Teisės pagrindai - valstybės valdžia

09 22 VALSTYBES VALDZIA Negali buti valstybes be valstybes valdzios. Valstybes valdzia galima nagrineti dvejopai: 1. “in apstracto“ 2. „defacto“ valdžia priklauso tautai, tačiau defacto ji priklauso soclibu ir socdemu koalicijai. Prezidentas yra valstybės vadovas. Tauta įgyvendina valdžia per tautos atstovus(seimas). Seimo funkcija 1. suformuoti vyriausybe (vykdomąją valdžia) 2. Valstybes biudžeto tvirtinimas ir jo vykdymas(mokesčiai, skolos, pajamos). 3. Parlamentinės kontrolės funkcija(skiria institucijų vadovus ir kontroliuoja jų veiklą, skelbia interpeliacijas jiems.) 4. Turi teisę ir vykdo apkaltos procesą(Paksas) 5. Kitas funkcijas Vyriausybės formavimo tvarka: išrinkus seimą prezidentas parenka ministro pirmininko kandidatūrą ir prašo seimo pritarti jai. Daugumai pritarus prezidentas dekretu skiria tą asmenį ministru pirmininku ir paveda jam per penkiolika dienu suformuoti vyriausybę (13 ministrų). Jei nesuformuojama seimo dauguma, išrenkama daug mažų partijų. Vyriausybę suformuoti labai sunku, „pergrauš vienas kitam gerkles“. Formuojama koalicijos, derimasi dėl ministrų, kurie bus vienų, kurie kitų. Jei sėkmingai suformuojama vyriausybė, ji privalo parengti savo veiklos programą ir pateikti ją seimui(seimas ja patvirtina arba ne). Pritarus vyriausybė privalo prisiekti LR. Prisiekusi eina gerti, laistyti ir vykdyti(dėst. Žodžiai, tik egzamine nerašyti.) savo pareigu. Nepritarus programai susidaro konstitucinė krizė, tolesni vyriausybės veiksmai negalimi, prezidentas turi teisę paleisti seimą, paskelbti pirmalaikius rinkimus. Prezidentas gali paleisti seimą jei seimas pareiškia nepasitikėjimą vyriausybei. Seimas ir vyriausybė suformuoja valstybės mechanizmą, i kurį įeina, seimas, vyriausybė, ginkluotosios pajėgos, prievartos institucijos, teismai(vykdo teisingumą). Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis, denonsuoja jas. Teisė: prigimtinė ir pozityvioji. Kas yra teisė? Iki šiol dar niekas negali to vienareikšmiškai pasakyti. Teisė – tam tikrų elgesio taisyklių(teisės normų) nustatytų valstybės (visuotiniai privalomų) visuma, jų sistema. Žmogus pats sau negali būti liudytoju. Nuo prigimtinės teisės mes atsiribojame, mus domina pozityvioji teisė, t.y. žmonių sukurta. Institucijų nustatytų ar sankcionuotų(leistų) elgesio taisyklių, kurios vadinasi teisės normomis, ir kurios yra visuotinai privalomos, visuma, jų sistema. Valstybės sukurtoji teisė formuluojama visada raštiškai. To elgesio taisyklės kurios vadinamos teisės normomis įtvirtinamos(surašomos) norminiuose teisės aktuose. Norminiai teisės aktai skirstomi į: įstatymus(konstitucija, konstituciniai įstatymai ir kt. įstatymai) ir poįstatyminius norminius aktus. Įstatymus gali priimti tauta(referendumu) arba seimas. 09 29 Pozityvioji teisė skirstoma į: • viešoji teisė – reguliuoja valstybės santvarką, jos institucijų veiklą, savivaldos institucijas,teisinės sistemos pagrindus, teisės kūrimą ir jos taikymą, tarpvalstybinius santykius, tarptautiniu org. veikos principus • privatinė teisė – priskiriama teisė, kuri reguliuoja asmenų turtinius santykius, neturtinius santykius(susijusius su turtiniais(autorinė nuosavybė)), asmeninius neturtinius(nesusiję su turtiniais(garbė, orumas, geras vardas)), šeimos santykius, būsto santykius ir t.t. Pozityviosios teisės požymiai: 1. Normiškumas – kad elgesio taisyklė tapti teisės norma, turi būti suformuluota raštiškai ir viešai paskelbta(pagal konstitucijos 7 straipsnį). 2. Visuotinis privalomumas 3. Formalus apibrėžtumas, ty teisės normomis nesuformuluota kokia idėja, lozungas ar pan. Jeigu yra panašu, tačiau tokios normos nėra, įstatymai nėra pažeidžiami, 4. Turi savo loginę struktūrą: hipotezę(normos dalis, kuri nusako, kokiom aplinkybėm esant galioja ši teisės norma), dispozicija(nusako tos teisės normos turinį, esmę), sankcija(nustato pasekmes, jei pažeidžiama teisės norma). 5. Jos prievartiškumas – jei teisės norma nevykdoma, valstybė taiko teisinės atsakomybės priemones(įspėja, baudžia). 6. Sistemingumas – teisės normos sąveikaudamos sudaro tam tikrą sistemą. Ir yra suskirstytos į teisės šakas. 7. Daugkartinis taikymas – galioja daugybę metų. Tesės funkcijos: 1. Teisė sunormina ir harmonizuoja soc. santykius. 2. Suteikia galimybę soc. santykius vystyti taip, kad būtų patenkinama didžioji visuomenės dalis. 