Teisės pagrindai - teorija

1. TEISĖS KILMĖ IR ESMĖ Pirmykštėje visuomenėje t. nebuvo ir nerekėjo. Žmonių tarpusavio santykiai buvo reguliuojami t.t. elgesio taisyklėmis: papročiais,moralęs normomis. Atsiradus privatinei nuosavybei visuomenė suskilo į skirtingas soc. grupes su priešingais interesais. Taip buvusios elgesio taisyklės neteko bendro pobūdžio ir ne visi savanoriškai jas vykdė. Turtingųjų rankose valdžia ir jie primetė savo valią kitiems.Tokioms elgesio taisyklėms įgyvendinti turtingieji panaudojo valstybės valdžią. Taip praturtėję pasirūpino sukurti naujas soc. reguliavimo taisykles- santykių formą dabar vadinamą teise. Giminingų bendruomenių papročiai atsirado savaime, o teisė kuriama sąmoningai žmonių, sudarančių tt. kuriančius teisę valstybinius organus. Papročiai, kurie vienaip ar kitaip naudingi buvo paverčiami teisės normomis.Iš pradžių teisė nerašyta, ilgainiui atsirado šios teisės užrašai: Drakono įst 7a. pr Kr. Atėnuose,12 letelių įst. Romoje 5a.pr Kr., Salijų teisynas Frankuose 5a. Kitas teisės šaltinis- naujos normos, išleistos teisę kuriančiuose valstybės organuose. Teisė radosi įv. kraštuose ne vienu metu. Jos sistema pirma ėmė formuotis senovės rytų šalyse 5-4a. pr.Kr. kitur daug vėliau. Lietuvoje teisė atsirado 9-12a. susiklosčius teritorianiams valstybių junginiams. Atsiradusi teisė dar buvo primityvi, daug pirminių santvarkų atgyvenų. Ji dar nesudarė vieningos sistemos, normos nenuosekliai susijusios- reguliavo tik atskirus visuomenės sant.Teisė negali egzistuoti be valstybės, jėga užtikrinančios teisės normų įgyvendinimą. 2. TEISĖS SAVOKA IR POZYMIAI Teisė- tai sistema v-bes nustatytu ar sankcionuotu visiems privalomu formaliai apibrėžtu normų (bendru elgesio taisyklių), skirtu reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti v-bes prievarta. Teisės požymiai: 1) normiškumas- atlikdama savo socialinę paskirtį, teisė nustato šių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis. Konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį. 2) visuotinis privalomumas 3) formalus apibrėžtumas. Teisės normos yra konkrečiai nustatyto ir formaliai teisės aktuose išreikšto bendro elgesio taisyklės. 4) daugkartinis taikymas 5) prievartiškumas 6) sistemingumas- teisės normos nėra padrikos, o sąveikaudamos sudaro sistemą. Objektyvioji teisė- tai sistema bendrų normų, kurios nėra personifikuotos, neskirtos konkretiems žmonėms ar org. Subjektyvioji teisė- tai sistema konkrečiu teisiu ir teisiniu pareigu, kurios priklauso konkretiems asmenims, jų organizacijoms. Subjektyvioji teisė realizuojama per visuomeninio santykio dalyviu subjektyvines teisės ir per jas atitinkančias subjektyvines pareigas. Viešąją teisę sudaro teisės sakos, kurios apskritai liečia visuomene, atvaizduoja valstybes interesus (konstitucine, administracine). Viešosios teisės normos paprastai yra imperatyvinio (įsakomojo)pobūdžio, t.y. Jos nusako asmenims tam tikra elgesio forma. Privatine teisė grindžiama saliu susitarimu, sukeliančiu teisines pasekmes, ir apima tas teisės sakas, kurios liečia asmeninius žmoniu santykius (civiline, darbo, šeimos). 3. TEISĖS NORMOS, JU RUSYS IR STRUKTURA Elgesio taisykles, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeniniu ir kitu org., vadinamos socialinėmis normomis. Labiausiai paplitusi soc normų rūšis- teisės norma. Ji yra bendra taisykle, veikianti nepertraukiamai laiko, bet kurios asmenų grupes atžvilgiu, numatyta neribotam atveju skaičiui. Nuo soc normų teisės normos skiriasi: 1) teisės normos reguliuoja svarbiausiuosius visuomeninius periodiškai besikartojančius santykius ir šio elgesio taisykles skirtos ne kokiam nors konkrečiam subjektui, o privalomos visiems. 2) teisės normos sudaro sistema, pagrista valstybes ar visos visuomenes valios. 3) teisės normų įgyvendinimą garantuoja v-bes prievartos priemones. 4) teisės normas arba betarpiškai kuria v-bes institucijos, arba jos atsiranda v-bes sankcionuojamu referendumu keliu. 5) teisės normas lemia ir įtvirtina visuomenes ekonomine baze. Teisės norma- tai įstatymuose ir kituose teisės aktuose v-bes nustatyta visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisykle, kurios įgyvendinimas garantuojamas v-bes prievartos priemonėmis. Teisės normos struktūra: 1) Hipoteze nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teisės norma, t.y. Ji apibrezia normos veikimo sfera, nurodo subjektus ir normos galiojimo aplinkybes, sąlygas. Hipoteze gali būti apibrezta ir numanoma. 2) Dispozicija- tai pagrindinis teisės normos elementas. Ji nurodo, koks turi būti visuomeninio santykio dalyviu elgesys, kai yra hipotezėje numatytos faktines aplinkybes. Dispozicijoje numatomos šio santykio dalyviu subjektyviosios teisės ir pareigos. 3) Sankcija nurodo, kokia poveikio priemone taikoma visuomeninio santykio dalyviams, nevykdantiems teisės normos dispozicijoje isdestytu reikalavimu. Teisės normų sankcijos priklausomai nuo poveikio rusies yra: 3.1.) baudziamosios (taiko tik teismai) 3.2.) administracines (taiko igaliotos kompetentingos v-bes institucijos ar pareigunai ir teismai) 3.3.) drausmines (skiria darbdavys arba jo igalioti atstovai) 3.4.) turtines (skiria teismai ir kitos igaliotos v-bes institucijos) Ne visos teisės normos turi visas tris dalis. Kai kuriose ju yra isreikstas tam tikras teisinis principas, savoka, teiginys (budinga konstitucinems teisės normoms, kurios paprastai nenumato sankciju). Dauguma teisės normu sudaro reguliacines teisės normos, kurios nustato nevienodo pobudzio visuomeniniu santykiu dalyviu subjektines teisės ir pareigas. Reguliacines teisės normos yra: 1) Ipareigojancios teisės normos nustato pareiga atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus. 2) Draudziancios teisės normos nustato pasyvia pareiga, t.y. Pareiga susilaikyti, nevykdyti draudziamu veiksmu. Tai normos, numatancios baudziamaja, administracine arba drausmine atsakomybe uz teisinius pazeidimus. 3) Igaliojancios teisės normos suteikia teisė atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus, sukeliancius teisines pasekmes. Teisės normu rusys pagal teisės teorija taip pat gali buti skirstomos pagal: a) nustatymo forma, b)tiksline paskirti, c)teisės sakas, d)normu priemimo subjektus, e)veikimo laika, f)asmenu grupe, g)normos ieta arba sfera. 4. TEISĖS REALIZAVIMAS IR JO FORMOS Teisės realizavimas- tai teisės normu nustatytu reikalavimu ir galimybiu igyvendinimas teisės subjektu (v-biniu instituciju, nev-biniu org., pareigunu, pilieciu) praktineje veikloje. Teisės realizavimo formos: 1) Teisės laikymasis- tai tokia teisės realizavimo forma, kai teisės subjektas susilaiko nuo teisės uzdraustu veiksmu. Kitaip sakant, tai teisės subjekto pasyvi elgesio forma. Laikantis teisės normureikalavimu, uztenka nevykdyti veiksmu, kuriuos draudzia teisės normos. 2) Teisės vykdymas- tokia teisės realizavimo forma, kai teisės subjektai teisėta veikla igyvendina savo aktyvias pareigas. 3) Naudojimasis teisė- kai teisės subjektas savo nuoziura realiai igyvendina teisės normomis leistinas veiklas. 