Temperatūros įtaka buožgalvių vystymuisi

Įvadas

Varliagyviai viena iš mažiausių stuburinių potipio klasių, kurių biologija yra išskirtinė. Nors jų suaugėliai gali gyventi tiek sausumoje, tiek ir vandenyje, jų lervinės stadijos, buožgalviai, yra dažniausiai vandens gyvūnai. Varliagyviai dažniausiai vystosi su metamorfoze – jų lervos visai nepanašios į suaugėlius ir augdami jie praeina visą eilę pakitimų, kurių pasėkoje virsta į suaugėlius panašiais jaunais individais. Buožgalvio ir suaugusio varliagyvio skiriasi ne tik išorės morfologija, bet ir anatomija bei fiziologija. Varliagyviai yra šaltakraujai gyvūnai ir jų vystymosi trukmė, greitis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir ypač aplinkos temperatūros.

Buožgalvis turi organus, kurie svarbūs prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Tai siurbtukas – apatinėje priekinio kūno galo pusėje esantis specialus organas, kuriuo prisitvirtina prie povandeninių substratų. Be to, buožgalviai turi ilgesnį negu suaugusios varlės žarnyną, nes minta augaliniu, o ne gyvuliniu (kaip suaugusi varlė) maistu. Buožgalvio sandara primena žuvį: ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, rezorbuojasi žiaunos ir uodega, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis, kaukolės sandara, oda, kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais, labai pakinta kraujotakos organų sistema.

Varliagyviai viena iš sparčiausiai nykstančių stuburinių grupių. Invazinės rūšis, aplinkoje plačiai paplitę pesticidai, besikeičiantis klimatas, nykstančios buveinės - visa tai turi pragaištingą poveikį šiai senovinei, unikalia biologija pasižyminčiai grupei.

Tikslas

Išsiaiškinti, kokią įtaką besivystantiems buožgalviams turi skirtinga vandens ir aplinkos temperatūra.

Uždaviniai:

1. Atlikti literatūros apie varliagyvius ir jų dauginimąsi analizę.

2. Atlikti varliagyvių buožgalvių auginimo eksperimentą: surinkti tos pačios varliagyvių rūšies ir vystymosi stadijos buožgalvius, patalpinti į tris indus su skirtinga vandens ir oro temperatūra (vienas su kambario temperatūros vandeniu, antras laikomas lauke su nepastovios temperatūros vandeniu, trečias yra laikomas vėsioje patalpoje) ir palikti vystytis.

3. Apibendrinti gautus rezultatus ir padaryti išvadas.

1. Literatūros apie varliagyvius apžvalga

1. Varliagyvių bendra charakteristika

Varliãgyviai (Amphibia), amfibijos, stuburinių potipio gyvūnų klasė, kuriai priklauso 3 būriai: bekojai varliagyviai, uodeguotieji varliagyviai ir beuodegiai varliagyviai. Jų priskaičiuojama apie 3900 rūšių. Šaltakraujai, primityvūs stuburiniai gyvūnai, tiek kūno sandara, tiek dauginimosi būdu bei vystymusi labai artimi žuvims. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Kūnas nuo 30 mm iki 1,6 m ilgio, masė nuo kelių gramų iki 3,25 kilogramo. Kūną dengia drėgna oda, turinti daug gleivių liaukų, o kai kurių varliagyvių (pvz., salamandrų, rupūžių) odoje yra nuodų liaukų. Odos epidermis mažai apragėjęs. Storesnį raginį sluoksnį turi rupūžės, todėl jos gali gyventi ir sausesnėse vietose. Kaukolė plati plokščia, beveik visa kremzlinė. Kaukolės pakaušio srityje yra tik 2 šoniniai pakauškauliai su pora pakaušio krumplių, kuriais kaukolė judamai jungiasi su stuburu. Stuburą sudaro nuo 9 (daugelio beuodegių varliagyvių) iki 200 (bekojų varliagyvių) slankstelių. Varliagyviai turi po 1 kaklo ir kryžmens slankstelį. Šonkauliai redukuoti, todėl krūtinkaulis su stuburu nesijungia; krūtinės ląstos nėra, priekinių galūnių lankas laisvai įsiterpia į raumenis. Priekinės galūnės keturpirštės, užpakalinės – penkiapirštės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!