Telekomunikacija

RYŠIŲ LINIJOS IR JŲ ĮRENGIMAS 1. Vidaus ir lauko ryšių linijos Ryšių linijos galį būti sąlyginai suskirstytos į lauko ir vidaus linijas. Lauko linijomis suprantamos prieigos tinklo linijos, nutiestos grunte esančiose požeminėse kabelinėse kanalizacijose (kanaluose, kolektoriuose, tuneliuose vamzdynuose, šachtose ir pan.), oru (naudojant kabelio ar laidų tvirtinimo konstrukcijas ir antžemines atramas) ir vandenyje, naudojant povandeninius kabelius. Vidaus ryšio linijomis suprantama ryšio tinklo dalis, įrengiama įvairios paskirties pastatuose, statiniuose, gyvenamose ir negyvenamose patalpose, pagalbiniuose statiniuose. Šiai daliai taip pat galėtų būti priskiriamas kabelių įvadas, atvestas į bet kurias pastato prieigas (pvz. pastato išorinę sieną, kolektorių, šachtą, rūsį, technines patalpas ir), jeigu ten būtų įrengiamas linijų skirstymo - jungimo įrenginys. Telefono tinklo ryšio linijos bendruoju atveju skirstomos į abonentines ir jungiamąsias. Abonentine linija vadinama linija, jungianti abonento naudojamus galinius įrenginius su telekomunikacijų įmonės telefonų stotimi. Ryšio linijos, jungiančios tarpusavyje telefono stotis, vadinamos jungiamosiomis. Abonentinės linijos įrengiamos naudojant skirstyklinius elementus arba tiesiogiai; pastarasis būdas naudojamas įrengiant skirtąją abonento liniją. Naudojant skirstyklinius elementus abonentas į telefonų stotį įjungiamas naudojant jungiamosios dėžutes ir skirstyklines spintas. Tuo tikslu iš telefonų stoties tiesiamos didelės talpos kabelių linijos, kurios toliau paskirstomos į mažesnės talpos pluoštus, įvedamus į atvirojo jungimo spintas arba skirstomąsias dėžutes. Tokios kabelių linijos su jiems priklausančia linijų įranga sudaro vadinamąjį magistralinį tinklą. Nuo skirstomųjų spintų išvedami mažesnės talpos kabeliai, kurie, toliau paskirstyti į reikiamus pluoštus, įvedami į abonentines dėžutes arba stuipeiius. Šie kabeliai ir jiems priklausanti linijų įranga sudaro skirstomąjį tinklą. Nuo abonentinių dėžučių ar stulpelių tiesiamos įvadinės dviejų (arba keturių) laidų abonento linijos. Tiesioginio jungimo atveju kabelis nutiesiamas nenaudojant jokių skirstyklinių elementų; kabelis uždaromas prijungtais galiniais įrenginiais. Techniškai įr ekonomiškai pagrįstais atvejais gali būti naudojama mišri fiksuoto telefono ryšio tinklo įrengimo sistema, panaudojanti atskirose tinklo dalyse skirstyklinius elementus, o kitose dalyse - tiesioginį kabelių jungimą. Jungiamosios tarpstotinės linijos paprastai tiesiamos naudojant šviesolaidinius kabelius ir didelės talpos kabelius. Jungiamųjų linijų įrengimo užduotis rengia ir jas išduoda rangovui pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius. 1 pav. Vietinis tinklas atsišakoja nuo vietinės telefono stoties. 1.1 Ryšio linijų įrengimo ypatumai Ryšio linijų įrengimo darbai nuo įprastų statybos darbų skiriasi savo specifine paskirtimi ir vykdomų darbų apimtimis: - darbų frontas išsiplečia per visą įrengiamos linijos ilgį; - būtinybė darbus atlikti bet kuriuo metų laiku ir, dažniausiai, ne patalpose; dirbant iauke darbų eigą įtakoja atmosferiniai veiksniai, darbų vietos geografinė padėtis, vietovės reljefas, grunto charakteristikos, požeminiai vandenys irt.t; - atliekant darbus miestuose ir gyvenvietėse bei greta įvairiausios paskirties statinių, būtina įvertinti planuojamos įrengti darbų zonos galimą įtakaL transporto ir pėsčiųjų judėjimui gatvėmis, šaligatviais, taip pst galimą poveikį žaliąja! zonai, želdiniams, kelių ir šaligatvių dangai ir 1.1.; - įrengiant vidaus ryšio linijas žemas darbų mechanizacijos iygis dėi statinių ir atliekamų darbų ypatumų. 1.2 Linijų įrengimo darbų kokybės kontrolė Ryšio linijų įrengimo darbų kokybės kontrolė vykdoma ištiso linijos statybos ciklo metu. Šias funkcijas atlieka rangovo kokybės kontrolės padalinio darbuotojai, objekte dirbantys inžineriniai – techniniai darbuotojai ir užsakovo atstovai. Pagrindinė organizuojamos objekte kokybės kontrolės grandis - operacinė atliekamų darbų kontrolė. Tuo tikslu kiekvienam darbų tipui ir operacijai parengiami pagrindiniai techniniai reikalavimai, kontroliuojamų operacijų sąrašas, nurodomi kontroliuojami parametrai, jų kontrolės būdai ir atlikimo laikas; nurodomas atsakingas asmuo už kokybės kontrolės organizavimą ir rezultatų apiforminimą. Kokybės kontrolės sistema numato vykdytojo darbuotojų savikontrolės mechanizmą darbų atlikimo metu ir rangovo kokybės kontrolės padalinio darbuotojų periodiškai ar pasirinktinai organizuojamą atliktų darbų kontrolę. Patikrinimo rezultatai registruojami tarnybiniuose dokumentuose (pvz. žurnaluose, aktuose); apie kontrolės metu nustatytus defektus nedelsiant informuojamas vykdytojas ir skubiai parengiamas veiksmų pianas defektams pašalinti. 2. Bendrieji reikalavimai projektavimo darbams 2.1. Techninė užduotis Prieš pradedant vidaus ar lauko ryšio linijų projektavimo darbus išnagrinėjama projekto statybinė - architektūrinė dalis. Remiantis preliminariai įvertinta darbų konkrečiame objekte apimtimi parengiama ir su objekto užsakovu suderinama techninė užduotis. 2.2. Projektinė dokumentacija Į techninio projekto sudėtį įeina: paaiškinamasis raštas, darbų apimties žiniaraštis, reikalingų medžiagų žiniaraštis, sąmata, situaciniai linijų brėžiniai, kabelinės kanalizacijos schemos, tarpstotinių, magistralinių ir skirstomųjų tinklų schemos, kabelinių perėjimų per gatves, kelius, šaligatvius, tiltus ir t.t. schemos bei kita darbų Užsakovui svarbi techninė dokumentacija. Darbo brėžinių komplekte pilnai arba dalinai gali būti naudojami: a) gatvių brėžiniai su pažymėtu tiesiamos kabelinės kanalizacijos trasos kontūru (mastelis 1:500) su šių trasų išilginiu profiliu pagal horizontalę (mastelis 1:500) ir pagal vertikalę (mastelis 1:100); trasos susikirtimo zonų su požeminėmis komunikacijomis skersinis profilis pateikiamas masteliu 1:50 arba 1:100; b) gatvių brėžiniai su pažymėta projektuojamo atviru būdu klojamo požeminio šarvuoto c) perėjimų po geležinkeliu ir automobilių transporto keliais brėžiniai horizontalia kryptimi (mastelis 1:200) ir vertikalia kryptimi (mastelis 1:100), kartu brėžinyje nurodant gruntinių vandenų