Tekstilės raida nuo seniausių laikų iki XXI a.
Paprotys dėti daug įkapių mirusiajam leidžia susidaryti papročių ir aprangos vaizdą. Moterų kapuose aptikti miniatiūriniai audimo padargų komplektai (verpstukas su koteliu, bruktuvėlis, šepetukas, lentelės juostoms vyti) liudija, kad audimo amatas 1-2 m. e. tūkst. sandūroje buvo pakankamai išvystytas, o audinių liekanos kapavietėse patvirtina europietiško kostiumo įtaką. Apie moterų ir vyrų drabužių kirpimą žinome palyginti nedaug. Audinių ir drabužių fragmentai, aptikti kapuose, liudija, kad lietuvių aprangai darė įtaką Europos kostiumas. Kaip viduramžių laikotarpio europiečiai, taip ir lietuviai rengėsi dviem drabužių sluoksniais, dar šaltesniu metų laiku apsigobdami šiltesnį apsiaustą arba skraistę.
Nuo XII a. Lietuvoje greta vertikalių rėminių staklių pradėjo plisti horizontalios. Tokiomis staklėmis buvo galima išausti nesudėtingus dryželių, langelių, eglučių raštus. 15 a. lietuvės moterys mokėjo gražiai siuvinėti. Išliko 15 a. pabaigos aukso siūlais siuvinėtų dirbinių įvairiu ornamentu. Meniškų siuvinių Kazimiero Jogailaičio žmona padovanojo Vilniaus bernardinų bažnyčiai. Iš archeologinių iškasenų, rašytinių šaltinių (Lietuvos statuto, jano Dlugošo ir kitų kronikų), meno kūrinių (gotikos kokliai su moterų atvaizdais, Gniezno katedros bronzinių durų, ant kurių vaizduojamas prūsų krikštas) susidaro įspūdis, kad Lietuvoje gotikos laikotarpiu vyravo trejopas aprangos pobūdis: 1) baltiškojo kostiumo, susiformavusio iki 13 a., tąsa; 2) Bizantijos aprangos siluetai; 3) Vakarų Europos kostiumo formos. Valdovai ir didikai sekė Bizantijos ir Europos madomis, miestelėnai ir valstiečiai rengėsi tradiciniu baltišku kostiumu arba paprastais drabužiais, neišsiskiriančiais stiliaus bruožais.
Renesanso laikotarpiu buvo viena iš labiausiai paplitusių taikomosios dailės šakų. Vietiniai audimo cechai specializavosi pagal audinių rūšis. 1579 m. karalius patvirtino Vilniaus audėjų cechą, kiek vėliau - audimo cechus jau anksčiau veikusius Kaune. Lietuvoje buvo audžiama drobė, gelumbė ir iki šiol nenustatytų rūšių ornamentuoti audiniai, kurių raštai priminė flamandiškuosius. Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto pomėgis kolekcionuoti gobelenus ir jų gausa Krokuvos valdovų rezidencijoje skatino ir LDK magnatus domėtis šiais brangiais ir renesanso laikotarpiu Lietuvoje dar neišplitusiais tekstilės dirbiniais. Daugiausia gobelenų didikai įsiveždavo...
Šį darbą sudaro 4607 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!