4) Teisės taikymas- tai tokia teisės realizavimo forma, kai teisės normu nustatytus reikalavimus igyvendina v-bes kompetentingi organai, valdinga veikla priimdami specialius aktus ir esant reikalaui panaudodami v-bes prievartos priemones. Teisės laikymasis, vykdymas ar naudojimasis ja yra tiesiogines teisės realizavimo formos, nes patys teisės subjektai savo veikla tiesiogiai igyvendina teisės normu nurodymus. Teisė realizuojama jos taikymu, kai: A) teisės subjektu numatytos teisės ir pareigos negali atsirasti ir buti realizuojamos bekompetentingos valdingos veiklos B) reikia pasalinti kliutis, trukdancias naudotis subjektinemis teisėmis, taip pat, jeigu teisines pareigos neatliekamos savanoriskai C) padaromas teisės pazeidimas ir reikia nustatyti pazeidejui atitinkama poveikio priemone Teisės taikymo tvarka reguliuoja procesines teisės normos, kurios nustato kompetentingo organo igaliojimus. 5. TEISINIAI SANTYKIAI, JU ATSIRADIMO PRIELAIDOS, STRUKTURA Teisiniai santykiai- tai tokie teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuriu dalyviai turi v-bes garantuotas subjektines teisės ir teisines pareigas. Teisiniai santykiai atsiranda kasdieniame gyvenime ir yra organiskai nenutrukstamu rysiu susije su ivairiais gyvenimiskais santykiais. Svarbiausias teisinio santykio bruozas yra tas, kad asmenys sueina i juridiskai reiksmingus visuomeninius santykius, igyja teisės normomis nustatytas teisės ir pareigas. Teisiniams santykiams budingi pozymiai: 1) teisiniai santykiai atsiranda tik teisės normos pagrindu. Teisiniuose santykiuose teisės normu reikalavimai individualizuojami, sukonkretinami kiekvinam atvejui. 2) teisiniuose santykiuose isreiksta ju dalyviu valia, nes jie samoningai uzmezga siuos santykius ir ju ketinimai sutampa. Teisės norma teisinio santykio dalyviui suteikia tam tikra teisė, o kita dalyvi- ipareigoja. 3) teisės santykio uztikrinimo budas yra v-bes prievarta, kuri vartojama, jeigu viena is saliu nukrypsta nuo teisės normos reikalavimu. 4) teisiniu santykiu atsiradimo, pakeitimo ir nutraukimo prielaidos yra juridinis faktas. Tai konkreti gyvenimiska aplinkybe, sukelianti teisines pasekmes. Juridinius faktus galima skirstyti i ivykius, kurie nepriklauso nuo zmoniu valios ir veiksmus, vykdomus pagal zmoniu valia. Veiksmai gali buti teisėti ir neteisėti. Teisiniams santykiams budingi sie strukturiniai elementai: 1) Teisiniu santykiu subjektais gali buti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, turintys teisnuma ir veiksnuma, bei v-be. 2) Teisnumas- tai teisės normomis nustatytas gebejimas tureti subjektines teisės ir pareigas. 3) Veiksnumas- tai teisės normomis nustatytas galejimas paciam savo veiksmais igyti teisės ir sukurti pareigas, taip pat atsakyti uz padarytus teisės pazeidimus. Asmenys yra ivairiu teisiniu santykiu subjektai, taciau ju dalyvavimas siuose santykiuose priklauso nuo visuomeninius santykius reguliuojanciu teisės normu pobudzio. Asmenys be pilietybes ir uzsienieciai del ju ypatingo statuso pagal LR istatymus turi apribotas subjektines teisės ir teisines pareigas. Juridinis asmuo yra savo pavadinima turinti imone, istaiga ar org., kuri gali savo vardu igyti ir tureti teisės bei pareigas, buti ieskovu ar atsakovu teisme. Teisiniu santykiu subjektu gali buti ir individualios imones, ukines bendrijos. V-be yra tarptautiniu santykiu bei ki kuriu turtiniu santykiu subjektas. Teisinio santykio turinys- tai to santykio dalyviu subjektines teisės ir teisines pareigos. Subjektine teisė sudaro trys galimybes: teisinio santykio dalyvio leistinas elgesys, skirtas savo interesams tenkinti; reikalauti is kitu asmenu tam tikro elgesio ir kreiptis i v-bes prievartos aparata, kad butu apgintos jo pazeistos teisės. Juridine pareiga- tai istatymu numatytas privalomas elgesys, kuri asmuo turi atlikti kito subjekto atzvilgiu. Taigi teisiniame santykyje vieno dalyvio subjektine teisė turi atitikti kito subjekto teisine pareiga. Teisinių santykių objektas- tai reali vertybė, dėl kurios atsiranda teisiniai santykiai ir kuria siekia pasinaudoti ir ją apsaugoti teisinio santykio subjektai, įgyvendinami subjektines teises ir teisines pareigas. Teisinius santykius galima klasifikuoti įvairiais pagrindais. Labiausiai paplitęs- pagal teisinio reguliavimo dalyką: v-biniai teisiniai, administraciniai teisiniai, darbo teisiniai, civiliniai teisiniai, šeimos teisiniai ir kiti teisiniai santykiai. 6. TEISĖTUMAS IR TEISĖTVARKA Teisėtumas- tai reikalavimas, kad visos įstaigos, org., visi pareigūnai ir piliečiai tiksliai laikytųsi teisės normų bei jas vykdytų. Teisėtumo pagrindiniai reikalavimai: 1. Įstatymo viršenybė. Visi teisės norminiai aktai negali prieštarauti įstatymams. 2. Vienodas teisėtumas. T.y. reikalavimas, kad visos teisės normos būtų visur vienodai suprantamos ir vienodai realizuojamos. 3. Teisėtumo visuotinimas. Visi teisės subjektai turi būti lygūs prieš įstatymą, nepriklausomai nuo jų kompetencijos, pareigų ir t.t. ir jie privalo besąlygiškai realizuoti teisės reikalavimus. 4. Reikiamas, tinkamas ir efektyvus teisės normų taikymas būdingas tik kompetentingiems subjektams, kurie privalo ne tik remtis teisės normomis, bet ir garantuoti, kad joje nebūtų biurokratizmo, vilkinimo ir abejingumo žmonių poreikiams. 5. Nuosekli kova su teisės pažeidimais. 6. Visuotinė kontrolė- pasireiškianti ir vykdoma įvairiomis formomis, kurios tikslas užtikrinti įstatymų vykdymą, piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisėtvarka- tai teisės normomis sureguliuotų visuomeninių santykių faktinė būsena, atsiradusi įgyvendinus teisėtumą. Teisėtvarka yra tada, kai teisės normomis reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviai savo elgesį suderina su teisės normų reikalavimais. Teisėtvarkos užtikrinimo priemonės turi būti tik teisėtos. Taigi teisėtvarka yra glaudžiai susijusi su teisėtumu, ji gali būti užtikrinta tik laikantis teisėtumo, t.y. Teisės normų įgyvendinimo. Teisėtumas ir teisėtvarka užtikrinami bendromis ir specialiomis teisinėmis garantijomis, įgyvendinamomis teisėsaugos organų įtikinimų ir prievartos metodais. 7. TEISĖS ŠALTINIAI IR JŲ RŪŠYS Teisės šaltinis- teisės normų įkūnijimo ir įtvirtinimo būdas, išorinė forma, vienintelė jų buvimo vieta. Teisės šaltiniuose- oficialiuose v-bės dokumentuose- įtvirtintos teisės normos įgauna formalų apibrėžtumą ir visuotinio privalomumo pobūdį. Teisės šaltiniai: 1) Teisinis paprotys- tai istoriškai susidariusi dėl tam tikro dažno pasikartojimo v-bės sankcionuota kaip visuotinai privaloma elgesio taisyklė. Teisiniai papročiai sudaro paprotinę teisę. 2) Teismo precedentas- tai v-binio organo sprendimas konkrečioje byloje, kuris tampa visuotinai privalomas sprendžiant analogiškas bylas. 3) Teisės norminis aktas- tai v-bės kompetentingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas- dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas: 3.1) Įstatymas- teisės norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis atstovaujamosios v-binės valdžios organas arba jis priimamas referendumu. Įstatymas sudaro v-bės teisinės sistemos pagrindą. Jis turi aukščiausią teisinę galią kitų visų v-bės organų norminių aktų atžvilgiu, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius ir jis negali prieštarauti konstitucijai. Įstatymų rūšys: 1) Konstituciniai (Konstitucijos 150str.nurodyti įstat., Konst.pataisos, bei tieiogiai K.įardinti įstat.)Konst.įstat.sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. 2) Paprastieji (reguliuoja įv.gyvenimo sritis): a)Einamieji galioja tik tam tikrą laiką (valst.biudžeto įstat, privatizavimo); b)Kodifikuojami – įv.kodeksai, statutai, kuriuos patvirtina Seimas. Kodeksas – įstatymų rinkinys; vieningas teisinės normos aktas, sistemingas tam tikros šakos(baudžiam, civil, šeimos ir kt). Įstat.priėmimo tvarka: 1) įstat.leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso seimo nariams, R Prezidentui, Vyriausybei., taip pat ir 50000 turinčių rinkimų teisę piliečių gali teikti Seimui įstat.projektą. 