3. Skatina atsirasti naujus soc. santykius, kurie tos visuomenės požiūriu spartina jos pažangą. 4. Leidžia atkurti pažeistą teisingumą. 5. Suteikia galimybę, remiantis vienodais kriterijais, spręsti ginčus tarp soc. santykių dalyvių. 6. Legitimuoja - įteisina valdžią ir jos veiklą. 7. Teisė yra soc. vertybė, todėl, kad daro žmonių veiklą organizuota, pastovia, darnia ir kontroliuojama. Teisė, kuria sudaro teisės normos, įeina į norminio reguliavimo sistemą. Sistemą sudaro: 1. soc.normos – priskiriama teisės, dorovės normos, korporacinės, partinės politinės, konfesinės(religijos išpažinėjų grupės), papročių ir tradicijų, estetinės ir kt. normos 2. soc.techninės normos - 3. techninės normos – su gamta, įrenginiais, daiktais ir pan. 10 06 Teisės aktai ir jų rūšys Teisės aktas – valstybės arba jos įgaliotų institucijų (atskirų žmonių) žodžiu ar raštu (dokumentais) įforminta išorinė jų valios išraiška. Teisės aktas sutapatinimas su teisiniais dokumentais. Toks sutapatinimas galimas, tačiau nėra išsamus. Rūšys: 1. Norminiai teisės aktai kurie skirstomi į: a. Įstatymai – juos gali priimti pati tauta, ar seimas, konstitucijos ir seimo statutų nustatyta tvarka. Įstatymas turi aukščiausią teisminę galią ir turi būti konstitucingas. Jei nekonstitucingas – skundžiamas konstituciniam seimui. !!!!!!skaityti nuo 8 konstitucijos skrsniaus, 106-108 svarbiausia, bus egze!!!!!!! b. Poįstatyminiai norminiai teisės aktai – seimo nutarimai, prezidento dekretai ir potvarkiai. 2. Interpretaciniai teisės aktai – kuriais aiškinamos teisės normos, suformuluotos norminiuose teisės aktuose. Atskleidžiamas jų turinys ir prasmė. Teisės aiškinimas gali būti įvairus – a. Autentiškas - kai teisės normą aiškina institucija ar pareigūnas ta normą išleidęs, tai oficialus teisės aiškinimas, jis yra privalomas. b. Deleguotasis – kai teisės normas aiškina ne ją išleidusi institucija o kita specialiai įgaliota institucija(tai irgi oficialus aiškinimas, turintis privaloma galią). c. Kazualinis(cassus- lot.žinomas atvejis) aiškinimas – toks, kuris yra privalomas konkrečiam atvejui įvertinus aplinkybes(tinka tik tam atvejui). d. Norminis - kuris yra bendro pobūdžio ir privalomas visiems teisės subjektams, kai realizuojama interpretuojamoji teisės norma. Visi šie aiškinimo būdai yra oficialios interpretacijos, tiesa yra ir neoficialus teisės aiškinimas, jis gali būti paprastasis(kai aiškina žmogus neturintis teisinio išsilavinimo), kompetentingasis(kuris duodamas asmenų turinčių teisinį išsilavinimą) ir doktrininis(kurį duoda mokslininkai moksliniuose straipsniuose, monografijose, kodeksų aiškinimuose ir pan.) 3. Teismo sprendimai, nutarimai, nutartys ir nuosprendžiai – nagrinėdamas bylą, turi užbaigti teisės aktu (pvz. nuosprendis, nutarimas ar pan.) 4. Prašymai, pareiškimai, pasiūlymai, skundai. 5. Tarptautinės sutartys – teisės aktai, kuriuos pasirašo valstybės vardu LR įgaliotos institucijos. Konvencijos taip ogi priskiriamos tarptautinėm sutartim. Visos tarptautinės sutartys, kurios nurodytos konstitucijos 138 straipsnyje turi būti ratifikuojamos. Taipogi jos gali būti denonsuojamos (vienašališkai nutraukiamos). Tos kurias ratifikavo seimas, tampa sudėtinė LR teisės dalis. 6. Individualūs (teisės taikymo) aktai – pvz. direktoriaus įsakymas priimti į žmogų darbą 7. Konkliudentiniai(concludo-lot.darau išvadą) teisės aktai - . 8. Sandoriai – veiksmai kuriais siekiama sukurti, pakeisti, ar panaikinti teisinius santykius.Skirstoma į vienašalius(kuriam pakanka vieno asmens valios išraiškos), dvišalius(sutartys) ir daugiašalius(sutartys) 9. Civilinės būklės registravimo aktai – žmogaus civilinė būklė yra registruojama civilinės metrikacijos įstaigose(gimimas, santuoka, ištuoka, mirtis, pavardės/vardo keitimas, tėvystes nustatymas ar pripažinimas ) 10. Teisiniai papročiai. Teisės aktas, norminis teisės aktas žodžiu įsidėmėti terminus egzui 1013 Norminiai teisės aktai – teisės šaltiniai Ne visi teisės aktai yra teisės šaltiniai. Norminiai teisės aktai yra teisės šaltiniai. Norminiais teisės aktais. Norminiais teisės aktais laikomi įstatymai ir norminiai poįstatyminiai teisės aktai. Norminiai poįstatyminiai teisės aktai –turi būti legitimūs ir konstitucingi. Įstatymai - konstitucingi

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!