Tekselių avių mityba ir laikymas

Tekseliai – avių veislė išvesta Nyderlanduose (Tekselio saloje) XX a. viduryje, mišrinant vėlai bręstančias ir vilningas vietines Marševo veislės avis su Linkolno ir Leisterio veislių avinais. Jau 1933 m. pirmieji tekseliai buvo įvežti į Prancūziją, ir sukurtas dar mėsingesnių prancūziškų tekselių tipas. Šios veislės avys auginamos Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Indonezijoje, Peru, Rusijoje, Vokietijoje, netgi kai kuriose Afrikos šalyse. Mat tekseliai greitai auga ir bręsta, pasižymi geru mėsingumu ir vilningumu.
Iš 100 ėriavedžių gaunama 160-190 ėriukų, kurie per parą priauga 300-400 g, o būdami 4 mėn. amžiaus, sveria 40-45 kg. Suaugę avinai sveria 100-130 kg, ėriavedės – 65-80 kg, nuo jų prikerpama 4-6 kg 10-15 cm ilgio ir 31-36 mikronų storio baltos vilnos. Avys beragės, galva balta ir plika, o ausų ir nosies galiukai juosvi. Avių skerdenos išeiga siekia 50-54 %. Į Lietuvą tekseliai įvežti 2003 m. Daugiausia avių laikoma Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Telšių ir Utenos rajonuose. Tuo tarpu Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Šilutės ir Varėnos rajonuose jų laikoma labai nedaug. Didžiausią perspektyvą turi produktyvių mėsinių veislių avių auginimas (nemažiau 300 ėriavedžių), taikant pačias pažangiausias laikymo technologijas kokybiškos avienos, o ypač ėrienos gavybai.
TIKSLAS: Žinoti Tekselio avių veilės mitybos bei laikymo įpatumus.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti pasirinktos gyvulių veislės mitybą ir laikymo sąlygas.
Avys – greitai bręstantys gyvuliai. Jos nereiklios laikymo ir šėrimo sąlygoms, ieškodamos pašaro, gali nueiti didelius atstumus, lengvai pakenčia karštį ir šaltį. Lietuvoje yra daug nenašių ir kalvotų žemių, apleistų ir nenaudojamų pastatų, kuriuos galima panaudoti auginant avis.
Avis yra vienas iš tinkamiausių gyvūnų ekologiniame ūkyje, ypač ten, kur nėra pakankamai technikos žemei dirbti. Avis gali laikyti senesnio amžiaus ūkininkai, nepajėgūs intensyviai plėtoti augalininkystės. Avių judrios lūpos sugeba nukąsti pačią trumpiausią žolę, nuganytą galvijų ir arklių. Pageidautina, kad ganykloje būtų apie 30 proc. ankštinių žolių: dobilų, esparcetų, gargždenių ar kitų. Tai aktualu ekologiniame ūkyje, kur ankštiniai augalai naudojami azoto atsargoms dirvoje papildyti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!