2) įstat.projektų svarstymas 3) įstat.priėmimas 4) įstat.paskelbimas 3.2.) poįstatyminiai aktai- leidžiami remiantis įstatymais, skirti jiems įgyvendinti, konkretizuoja pagrindines įstatymų nuostatas.jais gali būti Seimo priimti nutarimai. 8. TEISĖS PAŽEIDIMAI IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ Teisės pažeidimas- tai fizinių ir juridinių asmenų priešinga teisei, kalta veikla (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala visuomenei ir už ką yra numatyta teisinė atsakomybė. Teisės pažeidimo požymiai: 1) teisės pažeidimas- tai veika, kurią apibūdina veikimas arba neveikimas. 2) Teisės pažeidimas- tai priešinga teisės normoms veika, už kurią numatyta teisinė atsakomybė. 3) Pavojinga yra veika, kuri padaro žalą asmenims, v-bei, visuomenei arba yra grėsmė, kad tokia žala atsiras. 4) Teisės pažeidimas yra ne tik socialiai žalinga, bet ir visais atvejais turi būti kalta veikla. Kaltės esmė nepriklausomai nuo jos formos reiškiasi subjekto neigimu požiūriu teisės saugomų visuomenės interesų atžvilgiu, pažeidžiant v-bės nustatytą teisės normą. 5) Teisės pažeidimo požymis yra ir veiklos baudžiamumas. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro: 1) teisės pažeidimo subjektas- gali būti pakaltinamas ir sulaukęs įstatymo numatyto amžiaus asmuo, kuris darydamas visuomenei pavojingą veiklą suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. 2) Teisės pažeidimo objektas- v-bės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, kuriems teisės pažeidimu padaroma ar gali būti padaryta žala. 3) Teisės pažeidimo subjektyvioji pusė- tai kaltė, kuri yra subjekto psichinis santykis su daroma pavojinga visuomenei ir priešinga teisei veika ir jos pasekmėmis. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. 4) Teisės pažeidimo objektyvioji pusė- parodo, kaip, kokiais veiksmais, būdais ir kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus teisės pažeidimas. Pagal visuomenei pavojingumo laipsnį visi teisės pažeidimai skirstomi į: 1) nusikaltimus- tai visuomenei pavojingiausi teisės pažeidimai, už kuriuos teismas taiko kriminalines bausmes. 2) Nusižengimus- visi kiti teisės pažeidimai, kurių įstatymas nepripažįsta nusikaltimais. Teisinė atsakomybė- tai teisės normų numatyta subjekto pareiga už padarytą teisės pažeidimą patirti v-binio poveikio priemones. Tai reiškia, kad teisinė atsakomybė visada yra susijusi su v-bės prievarta ir tokios prievartos priemonės yra šios atsakomybės turinys. Teisinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visus teisės pažeidimo sudėties elementus. Teisinės atsakomybės požymiai: 1) teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. 2) Teisinę atsakomybę kaip vieną iš v-bės prievartos rūšių nustato v-bės teisės normų sankcijos. 3) Teisinė atsakomybė visada susijusi su kokiomis nors negatyvinėmis pasekmėmis teisės pažeidėjui, pasireiškiančiomis sankcijomis. 4) Teisinę atsakomybę nustato tik kompetentingi v-bės organai. 5) V-bės prievartos priemonės gali būti taikomos tik laikantis tam tikros įstatymo nustatytos procesinės tvarkos. Teisinė atsakomybė skirstoma: 1) Baudžiamoji atsakomybė- būdingos griežčiausios v-bės prievartos priemonės, kurias taiko teismai. 2) Administracinė atsakomybė- ją už įstatymo numatytus administracinius teisės pažeidimus taiko teismai, v-bės valdymo organai ir pareigūnai. 3) Drausminė atsakomybė- atsiranda pažeidus darbo drausmę pagal vidaus darbo tvarkos taisykles visiems pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams ir pagal drausmės ar tarnybos statutus. 4) Materialinė atsakomybė- atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo darbines teises bei pareigas. 5) Civilinė teisinė atsakomybė- turi kompensacinį pobūdį, jos tikslas atstatyti kreditoriams pažeistas turtines teises 9. TEISINĖS V-BĖS SAMPRATA Teisinė v-bė, kaip politinės valdžios ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo org., yra vienas iš egzistuojančių žmonijos civilizacijos laimėjimų. Daugelis teisinio valstybingumo idėjų pasireiškė antikiniame pasaulyje, o teoriškai teisinės v-bės koncepcijos ir doktrinos buvo tobulinamos perėjimo iš feodalizmo į kapitalizmą ir atsiradusios naujos socialinės- politinės santvarkos sąlygomis. Teisinės v-bės požymiai: 1) teisinė v-bė visų pirma gali būti tik demokratinė v-bė 2) teisinė v-bė- tai visa apimanti visuomenės politinė org., pagrįsta įstatymo viršenybe kitų teisės norminių aktų atžvilgiu. Teisės norminius aktus gali leisti tik įgalioti organai; leistina laiku atnaujinti įstatymus; su visais įstatymais turi būti supažindinami visi gyventojai; neskelbti įst. negalioja. 3) Teisinės v-bės organų veikla vykdoma griežtai prisilaikant valdžių pasidalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, principo. 4) Teisinėje v-bėje negali būti ignoruojamos jokios žmonių teisės ir laisvės, kurios yra numatytos tarptautiniuose aktuose ( visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakte, tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje). 5) Teisinėje v-bėje kiekvienam žmogui suteikiama teisė ginti savo teises ir laisves visais įstatymo leidžiamais būdais. 6) Teisinei v-bei būdingas politinis ir ideologinis pliuralizmas, pasireiškiantis nekliudoma įvairių politinių ir kitų organizacijų, nepažeidžiančių konstitucijos ir kitų įstatymų, veikla. 10. KONSTITUCINĖS TEISĖS SĄVOKA IR ŠALTINIAI Konstitucinė teisė- svarbiausioji teisės šaka, kurios normos įtvirtina v-bės politinius, socialinius- ekonominius ir administracinės- teritorinės santvarkos pagrindus, v-binės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, v-binės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp v-bės, visuomenės ir piliečių. Konstitucinės teisės normos reguliuoja ypač svarbius visuomeninius santykius, atskleidžiančius: 1) v-binės santvarkos ir politikos pagrindus, ūkio sistemą, soc struktūrą, v-bės pastangas toliau plėtoti demokratiją 2) žmogaus, visuomenės ir v-bės santykių pobūdį, piliečių konstitucines teises, laisves, pareigas ir garantijas 3) v-bės organų sudarymo tvarką, jų veiklos principus, tarpusavio santykius. Konstitucinės teisės šaltiniai yra tie teisės aktai, kuriuose yra jos normų. Pagrindiniai šaltiniai yra LR Konstitucija, kuri tiesiogiai formuoja svarbiausius v-binius teisinius santykius, įtvirtina viso v-binio teisinio reguliavimo mechanizmo struktūrą ir pagrindinius principus. Kituose konstitucinės teisės šaltiniuose įtvirtintos nuostatos konkretizuoja ir detalizuoja Konstitucijos normas reguliuojant konkrečias visuomeninių santykių sferas. Konstitucija, kaip v-bės pagrindinis įstatymas, turi didžiausią juridinę galią. Be Konstitucijos, Lietuvoje konstitucinės teisės šaltiniai: įstatymai, Seimo nutarimai, Konstitucinio Teismo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų įsakymai, vietos savivaldos institucijų aktai, kuriuose yra teisės normos, reguliuojančios valdymo organų sudarymo tvarką, kompetenciją, veiklos kryptis, santykius su v-binės valdžios institucijomis, įvairios Seimo ratifikuotos LR tarptautinės sutartys ir susitarimai. 11. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA Konstitucingumas-konstitucijos, kaip aukčiausio visuomeninio ir valstybinio įstatymo laikymosi režimas. 