba sroves stiprumo, arba abiejų šių dydžių kitimas laike. Saviindukcijos reiškinys plačiai naudojamas kintamųjų srovių technikoje ypač radiotechnikoje. Del saviindukcijos induktyvumą ir talpą turinčiuose grandinese susidaro elektromagnetiniai virpesiai. Induktyvumas. Uždaru kontūru tekantis stiprumo I srovė sukuria magnetini lauką. Jo magnetinę indukcija kiekviename erdves taške galima apskaičiuoti pagal formulę: čia integruojama visu kontūro ilgiu l. Magnetinis srautas pro kontūro ribojama ploto S paviršių apskaičiuojamas šitaip: Toks srautas vadinamas surištuoju. Pažymekime raide L nuo konturo geometrinių matmenų bei erdvę užpildančios medžiagos magnetinių savybių priklausantį integralą: L= Šis dydis vadinamas kontūro (grandines) induktyvumu. Jei konturo matmenys nekinta ir aplinka neferomagnetinė ,jo induktyvumas L=const.Taigi surištas srautas Φ=L*I . Iš čia si induktyvumo vienetas henris (1H=1Wb/1A): tai induktyvumas tokio uždaro kontūro, kurį veria 1Wb magnetinis srautas, kai juo teka 1A nuolatine srovė. 14) Slinkties srovė Kiekviena laidumo ar konvekcine elektros srove kuria magnetini lauka.Sis reiskinys yra svarbiausias elektros sroves pozymis.Taciau 1861m.Dz.Maksvelis atrado fundamentalu gamtos desni,kuis teigia,kad kiekvienas magnetinis laukas erdveje kuria sukurini elektrini lauka ir kiekvienas kintamas elektrinis laukas kuria sukurini magnetini lauka.taigi kintamasis elektrinis laukas magnetinio lauko kurimo aspektu yra ekvivalentus elektros srovei,todel Dz.Maksvelis ji pavadino slinkties srove. Raskime kintamojo elektrinio lauko ir jo sukurto magnetinio lauk kiekybini rysi.Tam nagrinekime kintamosios sroves grandine,i kuria ijungtas kondensatorius su idealiai nelaidziu dielektriku. Tekant kintamajai srovei, kondensatorius periodiskai isikrauna ir issikrauna. Del to tarp jo elekrodu elektrinis laukas kinta laike ir, pagal Dz.maksveli, pro kondensatoriu teka magnetini lauka kurianti slinkties srovė. Jei kondensatoriaus kruvis q ,vieno elektrodo pavirsiaus plotas S, tai elektrodu tekancios laidumo sroves tankis: Cia dydis  yra kondensatoriaus elektrodo kruvio pavirsinis tankis.Tarsime,kad kondensatoriaus elektrodai-dideles lygiagrecios plokstumos, kur D=  . Šią lygybe isdiferencijave laiko atzvilgiu, gauname: Sios lygybes kairioji puse nusako laidumo sroves tanki kondensatoriaus elektrode. kadangi elektrine slinktis D budinga dielektrikui tai nusako Dz. Maksvelio postuluotos slinkties sroves tanki idealiame dielektrike. Taigi dydis ir yra slinkties sroves tankio modulis. Sroves tankis yra elektrinio lauko kryptimi nukreiptas vektorius. Ikraunant slinktis D dideja, todel jos isvestine yra tos pacios krypties kaip ir D.Vadinasi jl ir kryptys sutampa. Kondensatoriu issikraunant slinktis D mazeja, todel jos isvestine ir yra priesingos krypties negu D. Taigi kondensatoriui issikraunant, vektoriai jl ir yra vienos krypties. Taigi kintant elektriniam laukui (D), tiek vakuume, tiek dielektrike, teka, slinkties srove, kurianti magnetini lauka visai taip pat kaip ir laidumo srove.sroves tankis ,kuria sudaro suristuju elektros kruviu tvarkingas judejimas dielektrike, tokia srove vadinama poliarizacijos srove,ir del jos issiskiria Dzaulio siluma.Taigi si slinkties srove yra tokios prigimties kaip ir laidumo srove. 15) Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. (pataisyti) Dž. Maksvelis atrado fundamentalų gamtos dėsnį kuris teigia, kad kiekvienas kintamasis magnetinis laukas erdvėje kurį sukurtį elektrinį lauką ir kiekvienas kintamasis elektrinis laukas kuria sūkurinį magnetinį lauką. Pilnoji Maksvelo integralinė lygtis: pagal Bio Savaro dėsnį, kiekvieno laidumo srovė kuria sūkurinį magnetinį lauką. Jo stiprumo vektoriaus H cirkuliacija bet kokiu uždaru kontūru I, juosiančiu laidą, kurio teka srovė išreiškiama lygybe: . Maksvelas šį dėsnį apibendrina pilnutinei srovei ir jį galima perrašyti taip: , čia H pilnutinės srovės kuriamo magnetinio lauko stiprumas, S kontūro I juosiančio paviršiaus plotas. Ši lygtis vad. Maksvelo lygtimi, užrašyta integraliniu pavidalu. Absoliučiai idealiu dialektriku laidumo srovė neteka ji=0, todėl jam lygtis žymiai paprastesnė: - antroji Maksvelo integralinė lygtis. Dž. Maksvelis, aiškindamas evj susidarymą nejudančiame kontūre, rėmėsi prielaida, jog kintamasis magnetinis laukas jį supančioje erdvėje kuria sūkurinį elektrinį lauką. Jo stiprumo vektoriaus E cirkuliacija laidžiu kontūru I lygi indukcinei evj: . Tačiau, pagal Maksvelį, elektrinio lauko susidarymui laidas neturi jokios įtakos- jis tik padeda tą lauką aptikti. O tai reiškia, kad kintamajam magnetiniam laukui visada teisinga lygybė: , čia l gali būti bet koks uždaras kontūras. Į šią lygybę įrašę kontūro I juosiamą paviršių magnetinio srauto išraišką, kadangi geometrinio kontūro ilgis l ir jo juosiamo paviršiaus plotas laikui kintant nekinta, tai integravimo ir diferencijavimo operacijas galima sukeisti. Taip padarę gauname: . Ši lygtis yra antroji maksvelo integralinė lygtis užrašyta integraliniu pavidalu. Maksvelo lygtys. 18)Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas 1924metais prancuzu fizikas de broilis priejo isvada kad dvejopa prigimtis budinga ne tik šviesai šis reiškinys mikropasaulyje yra universalus,t.y. kiekviena dalelė pasižymi ir bangų ir korpuskilų savybėmis.Šis teiginys pavadintas de Broilio hipoteze.taigi kiekvieną dalelę galima aprašyti tam tikra bangašJos ilgi  ir dalelės judesio kieki p sieja lygybė =h/p. Kai dalelės energija nelabai didelė( v

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5117 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
6 psl., (5117 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos špera
  • 6 psl., (5117 ž.)
  • Word failas 781 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt