Teleskopas, mikroskopas ir lupa

Lęšis. (skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius). Gali turėti 2 iškiluosius sferinius paviršius (abipus iškilas lęšis), plokščiąjį ir iškiląjį sferinį paviršius (plokščiai iškilas lęšis), iškiląjį ir įgaubtąjį sferinį paviršius (įgaubtai iškilas lęšis). Šie lęšiai per vidurį storesni ir vadinami iškilaisiais lęšiais. (tie, kurie per vidurį plonesni, negu kraštuose - įgaubtieji lęšiai). Lęšis, kurio storis yra nykstamai mažas, palygint su paviršių kreivumo spinduliais bei daikto nuotoliu nuo lęšio - plonasis. Plonojo lęšio taškai A ir B - sferinių segmentų viršūnes - yra arti vienas kito, kad juo laikome vienu tašku (lęšio optinis centras). Per lęšio optinį centrą spinduliuojantis spindulys praktiškai nelūžta. Plonojo lęšio pagrindinė optinė ašis eina per optinį centrą. Bet kuri kita tiesė, einanti per optinį centrą, vadinama šalutine optine ašimi. Iškilieji lęšiai vadinami glaudžiamaisiais. Pagrindiniai optinei ašiai lygiagretūs spinduliai, praėję pro glaudžiamąjį lęšį, susikerta taške, kuris vadinamas pagrindiniu lęšio židiniu (F). lęšis turi du pagrindinius židinius. Vienalytėje aplinkoje jie vienodai nutolę nuo lęšio (lęšio židinio nuotolis). Skirtingus kampus su pagrindine optine ašimi sudarantys lygiagretūs spinduliai, lūžę lęšyje, susikerta skirtinguose taškuose, o tie taškai yra plokštumoje, kuri statmena pagrindinei optinei ašiai ir eina per pagrindinį židinį (židinio plokštuma). Įgaubtieji lęšiai yra sklaidomieji. Lūžę spinduliai sklis skleistiniu pluoštu. Dydis, atvirkščias lęšio židinio nuotoliui, vadinamas lęšio gaubiamąją geba. D=1/F (matuojamas dioptrijomis. Lęšis, kurio židinio nuotolis - 1m turi 1D laužiamąją gebą).Taip pat veikia ir lęšis vadinamas lupa.
Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti) yra optinis prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti. Mažų objektų tyrimo mokslas vadinamas mikroskopija.
Žmogaus akis sudaro tam tikrą optinę sistemą, kuri turi atitinkamą skiriamąją gebą, t.y. mažiausią atstumą tarp stebimo objekto elementų, kur tie elementai dar gali būti atskiriami vienas nuo kito. Normali akis per optimaliausią atstumą atitraukta nuo objekto turi apie 0,08 mm skiriamąją gebą (o daugelio žmonių - apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!