1918 m. 02 16 d. paskelbus LR nepriklausomybe, po 8 mėn buvo patvirtinti LR konstitucijos pagrindiniai dėsniai, 1919 m. 04 04 padaryti papildymai. 1920 06 10 priimta Laikinoji Lietuvos Valstybes Konstitucija,įtvirtinusi parlamentini modelį. 1922 08 2 d. priimta pirmoji LR konstitucija. Ji atitiko tuometinius tarptautinius reikalavimus. Ir toliau išlieka parlamentinis Respublikos modelis-aukščiausia valdžia suteikta Seimui, vykdomoji- Vyriausybei ir Prezidentui. 1928 05 15 priimta 2 LR Konstitucija. sustiprino Prezidento valdžią. Jis įgyja teise paleisti Seimą, varžyti politiniu partijų veiklą dėl ko formuojasi prezidentines respublikos modelis. 3 LR konstitucija 1938 05 12 dar sustiprino Prezidento įgaliojimus: teise paleisti Seimą, skirti ir atleisti Ministra Pirmininka, priimti įstatymus ne Seimo sesijos metu. Konstitucija nenumate galimybės pašalinti Prezidenta iš pareigų. 1928 ir 1938 Konstitucijose pastebima autoritariniu bruožų, Seimas, kaip tautos atstovybė eliminuota iš politinio proceso, nepakankamai remiamasi piliečių nuomone ir pritarimu. Okupacijos metu konstitucingumo raida nutrūko. Okupuotoje Lietuvoje, SSSR 1936 konstitucijos pagrindu 1940 08 25 priimta LTSR konst. Po II pasaulinio 1977 priimta nauja SSSR konstucija, nuo kurios beveik nesiskyrė 1978 04 20 priimta LTSR konstitucija. 1988 ir 1989 Liet pakeista polititine ir ek. sistema legalizavo privatine nuosavybe, įvesta LTSR pilietybė ir kt. Tai sudare palankias sąlygas atkurti nepriklausomybe, konstitucine santvarką. Auksciasia Taryba pirmoje sesijoje 1990 03 11 paskelbė Lietuvos nepriklausomybes atkūrimo aktą, tą pačią 03 11 priimtas LR Laikinasis Pagrindinis įstatymas nutraukė 1938 Konstitucijos galiojimą. Laikinas pagrindinsi istatymas paliko kiek pakoreguotą sovietines valdžios struktura, jis dažnai keičiamas ir papildomas. Todėl jau nuo 1990 rudens pradeta rengti nauja Lietuvos Konstitucija 12.1992m.KONSTITUCIJA. Naujoji LR Konst.priimta 1992m.spalio 25d.tautos referendumu kaip pagr. Aukščiausiają galią turintis įstat.,kurį sudaro preambulė,14 skirsnių,baigiamieji nuostatai – iš viso 154 str.Konst.sudedamoji dalis yra 1991m.02 11 Konst.įstat.”dėl Lietuvos valst.” Ir 1992 04 08 Konst.aktas “dėl LR nesijungimo į postsovietines Rytų sąj.”. Konst. Įsigaliojo 1992 11 06 priėmus LR įstat.”dėl LR konst. Įsugaliojimo tvarkos”. LR Konst.,kaip pagr.Įst.galima apibūdinti šiais bruožais:1)Konst.nustato pamatinius konst.santvarkos principus.Konst.įtvirtintą S, LR Prezidento rinkimų tvarka ir įgaliojimai,teisminės valdžios ir vietos savivald.instituc.organizavimo ir veiklos principai. Didelis dėmesys Konst.skiriamas žmogaus teisėms ir laisvėms,reglamentuojami nuosavybės teisės ir jos gynimo pagrindai, visuom.ir valst.sant. Konst.įteisintas valdžių pasidalijimas:įst.leidžiamoji-S,vykdomoji-Vyriausybė,teisminė-teismas. Konst.priežiūrą vykdo Konst.Teismas.2) Konst.yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekv.savo teises gali ginti remdamasis Konst.3) Konst.aukščiausiąją teisinę galią liudija 7 str.teiginys,kad negalioja jox įst.ar kt.aktas, priešingas Konst.4)Konst.būdingas stabilumas ir ji apsaugota nuo skubotų korektyvų ir pataisymų. Tai garantuoja nustatyta griežta jos keitimo tvarka, kuri numatyta LR Konst. XIV skirsnyje. Konst. 1 str.nuostata “LT valst.yra neprikl.demokrat.resp” gali būti pakeista tik referendumu. Konst.pataisos dėl kitų Konst.skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama S 2 kart, tarp kurių turi būti daroma ne 5 jo pavaduotojų (1-as jų S-o opozicijos deleguotas atstovas), kurie vadovauja S posėdžiam. S valdybą - S vadovai ir S opozicijos lyderis. Jos pagr.užd.- spręsti org-cinius S darbo klausimus. S kancleris prižiūri S ir jo valdybos dokumentų rengimą bei kitų paklausimų nagrinėjimą, jis yra S-ui ir jo valdybai atsakingas valst tarnautojas viešo konkurso tvarka skiriamas 5metam. S įstat.projektam nagrinėti bei k.t S-o statute numatytiems kl rengti sudaromi 13 komitetų bei nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų, Peticijų ir kt komisijos. Savo politiniam tikslam įgyvendinti S nariai gali jungtis į frakcijas, kiekvieną iš kurių gali sudaryti ne 25%visų rinkėjų. Daugiamandat.apygs.balsuojama už partijų ir jungtinių kand.rinkim.sąrašus. Part.kand.sąr. negali būti 141 kand. Teisę turėti atstovus S turi tos part.gavusios >5%,o pagal jungt.(koalic.)sąr.-7% visų balsų. Kanditat.į S narius gali kelti part.ar polit.org.,įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 d.iki rinkimų. Vianmand.rinkimų apygs.kiekvienas LR pilietis gali kelti save kandidatu į S narius, surinkęs ne kaip 1/5 Seimo narių ir teismai), o Resp. Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams(> kaip 1/5 Seimo narių ir teismai). KT vykdydamas savo f-jas: priima nutarimus, sprendimus ir teikia išvadas. Visa tai skelbiama: “Valst. Žiniose”, spec. Seimo leidinyje, laikraščiuose per ELTA. KT iš esmės išspręstos bylos nutarimas skelbiamas LR vardu. KT teikia išvadas: 1)ar nebivo pažesti rinkimų įst-ai per Resp.Prez. ar Seimo narių rinkimus(gali prashyti Seimas ir Resp.Prez.);2)ar Resp.Prez. sveikatos buklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas(tik Seimas);3)ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konst.(Seimas+Prez);4)ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konst(Seimas).(šiuos klausimus remdamasis KT nutarimu galutinai sprendžia Seimas). Visi įstatymai ir aktai ar jų dalys negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas , kad atitinkamas aktas(jo dalis) prieštarauja LR Konst. KT sprendimai klausimais, kuriuos Konst.priskiria jo kompetencijai, yra galutini ir neskundžiami. KT sudaro 9 teisejai skiriami 9 metam ir tik 1 kadencijai. KT teisejai eidami savo pareigas vadovaujas tik LR Konstitucija, yra nepriklausomi nuo jokios valst. Institucijos, asmens ar org-jos bei turi neliečiamybės teisę(kaip ir Seimo nariai.).Po tris kandidatus į KT teisėjus skiria Seimas, kuriuos pateikia R. Prez., Seimo Pirmininkas, Aukšč.T pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.KT kas 3 metus atnaujinamas 1/3. KT teisėjų įgaliojimas nutrūksta, kai: 1)pasibaigia įgaliojimų laikas;2)jis miršta;3)negali eit pareigų dėl sveikatos būklės;4)atsistatydina;5)Seimas pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Jei KT teis. įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, tai į jo vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta tvarka skiriamas naujas teisėjas. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kt pareigūnų, politinių partijų,įv.or-cijų ar piliečių kišimasis į teisėjų KT veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymu numatytą atsakomybę. Negalima piketuot, mitinguot bei kitaip veikt archiau negu 75 iki KT pastato. Fotografuot, filmuot, trnasliuot posėdžius galima tik KT leidus. Taip KT sudaromos juridinės ir praktinės galimybės normaliai funkcionuoti. 26. LR TEISMŲ SISTEMA IR JŲ KOMPETENCIJA TEISMAI –valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spęsdama civilines, baudž., adminstr., ir kai kurių kitų kategorijų bylas 1992m LRKonstituc.nustatė tokią Lt bendrosios kompetencijos teismų sist.: 1)Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2)Lietuvos apeliacinis teismas, 3)apygardų ir apylinkių teismai. 