lygį, dirvos geologinę struktūrą ir projektuojamo kertamų ar greta trasos esančių statinių savininkais; d) įrengiamų tarpstotinių ir magistralinių kabelinių tinkių pianas (be mastelio); e) skirstomojo tinklo skirstyklių išdėstymo planas; f) sudėtingų kabelinių įvadų į pastatus kortelės su nurodytais kabelių ilgiais; g) pastato atskiru aukštų planai su pažymėtomis kabelių trasomis (mastelis 1:50 arba h) linijinio įvado į statinius konstrukcijos brėžiniai su kabelių išdėstymu (mastelis 1:50); i) nestandartinių sprendimų realizavimo ir sudėtingų perėjimų brėžiniai (mastelis 1:10 – 1:1000) kabelių apsaugos nuo elektrokorozijos darbiniai brėžiniai. 2.4. Darbo projektas Darbo projektas paruošiamas remiantis suderinta su Užsakovu technine užduotimi. Parengtas darbo projektas nustatyta tvarka suderinamas su atitinkamomų suinteresuotų institucijų, organizacijų ir tarnybų atstovais ir Užsakovu. 3. Vidaus ir lauko ryšio linijų įrengimas 3.1. Ryšio linijos, tiesiamos kabelinėje kanalizacijoje Ryšio linijos įrengiamos kabelius tiesiant vamzdynuose, kanaluose, šachtose, kolektoriuose, tuneliuose, šuliniuose. Pagrindiniais kabelinės kanalizacijos elementais yra turi būti renkami iš atskirų vamzdžių arba blokų, kur bendras kanalų skaičius pakete nuo 1 iki 48 ir daugiau. Visu trasos ilgiu vamzdynai suskirstomi atkarpomis, kurių ilgis iki 150 m, ir sujungiami kontroliniais šuliniais. Didelės požeminių komunikacijų dislokacijos vietose įrengiami požeminiai kolektoriai, kurių skersmuo turi būti pakankamas, kad jais galėtų laisvai judėti aptarnaujantis personalas. 3.2. Ryšio linijų įrengimas atvirame grunte Tiesiogiai žemėje gali būti tiesiami šarvuoti ryšio kabeliai, Tai, dažniausiai, plienine juosta, plieninės vielos pyne ar gofruoto plieninio apvalkalo apsaugoti ir džuto ar plastiko apsauginį sluoksnį turintys kabeliai. Jie klojami į iš anksto iškastą tranšėją, kurios gylis įprastiniam gruntui (dirvožemis, molis, smėlis) ne mažesnis kaip 0,7 m, o klojant į akmenuotą dirvą - ne mažesnis kaip 0,4 m. Ne mažesnis kaip 0,4 m įgilinimas klojant tokį kabelį leidžiamas po šaligatviais. Tiesiogiai klojant kabelį žemėje būtina įvertinti vietovės reljefą. Jeigu projektuojama ryšio linijos trasa eina kalvota vietove, tai kasant tranšėją šlaite, kurio nuolydžio kampas didesnis kaip 30°. būtina kasti zigzago (sinusoidės) formos tranšėją su 1,5 m ašiniu postūmiu 5 m ilgio atkarpoje. Jeigu atvirai grunte tiesiamos kabelio trasos nuolydžio kampas didesnis kaip 45° arba gruntas slankus, rekomenduojama naudoti papildomai sustiprinto atsparumo ryšio kabelius. Tiesiant kabeiį be atskiros apsaugos ir siekiant didesnės darbų spartos, rekomenduojama naudoti arimo būdą; naudojant specialią kabelio klojimo techniką tuo pačiu metu kasama tranšėja, įleidžiamas kabelis ir užlyginama tranšėja. Kabelis klojamas iškastos tranšėjos viduriu taip, kad gultų ant paruošto pagrindo laisvai, be jokių įtempimų. Jeigu vienoje tranšėjoje greta klojami keli kabeliai, juos būtina orientuoti lygiagrečiai vienas Kitam ir, sie

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!