Teisėsauga

 1. Kas sudaro teisėsaugos institucijų kurso dalyką? Tai sudėtinė teisės mokslo disciplina, kurios pagrindas įvairaus lygio teisinės galios ir reikšmės teisės aktai, kurie ir sudaro tyrinėjimo dalyką. Kai kurie aktai dalinai susiję su teisėsaugos institucija, pvz., konstitucija, civilinis kodeksas, baudžiamasis kodeksas,...... kiti aktai numato konkrečios teisėsaugos institucijos statusą, veiklos principus, kompetenciją, funkcijas ir kita, pvz., teismų įst., prokuratūros įst. 2. Kas sudaro teisėsaugos institucijų kurso sistemą? Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kursas - tai mokymas apie teismų, prokuratūros, tyrimo institucijų (kvotos ir parengtinio tardymo), advokatūros, notariato ir kitokių teisinių institucijų kompetenciją, uždavinius, organizavimo ir veiklos principus bei jų vaidmenį šalinant pažeidimus, įgyvendinant teisingumą. Kurso sistemą sudaro: LRTI kurso dalykas ir pagrindinės sąvokos. TI raida Lietuvos Respublikoje 1918-1990 metais. LR Teismų sistema LR Teisingumo ministerija LR prokuratūra. LR VR įstaigų sistema LR Ikiteisminio tyrimo įstaigos LR advokatūra LR notariatas. 3. Išvardinti teisėsaugos institucijų kurso šaltinius. Šaltiniais reikėtų laikyti visas rašytines ir valstybės tvarka nustatytas, patvirtintas teisės normas, kurias reglamentuoja teisėsaugos institucijų veiklą, jų kompetenciją: 1. konstitucija 2. seimo priimti įst 3. seimo nutarimai 4. prezidento dekretai 5. vyriausybės nutarimai ir potvarkiai 6. konstitucinio teismo nutarimai 7. teisingumo, vidaus reikalų ministro, generalinio prokuroro, aukš teismo pirmininko įsk ir instrukcijos ir įvairios tarptautinės konvencijos. 4. Apibrėžti teisėsaugos sąvoką. Norminiais aktais reglamentuojama valstybinių ir visuomeninių institucijų veikla, kuria siekiama saugoti teisėtumą ir teisėtvarką, ginti asmenų teises bei užtikrinti normalų teisinės sistemosfunkcionavimą. 5. Apibrėžti teisėtvarkos sąvoką. Tai tokia visuomeninių santykių sistema, kuri susidaro tam tikros teisinės sistemos pagrindu ir yra reguluojama galiojančiomis teisės normomis, grindžiama teisėtumu ir teisingumu. 6. Išvardinti teismų veiklos principus. 1. įst ir teismui visi asmunys- lygūs. Tvirtina Konstitucijos 29.1. strp, 6 strp Teismų įst. Tai reiškia, kad teisės normos turi būti vienodai taikoma visiems asmenims nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ir pažiūrų. 2. asmens teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta Konstitucijos strp 30.1./ teismų įst 4 strp. Tai reiškia, kad asmuo, kurio Konstitucinės teisės arba laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. 3. teisinguma LR vykdo tik teismai, įtvirtinta Konstitucijos 109.1. strp/ teismų įst 1 strp. 4. teisminės gynybos prieinamumo principas. Įtvirtintas Konstitucijoje 4 strp. 5. teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir klausymas tik įst. Konstitucijoje 109.2. ir 109.3. strp./ teismų įst 2 ir 3 strp. Turi remtis tik įst ir vidiniu įsitikinimu. 6. nekaltumo prezumcija. 31 Konstitucijos strp. Galioja baudžiamosios teisės srityje, civilinėje teisėja atvirkščiai- kaltumo prezumcija. 7. proceso viešumas, 117.1. Konstitucijos įst/ teismų įst 7 strp. Principo tikslas yra užtikrinti tautos kontrolę teismams. Visuose teismuose bylos yra nagrinėjamos viešai, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai posėdis gali būti uždaras, apsaugant Seimo gyvenimą, užtikrinant saugimą ar valstybės paslaptis. 8. proceso valstybinės kalbos principas 117.2. Konstitucijos strp./ teismų įst 8 strp. Valstybinė kalba- LT beto 117.3 strp numatyta, asmenims nemokantiems lietuvių kalbos aprūpinamas vertėjas, kurio paslaugas apmoka valstybė. 9. proceso koncentruotumas. Nustato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6.1. strp. Teismų įstatymas 5 strp. Reiškia, kad kiekvienas žmogus gali reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta protingu laiku, vilkinti tyčia negalima. 10. teismo sprendimų privalomumas. Teismo įst 9 strp. Jei yra įsiteisėjas teismo nuosprendis- jis turi būti vykdomas. 7. Kokios pagrindinės teisėsaugos institucijos? Teismai, prokuratūra, advokatūra, notoriatas, antstoliai, policija ir kitos tarnynos(valstybės sienos apsaugos tarnyba). 8. Kokia yra LR teismų sistema? Išskirtinius įgaliojimus turinti institucija, valstybės įgaliota nagrinėti ir iš esmės spręsti baudžiamasias, civilinias, administracines bylas bei tikrinti ( iš naujo nagrinėti) neįsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių bei nutarimų, o taip pat įsakymų pagrįstumą ir teisėtumą. Teisminė instancija – atitinkamo teismo įgaliojimai spręsti bylas. Teismų sistema LT: bendri ir specializuoti. Teismų įstatymas numato, kad pas mus yra 4 grandžių: 1. apylinkių ( 54 ) 2. 