1994m priimtas Teismų įstatymas(vėliau ne kartą keistas ir papildytas), tapęs pagrindu esminei tesmų santvarkos kaitai. Ji pradėjo funcionuoti 1995 prad. Apylinkės teismai – pagal įst-o nustatytą veklos teritoriją (jų yra 54) yra 1-oji instancija civilinėms, baudž-sioms, adm-cinių teisės pažeidimų byloms;įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo, prokuroro veiksmų. Teisėjas bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu. Apylinkės teisme gali būti steigiamas ir hipotekos skyrius. Apygardos teismas – savo veiklos teritorija yra pirmoji instancija tam tikrų staipsnių apibrėžtom civilinėm ir baudžiamosiom bylom ir apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams(juos apskųst galima per 14 d nuo priėkimo dienos), nuosprendžiams (per 14d nuo paskelbimo dienos), nutartims ir nutarimams. Atlieka kitas su teisingumu susijusias įstat. Numatytas funkcijas.Bylas nagrinėja 3teisėjų kolegija, tam tikras baudžiamasias ir civilines bylas 1 teisėjas. Ap.teismas analizuoaj teismų praktiką susipažindamas su savo teritorijoje esančių apylinkės teismų darbu vietose bei kitokiais būdais. Lt apeliacinis teismas – yra apeliacinė instancija bylosms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmos instancijos teismai. Jis taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias LR įst-ai paskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas funkcijas. Bylas nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Lt Aukšč. Teismas – yra vienintele kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutarimams ir nutartims (paskundimo laikas 3 mėn nuo įsiteisėjimo d.). BPK ir CPK numatytais atvejais bylas nagrinėja arba 3 teis.koleg. / išplėstinė 7 teisėj.koleg./ LtAT plenarinė sesija. Pagal Konstituciją gali būti įsteigti ir specializuoti teismai: adm-ių, darbo, šeimos ir kt kategorijų byloms nagrinėti. 1999 05 01 pradėjo funkcionuoti adm-ciniai teismai adm-nėm bylom nagrinėti. Jų sistemą sudaro: 5 apygardų adm.teismai ir Lt vyriausiasis adm.teismas(pradeda veikti 2001 01 01). Jų paskirtis nagrinėti skundus(prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimo(valst.ir vietos savivaldų instituc, įstaigų ir t.t)subjektų (pareigūnų) priimtų aktų bei veiksmų ar neveikimo(t.y.pareigų nevykdymo). Bylas nagrinėja 3 teisėjų koleg, tam tikrais atitinkamu įstat.numatytais atv.ir 1-as teisėjas. Kasacija – įsiteisėjusiems sprendimams / nuosprendžiams kai sprendimas jau įsigaliojo – leidžiama jį apskųsti šia tvarka: per 3 mėnesius nuo įsiteisėjimo momento. Prieš naują teismų įstatymą buvo 2 pakopų teismai: apylinkių ir aukščiausiasis. Kai kuriose demokratinėse šalyse egzistuoja Prisiekusiųjų teismas. Šio teismo pagrindinė užduotis – pareikšti verdiktą: kaltas ar ne. Pripažinus kaltu, bausmę parenka teisėjas, o jei nekaltas – byla nutraukiama 27. Pagrindiniai teismų veiklos principai Teismų organizavimas ir jų veikla pagrįsta demokratiniais pagrindais, atspindinčiais teisinės valstybės esmę ir uždavinius. Pagrindiniai teismų veiklos principai įtvirtinti LR Konstitucijoj, vėliau išplėtoti konkrečiuose įstatymuose. 1)Tik teismo vykdomas teisingumas. Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius LR vardu. Nieks negali būt pripažintas kaltu,ar būt nubaustas, kitaip nei teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu. Įsiteisėję teiamų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai privalomi visiem(tiek asmenim, tiek įmonėm, tiek or-jom, tiek ir k.t.) 2) Teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų.Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ar visuomeninių or-cijų ar piliečių kišimasisį teisėjo ar teismo veiklą užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.(bet kokia piketinė ar kitokia veikla uždrausta arčiau kaip 75m iki teismo pastato ir teisme) 3) Lygybė įstatymui ir teismui.Visi asmenys lygus prieš įstatymą nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, kilmės, kalbos, tikėjimo, padėties ir.pan. Bendri įstatymai niekam nesuteikia papildomų teisų, lengvatų privilegijų. 4)teisė į teisminę gynybą ir teisminę pagalbą. Kiekvienas asmuo, kuris traukiamas baudžiamojon atsakomybėn turi teisę gynybai, ją turi ir kitataučiai, bei įmonės, įstaigos, or-jos. {Nuo pirmos apklausos momento įtariamasis turi teisę turėti advokatą, prašyti kad valstybė jį skirtų}. 5) techninių priemonių naudojimas teisme teimo posėdžio eigai,įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias techn.priem. Daryti garso ar vaizdo įrašus galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Priešingu atveju asmenys atsakys įstatymo numatyta tvarka. 6) Viešas bylų nagrinėjimas teismuose teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi piliečiai. Motyvuota teismo nutertimi teismo posėdis gali būti uždaras(valstybės paslaptys, intymaus gyvenimo paslaptys). Teismo rezoliucinė dalis ir nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai. 7) Teismo proceso kalba. Teismo procesas LR-oje vyksta tik valstybine kalba, asmenim nemokantiem lietuvių klb.garantuojama teisė dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją (valstybės sąskaita) Bet koks normų, įtvirtinančių teisingumo principus, pažeidimas pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus., apsunkina pasiekti teisingumo tikslus. 28. ADMINISTRACINES ATSAKOMYBES SAVOKA IR YPATUMAI Administracine atsakomybe- tai specialius igaliojimus turinciu v-biniu organu, pareigunu reagavimo i teises pazeidimus forma, uz kuriuos istatymas nustato administracines sankcijas, numatytas LR Administraciniu teises pazeidimu kodekse. Ji taikoma asmenims, padariusiems administracinius teises pazeidimus. Daznai teises pazeidimu pavojingumas nėra tox didelis, kad ji butu galima laikyti nusikaltimu. Kaip tik tokie visuomenei nelabai pavojingi pazeidimai ir laikomi administraciniais teises pazeidimais. Administraciniu teises pazeidimu (nusizengimu) laikomas priesingas teisei, kaltas (tycinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kesinamasi i v-bine arba viesaja tvarka, nuosavybe, pilieciu teises ir laisves, i nustatyta valdymo tvarka, uz kuri istatymai numato administracine atsakomybe. Administracines atsakomybes ypatumai: 1) administracine atsakomybe taikoma padarius administracini nusizengima ir yra maziau griezta kaip baudziamoji ir neuztraukia teistumo asmens, kuriam buvo taikyta. 2) administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui taikomos ypatingos sankcijos- ne baudziamosios, ar ne kitokios, bet administracines nuobaudos. 3) administracine atsakomybe, palyginti su drausmine, taiko organas (pareigunas), kuriam pazeidejas tarnybiskai nepavaldus. 4) administracine atsakomybe skiria specialiai ipareigotas organas ar pareigunas, piklausas valdymo aparatui. Tik istatymo numatytis atvejais adm nuobauda gali skirti teisejas. 5) adm teises pazeidimu bylu nagrinejimo procedura yra zymiai paprastesne ir operatyvesne negu baudziamajame ar civiliniame procese. 29. ADMINISRTRACINES ATSAKOMYBES SUBJREKTAI Administracines teises pazeidimo subjektas gali buti tik pakaltinamas fizinis asmuo- LR pilietis, asmuo be pilietybes ar uzsienietis- kuriam iki administracinio teises pazeidimo sukako 16 metu. Juridiniai asmenys administraciniu teises pazeidimu subjektais buti negali. Administracines teises pazeidimu subjektais gali buti tiekpaprasti asmenys, tiek pareigunai. Pareigunais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdzios atstovu funkcijas, taip pat, kurie v-bines ar kitu nuosavybes formu imonese, istaigose ar org nuolat ar laikinai eina tarnyba, susijusia su organizaciniu- tvarkymo ar administraciniu- ukiniu pareigu vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minetose istaigose, imonese ar org pagal igaliojima. Uzsienieciai administracinen atsakomyben traukiami bendra tvarka, jei ko kita nenumato kiti istatymai ir LR tarptautines sutartys. Kai kurie uzsienieciai pagal tarptautines sutartis turi imuniteta nuo administracines jurisdikcijos. Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalu tarnybu pareigunai ir jiems prilyginti asmenys uz administracinius teises pazeidimus atsako pagal drausmes statutus, o specialiuju tyrimu tarnybos pareigunai atsako pagal specialiuju tyrimu tarnybos statuta. 30. ADMINISTRACINES NUOBAUDOS, JAS SKIRIANTYS ORGANAI Administracine nuobauda- tai teisinio poveikio priemone, kuria taiko kompetentingi valstybes organai (pareigunai), asmenims, padariusiems administracini teises pazeidima. Administracinemis nuobaudomis saugoma teisetvarka, uztikrinamas teisetumas, ginami v-bes ir visuomenes interesai, viesoji ir valdymo tvarka, nuosavybe, zmoniu teises ir laisves. Numatomos tokios adm nuobaudu rusys: 1)ispejimas; 2)bauda; 3)daikto ar pajamu konfiskaimas; 4)suteiktos asmeniui spec teises atemimas; 5)administracinis arestas; 6)nusalinimas nuo darbo (pareigu). Organas (pareigunas), nagrinedamas adm teises pazeidimo byla, gali skirti tik ta adm nuobauda, kuri numatyta uz konkretu teises pazeidima. Adm nuobaudos skirstomos: 1)Pagrindines- adm nuobaudos kurios skiriamos savarankiskai ir negali buti jungiamos prie ktiu adm nuobaudu. 2) Papildomas. Adm nuobauda gali buti skiriama ne veliau kaip per 6 menesius nuo teises pazeidimo padarymo dienos,o esant trunkamam teises pazeidimui- per 6 men nuo paaiskejimo dienos. Jei asmuo, kuriam buvo paskirta adm nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadare naujo adm teises pazeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta adm nuobauda. 31. ISPEJIMAS IR BAUDA Ispejimas- pati svelniausia adm nuobauda, skiriama uz nekeliancius didesnio pavojaus adm teise pazeidimus arba taikoma asmenims padariusiems pazeidima del neapdairumo arba nepakankamos info apie adm teises normu veikima. Ispejimas laikomas adm nuobauda, kai jis pareiskiamas rastu arba kitu istatymo nustatytu iforminimo budu. Asmenys, kuriems pareikstas ispejimas, pakartotinai padare nauja analogiska adm nusizengima, baudziami griezciau. Bauda- placiausiai taikoma turtinio pobudzio pinigine nuobauda, numatyta beveik uz visu adm teises pazeidimu padaryma. Pagal bendra taisykle, pilieciams skiriama bauda negali buti mazesne kaip 10 Lt, o pareigunams- 20Lt. Didziausios baudos numatytos adm teises pazeidimu prekybos, finansu, apskaitos ir statistikos srityje. Bauda pazdeidejas turi sumoketi ne veliau kaip per 15 dienu nuo igalioto organo nutarimo skirti bauda iteikimo jam dienos. Jei nutarimas yra apskustas- ne veliau kaip per 15 dienu nuo pranesimo apie skundo nepatenkinima dienos. 32. DAIKTO IR PAJAMU KONFISKAVIMAS Daikto ir pajamu konfiskavimas- tai priverstinis neatlygintinas sio daikto ir pajamu pavertimas v-bes nuosavybe. Konfiskuota gali buti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pazeidejo nuosavybe. Nutarima konfiskuoti daikta ir pajamas, gautas adm teises pazeidimo padarymu,vykdo teismo antstoliai, policijos ir muitines istaigu pareigunai, kai kurie inspektoriai ir kiti pareigunai, o daiktas/pajamos perduodamos v-bes nuosavyben. Konfiskuoti daiktai, kurie buvo adm teises pazeidimo irankis arba tiesioginis objektas, realizuojami finansu ministro patvirtinta instrukcija. Pagal sia instrukcija konfisuoto daikto realizavima organizuoja mokesciu inspekcija viesose varzytinese; jis perduodamas nemokamai v-bes arba savivaldybes imonems, istaigoms, org; parduodamas per imones, istaigas ir org, su kuriomis mokesciu inspekcija konkurso budu yra sudariusi turto realizavimo sutartis. Konfiskuotos pajamos i v-bes izda patenka teises aktu nustatyta tvarka. 33. SPECIALIOSIOS TEISES ATEMIMAS IR NUSALINIMAS NUO DARBO (PAREIGU) Asmeniui suteiktos spec teises atemimas- tai adm nuobauda, taikoma asmenims uz siurkstu arba sisteminga naudojimosi sia teise tvarkos apzeidima. Gali buti atimtos sios spec teises: teise vairuoti TP, teise skraidyti orlaivio igulos nariu, atlikti orlaiviu technine prieziura, dirbti skrydziu vadovu, teise medzioti arba zvejoti. Spec teises atemimo laikas negali buti trumpesnis kaip vienas menuo ir ne ilgesnis kaip 5 metai. Jei asmuo, kuriam atimta spec teise, isskyrus teise skraidyti orlaivio igulos nariu, atlikti orlaiviu tech apziura, dirbti skrydziu vadovu, teises atemimo laikotarpiu nepadare teises pazeidimo, nuobauda paskyres organas gali praejus ne maziau kaip pusei paskirtojo laiko visuomenines org, darbdavio tarpininkavimu sutrumpinti nurodytos teises atemimo laika. Nusalinimas nuo darbo (pareigu) skiriamas uz tam tikru rusiu adm teises pazeidimus, padarytus rysium su darbuotojo tarnybiniu pareigu atlikimu. Si administracine nuobauda gali buti skiriama ir kaip pagrindine ir kaip papildoma nuobauda. Nusalinima nuo darbo skiria apylinkes teisejas, o jo nutarima vykdo darbovietes adminisracija. Nutarimas del nusalinimo issiunciamas vykdyti per 3 dienas po jo priemimo. Darbovietes administracija ne veliau kaip kita diena po nutarimo gavimo privalo nusalinta drbuotoja atleisti is darbo istatymo nustatyta tvarka. 34. ADMINISTRACINIS ARESTAS Administracinis arestas- griezciausia adm nuobaudos rusis, susijusi su laisves atemimu, kuri skiria apylinkes teisejas iki 30 paru uz siuos adm teises pazeidimus: neteiseta psichotropiniu ar narkotiniu medziagu isigijima ar laikyma nedideliais kiekiais arba ju vartojima be ydytojo paskyrimo; uz nedideli chuliganizma; uz svaigalu gerima viesosiose vietose arba girto pasirodyma viesosiose vietose po to, kai asmeniui uz tokius veiksmus 2 kartus per 1 metus buvo paskirta adm nuobauda; uz vertimasi prostitucija asmeniui, baustam adm nuobauda uz toki pazeidima; uz pasipriesinima policijos pareigunui; uz susirinkimu ir kitu masiniu renginiu tvarkos pazeidima ir t.t. Adm arestas negali buti skiriamas nescioms moterims, moterims turincioms vaiku iki 12 m amziaus, asmenims, kuriems nesukako 18 metu, I ir II gr invalidams. Adm arestas vykdomas paprastai tuojau pat po nutarimo priemimo, taciau bausmes vykdymaspazeidejui sutinkant gali buti atidetas nuo 1 iki 12 menesiu. Adm aresta vykdo policijos istaigos nustatytose vietose. Arestuotieji asmenys gali buti panaudojami fiziniam darbui pagal miestu ir rajonu valdybu pavedima. 35. BAUDZIAMOSIOS TEISES SAMPRATA IR SISTEMA Baudziamoji teise- tai istatymu, apibrezianciu nusikalstamu veiklu rata, bausmiu uz jas rusis ir dydzius, baudziamosios atsakomybes priemoniu nusikalteliams taikymo pagrindus ir principus, sistema. Vienas is pagrindiniu baudziamosios teises uzdaviniu- uztikrinti teisetuma ir teisetvarka, uzkardyti ir apriboti atskiru visuomenes nariu nusikalstamus pasireiskimus, atlikti prevencine funkcija Baudziamoji teise visiskai sukoncentruota vieninteliame kodifikuotame akte- baudziamajame kodekse (BK), galiojanciame nuo 1961m. Kuriame po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo buvo pakeista daugiau kaip 75 proc straipsniu, o 2000 priimtas naujas BK isigalios veliau. BK susideda is 2 daliu: 1) bendroji- numatyti BK uzdaviniai, baudziamosios atsakomybes principi, apibreztas asmenu trauktinu baudziamon atsakomyben, ratas, duodama nusikaltimo, bendradarbiavimo, kitu baudziamosios teises institutu savoka, taip pat pateikiamas taikomu kriminaliniu bausmiu sarasas. 2) Ypatingoji- atskiruose straipsniuose ivardija konkrecius nusikaltimus, nustato bausmes dydi uz kiekvienos rusies nusikaltima. 36. NUSIKALTIMO SAVOKA IR POZYMIAI Nusikaltimas- tai kalta visuomenei pavojinga veika, uz kurios padaryma istatymas numato tam tikra bausme. Kiekvienam nusikaltimui budingi sie pozymiai: 1) pavojingumas visuomenei- asmens veikimu ar neveikimu padaroma tam tikra zala arba sukeliamas pavojus zalai atsirasti baudziamojo istatymo saugomiems visuomeniniams santykiams. 2) priesingumas teisei- rodo, kad tam tikras veikimas ar neveikimas yra budziamojo istatymo draudziamas. BK isvardintos visos veiklos laikomos nusikaltimais. 3) kaltumas- veika padaroma kaltai, t.y. Asmuo pavojingus visuomenei veiksmus padare tycia arba neatsargiai. 4) baudziamumas- uz padaryta nusikaltima yra numatyta kriminaline bausme. 37. BAUDZIAMOSIOS ATSAKOMYBES SUBJEKTAI Baudziamosios atsakomybes subjektai yra asmenys, kuriems pries padarant nusikaltima yra sueje 16 metu. Taciau uz tycinius veiksmus, galincius sukelti traukinio katastrofa, nuzudyma, tycini kuno suzalojima, iszaginima, piktybini arba itin piktybini chuliganizma, narkotiniu priemoniu grobima, saunamojo ginklo, saudmenu ar ssprogstamuju medziagu grobima, vagyste, plesima, turto sunaikinima ar suzalojima tycia sunkinanciomis aplinkybemis pagal baudziamuosius istatymus atsako asmenys, kurie padaro nusikaltima turedami nuo 14 iki 16m. Uz padaryta nusikaltima gali atsakyti tik psichiskai sveiki asmenys. Tie, kurie darydami pavojinga visuomenei veikla buvo nepakaltinamumo bukles, neatsako pagal baudziamuosius istatymus ir jiems gli buti taikomas priverciamosios medicininio pobudzio priemones. Bendra sunkinanti nusikaltimo padarymo aplinkybe yra fiziologiskas girtumas ar apsvaigimas nuo narkotiniu ar toksiniu priemoniu. 38. NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS 1) Rengimasis padaryti nusiklatima- priemoniu arba irankiu suieskojimas ar pritaikymas arba kitoks tycinis sudarymas salygu nusikaltimui padaryti. 2) Pasikesinimas- kaip tycinio nusikaltimo stadija bus tuomet, kai kaltininkas jau yra pradejes realizuoti ketinima padaryti nusikaltima, taciau jo nebaigia del priezasciu, nepriklausanciu nuo jo valios. 3) Baigtas nusikaltimas- tox nusikaltimas, kai kaltininko padaryta veika sudaro visi baudziamojo istatymo numatyti to nusikaltimo sudeties pozymiai. Uz rengimasi ar pasikesinima padaryti nusikaltima istatymas nenumato lengvesnes bausmes, taciau reikalauja atsizvelgti i kaltininko padarytu veiksmu pavojingumo visuomenei pobudi ir laipsni, priezastis, del kuriu nusikaltimas nebuvo pabaigtas. Asmuo, kuris pradejes daryti nusikaltima, savanoriskai atsisako baigti ji rengimosi ar pasikesinimo stadijoje, atleidziamas nuo baudziamosios atsakomybes. 39. BENDRININKAVIMAS DARANT NUSIKALTIMA Neretai nusikalstama veikla yra pavojingesne, kai ja bendromis pastangomis padaro 2 ar daugiau asmenu. Tai tycines nusikalstamos veiklos forma- bendrininkavimas. BK 18 straipsnis nurodo asmenis, kurie gali buti traukiami baudziamojon atsakomyben uz bendrininkavima: 1) Vykdytojas- asmuo betarpiskai padares nusikaltima. Jis veikia tycia, suvokia, kad daro nusikaltima, kartu su kitais bendrininkais numato, koki rezultata jie pasieks bendromis pastangomis ir nori arba samoningai leidzia jam atsirasti. 2) Organizatorius- asmuo, organizves nusikaltima, t.y. Parinkes ir uzverbaves asmenis nusikaltimui padaryti, numates nusikaltimo objekta, parenges plana, atlikes kitas organizacines funkcijas. 3) Kurstytojas- asmuo, palenkes kita asmeni padaryti nusikaltima. 4) Padejejas- asmuo, padejes padaryti nusikaltima (duodant patarimus, teikiant priemones arba salinant kliutis ir pan.) 40. APLINKYBES, PASALINANCIOS BAUDZIAMAJA ATSAKOMYBE Baudziamojoj teisej yra numatytos aplinkybes, kurioms esant veika nėra pavojinga visuomenei, o tik isoriskai gali priminti nusikaltima. 1) Butinoji gintis- nėra nusikaltimas tox veikimas, kuris nors formaliai ir atitinka baudziamajame istatyme numatytos veikos pozymius, taciau buvo ivykdytas ginant save, kita asmeni, nuosavybe ir pan. 2) Nusikaltelio sulaikymas- jei nusikalteliui padaroma materialine zala, lengvas ar apysunkis kuno suzalojimas, ji vejantis, sustabdant, neleidziant istrukti, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmeni, padariusi tyscini nuzudyma- sunkus kuno suzalojimas. 3) butinasis reikalingumas- situacija, kai teisetai daroma zala istatymais saugomiems Lietuvos v-bes ir visuomenes interesams saugant nuo gresiancio pavojaus kitus, jei sio pavojaus negalima buvo pasalinti kitais budais ir daroma zala yra mazesne. Neatsako pagal baudziamuosius istatymus asmuo, kuris budamas antraeiliu organizuotos grupes ar nusikalstamo susivienijimo nariu dalyvavo grupes ar susivienijimo daromuose nusikaltimuose, taciau teisesaugos organams suteike vertingos info, urios pagrindu buvo uzkirstas kelias organizuotos grupes veiklia (netaikoma padarius tycini nuzudyma). 41. PAGRINDINES KRIMINALINES BAUSMES Pagrindinemis vadinamos tokios bausmes, kurios skiriamos kaip savarankiskos, o ne kartu su kitom bausmem. 1) Laisves atemimas iki gyvos galvos- pagr ir griezciausia bausme, teismo skiriama baudziamojo istatymo numatytais atvejais: uz genocida, banditizma, tycini nuzudima sunkinanciomis aplinkybemis. 2) Laisves atemimas- pagr bausme, teismo skiriama BK numatytais atvejais, siekiant izoliuoti nuteistuosius nuo visuomenes. Laisves atemimas nustatomas nuo 3 men iki 20 metu, o skiriant bausme, kai neatlikus bausmes padaromas naujas nusikaltimas, iki 25 metu. 3) Pataisos darbai be laisves atemimo- tai bausmes rusis, kai nuteistasis dirba ir is jo uzdarbio i v-bes pajamas atskaitomas tam tikras procentas. Tokie darbai skiriami nuo 2 men iki 2 metu ir atliekami pagal teismo nuosprendi nuteistojo darbovietej, isskaiciuojant is DU nuo 5 iki 20 proc. 4) Bauda- pinigine nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindine arba papildoma bausme baudziamojo istatymo numatytais atvejais. Bauda, kaip pagr bausme, gali buti skiriama nuo 1 iki 1000 MGL dydzio, o uz savanaudiskus nusikaltimus- nuo 1 iki 50000 MGL. Nepilnameciams- nuo 1 iki 500 MGL. 42. PAPILDOMOS KRIMINALINES BAUSMES Gali buti skirtos ne daugiau kaip 2 pap bausmes. 1) turto konfiskavimas- priverstinis neatlygintinis paemimas v-bes nuosavyben viso ar dalies turto, kuris yra asmenine nuteistojo nuosavybe, arba kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims, taciau gautas nusikalstamu budu. Turto konfiskavimas, kaip pap bausme gali buti netaikoma nepilnameciams. Konfiskuojant turta pirmiausia tenkintini nukentejusiojo turtiniai reikalavimai. 2)Bauda, kaip pap bausme gali buti skiriama nuo 1 iki 500 MGL, nepilnameciams- nuo 5 iki 200 MGL. 3) Atemimas teises eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikra darba ar uzsiimti tam tikra veikla- teismo skiriama baudziamojo istatymo nustatytais atvejais, taip pat teismo nuoziura- kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbines veiklos srityje arba piktnaudziaujama jam suteikta teise, ir teismas prieina prie isvados, jog nuteistajam negalima palikti teises eiti tam tikras pareigas. Nustatomas nuo 1 iki 5 metu. 43. SEIMOS TEISES SAVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI Seimos teise- teises saka, kuria sudaro sistema teises normu, reguliuojanciu santuokos sudarymo, jos galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarka, sutuoktiniu turtines ir asmens neturtines teises, vaiku kilmes nustatyma, vaiku ir tevu bei kitu seimos nariu tarpusavio teises ir pareigas, ivaikinimo, globos ir rupybos, civilines bukles aktu registracijos tvarka. Pagrindiniai seimos santykiu reguliavimo principai: 1) monogamija 2)santuokos savanoriskumas 3) sutuoktiniu lygiateisiskumas 4) prioritetine vaiku teisiu ir interesu apsauga ir gynimas, vaiku auklejimas seimoje 5) motinystes visokeriopa apsauga. 