5 apygardų teismai ( Vln., Kn., Kl., Sl., Pan. ) 3. apeliacinis teismas 4. aukščiausias teismas 9. Apibrėžti apylinkės teismo kompetenciją? Apylinkės teismas yra 1-oji instancija: a) civilinėms byloms, įst priskirtom jo kompetencijai b) baudžiamosioms byloms, įst priskirtom jo kompetencijai c) administracinių teisės pažeidimų byloms, įst priskirtom jo kompetencijai d) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms e) byloms susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu. 10. Apibrėžti apygardos teismo kompetenciją? a) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įst priskirtom jo kompetencijai b) pirmoji institucija baudžiamosioms byloms, įst priskirtom jo kompetencijai c) apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų. 11. Apibrėžti LR Apeliacinio teismo kompetenciją? a) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų b) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų pripažinimo ir vykdymo LR. 12. Kas yra LR Aukščiausiojo teismo senatas? Nurodyti jo sudėtį. Į Akščiausiojo senato sudėtį įeina: 1) aukščiausiojo teismo pirmininkas 2) civilinių ir baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai 3) taip pat po 7 civiliniųbylų skyriaus ir baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Aukščiausiojo teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Aukščiausiojo teismo senatas iš savo narių tarpo renka 4 metams išrenka Senato sekretorių. 13. Apibrėžti LR Aukščiausiojo teismo kompetenciją. a) yra vienintelė kasacinės instancijos teismas b) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis c) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus d) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. 14. Nubraižyti Lietuvos administracinių teismų sistemos schemą. Administraciniai teismai yra steigiami skundams dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikomo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti. Administracinių teismų sistema: 1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apygardų administraciniai teismai. Jie veikia kaip pirmosios instancijos teismai. 2. Aukštesnysis administracinis teismas - Vilniuje. Veikia kaip pirmosios ( jo kompetencijai priskirtas bylas spręsti) ir apeliacinės (skundams dėl apygardų teismų sprendimų nagrinėti) instancijos teismas. 3. LR Apeliacinio Teismo Administracinių bylų skyrius. Veikia, kaip apeliacinė instancija spręsti skundus dėl Aukštesniojo administracinio teismo priimtų sprendimų. Administraciniuose teismuose galima skųstis tik apeliacine (neįsiteisėjusių sprendimų, nutarimų), o ne kasacine (įsiteisėjusių) tvarka. Pirmosios instancijos teismuose bylas nagrinėja 3-jų teisėjų kolegija, o sudėtingesnes - 6-ių. Administracinį teismą sudaro teismo pirmininkas ir kiti teisėjai.. Administraciniuose teismuose, kuriuose yra ne mažiau, kaip 6-i teisėjai, gali būti skiriami teismo pirmininko pavaduotojai. Teisinė administarcinių teismų teisėjų padėtis yra tolygi bendrosios kompetencijos teismų teisėjų padėčiai. 15. Išdėstyti administracinių teismų kompetenciją. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: • valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo; • savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; • turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis); • mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų ir mokestinių ginčų; • valstybės ir savivaldybių tarnautojų prašymų, susijusių su tarnybos santykiais, įskaitant atleidimą iš pareigų bei drausminio poveikio priemonių taikymą; • ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; • rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; • nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo; • viešųjų įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo; • visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo.  Konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius veikia visoje valstybės teritorijoje. 16. Apibrėžti LR Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją. 1. pirmoji ir galutinė instanija administracinėms byloms, įst priskirtoms jo kompetencijai 2. apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismmų sprendimų, nutarimų ir nutarčių 3. apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų. Vyriausiasis administracinis teismas: 1. skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, 3 teisėjų kolegijų ir išplėstinių 5 teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis 2. analizuoja administracinių teismų praktiką 3. gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus 17. Nurodyti teismų (apylinkės, apygardos, Apeliacinio, Aukščiausiojo) sudėtį. Apylinkės teismas susideda: a) iš šio teismo pirmininko( skiria Prezidentas Teismų tarybos pritarimu 5 metams) b) pirmininko pavaduotojo(ų), jei teisme yra ne mažiau kaip 10 teisėjų 1 pavaduotojas, o jei

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!