44. SANTUOKOS SUDARYMO SALYGOS IR TVARKA Kad butu sukurta visaverte seima, isvengta neapgalvotu ir neteisetu santuoku, santuokai sudaryti istatyme numatytos tokios salygos: 1) santuokos savanoriskumas- santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. 2) sutuoktiniu amzius- santuoka leidziama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo diena yra sulauke 18 m. 3) veiksnumas- asmuo, isiteisejusiu teismo sprendimu pripazintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos. Kliutys ir draudimai santuokai sudaryti: 1) draudimas tuoktis tos pacios lyties asmenims 2) draudimas pazeisti monogamijos principa 3) draudimas tuoktis artimiems giminaiciams Santuokos registravimo tvarka: norintys susituokti asmeniskai paduoda nustatytos formos prasyma civilines metrikacijos istaigai. Prasyme jie turi patvirtinti, kad ivykdytos visos auksciau minetos salygos, taip pat nurodyti, kelinta karta tuokiamasi. Uzsienieciai turi pateikti savo v-bes kompetentingos istaigos isduota dokumenta, patvirtinanti, kad kliuciu santuokai nėra. Santuoka registruojama praejus ne maziau kaip 1 men nuo prasymo padavimo dienos, taciau norinciu susituokti praymu ir esant svarbioms priezastims santuoka gali buti iregistruota ir anksciau. 45. SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS Neturtinės teisės ir pareigos: a) teisė pasirinkti pavardę vieno iš sutuoktinių arba pasilikti savo kiekvienam; galima vadintis dviguba pavarde b) teisė pasirinkti profesiją, gyvenamą vietą. Vienas kitam negali primesti savo valios, trukdyti, tai išreiškiama sutuoktinių lygiateisiškumo c) vaikų auklėjimo ir kitas teises sprendžia kartu; jei nuomonės dėl vaikų auklėjimo nesutampa, tai klausimus sprendžia globos ir rūpybos organai arba ginčas sprendžiamas teisme Turtinės teisės ir pareigos. Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniam, neprikausomai nuo to, kurio sutuoktinio nuosavybe iki santuokos buvo ar po santuokos yra.(kilnjam/nekilnoj turtas) Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: 1)įstatyminis ir 2)sutartinis. 1) nustatytas įstatymo tvarka ir taikomas jei sutuoktiniai nesudarę vedybų sut. Tai reiškia kad turtas įgytas po sant. Yra jų bendroji jungtinė nuosavybė(BJN). BJN:1) turtas įgytas po sant. abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asm nuosavybe esančio turto; 3) pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar vieno iš jų darbinės/ intelektinės veiklos, dividendai. Pensijos, pašalpos bei kt mokėjimai. 4) įmonė ir iš jos veiklos ir kt verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Šiuo turtu sutuokt.naudojasi bendru susitarimu. Jų pareiga yra rūpintis bendro turto išsaugojimu ir gausinimu. BJN baigiasi mirus vienam iš sutuoktinių, nutraukus santuoką,pradėjus gyventi skyrium ir kt.įsat.numatytais atv. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė(AN):turtas įgytas iki santuokos,asmeninio naudojimo daiktai,intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės,paveldėtas turtas,jei testamente nenurodyta, kad jis skiriamas BJN, asm.reikalam naudojamos lėšos ir kt.AN gali būti teismine tvarka pripažintas BJN. 2) BJN teisinio režimo galima išvengti,sudarius vedybų sutartį,t.y.sutuoktinių susitarimas,nustatantis sutuoktinių teises ir pareigas sant.taip pat po sant.nutraukimo ar gyvenant skyrium. Šią autartį galima sudaryt ir priš vedybas ir po(ikivedybinė/povedyb.sut.). vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma, jos pakeitimas galimas tik leidus teismui. Galima pasirinkt vieną iš trijų turto teisinio režimo rūšių, kai turtas:1)įgytas ir iki sant.ir santuokoje yra asm.nuosavybė.2) asm.nuosavybė po sant.tampa BJN.3) įgytas santuokoje yra bendroji dalinė nuosav. Šis režimas gali būti taikomas ne visai nuosavybei. Sutuoktinių BJN dalijama sudarant turto balansą:1)atrobojant bendrą ir kiekv.asm.turtą;2)nustačius bendrą turtą,iš jo atimamos skolos,kurios turi būti apmokamos bendro turto sąskaita;3) nusprendžiama,kuris iš sutuokt.savo asm.turto sąsk.privalo kompensuoti bendr.turt.sumažėjimą ir atv.4) jei sudarius balansą dar lieka bendras turtas,jis padalijamas lygiomis dalimis. Nesant galimybių padalinti turtą natūra, jis pritesiamas vienam, o kitas turi kompensuoti kitam jo dalį pinigais. Turto padalijimas galimas teismo sprendimu nenutraukiant sant.jei 1 iš sutuokt.pripažintas neveiksniu, nuostolingai jį tvarko arba savo veixmais kelia jam pavojų. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai skirti nepilnamečių poreikiams tenkinti. 46. SANTUOKOS NUTRAUKIMO TVARKA Yra 3 santuokos nutraukimo budai: 1) abieju sutuoktiniu bendru sutikimu 2) vieno is sutuoktiniu pareiskimu 3) del sutuoktinio (-iu) kaltes 1) santuoka gali buti nutraukta, jei yra sios salygos: 1.1. nuo santuokos sudarymo yra praeje daugiau nei 1 metai 1.2. abu sutuoktiniai yra sudare sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu 1.3. abu sutuoktiniai yra visiskai veiksnus Bendras sutuoktiniu pareiskimas nutraukti santuoka paduodamas apylinkes teismui, kartu pateikiant sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu ir nurodant priezastis, del kuriu santuoka isiro. 2) Esant bent vienai is siu salygu: 2.1. sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei 1 metus 2.2. vienas is sutuoktiniu pripazintas teismo neveiksniu po santuokos sudarymo 2.3. vienas is sutuoktiniu teismo pripazintas nezinia kur esanciu 2.4. vienas is sutuoktiniu atlieka laisves atemimo bausme ilgiau nei 1 metus uz netycini nusikaltima. Pareiskime turi buti nurodytas vienas is cia minimu santuokos nutraukimo pagrindu, kaip pareiskejas ivykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnameciams vaikams. 3)Preziumuojamas, jei ji faktiskai isiro, kaltininkas is esmes pazeide savo santuokines pareigas, del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. 47. SANTUOKOS NEGALIOJIMAS Pazeidus istatymu nustatytas santuokos sudarymo salygas arba esant kliutims sudaryti santuoka, ji gali buti pripazinta negaliojancia siais pagrindais ir tvarka: 1) susituokia tos pacios lyties asmenys 2) pažeistas santuokos savanoriškumo principas 3) nėra suėjęs santuokinis amžius, jei jis nebuvo sumažintas įstatymo nustatyta tvarka 4) santuoka buvo sudaryta su teismo pripažintu neveiksniu asmeniu 5) pažeistas monogamijos principas 6) santuoka sudaryta tarp artimu giminaičiu 7) vienam iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo nebuvo pranesta apie tai, kad jis serga venerine liga ar AIDS 8) santuoka sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti seiminius teisinius santykius, o siekiant įgyti teise i turta, gyv plota ir pan. 9) nebuvo isreiksta tikroji valia 48. TEVU BEI VAIKU TEISES IR PAREIGOS Tevu teises ir pareigos vaiku atzvilgiu akcentuojamos nauja savoka- tevu valdzia, kuri is esmes pasireiskia visiska vaiku prieziura iki ju pilnametystes ar emancipacijos. Uz vaiko auklejima ir prieziura tevai atsako bendrai ir vienodai. Jie turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaiku atzvilgiu nepriklausomai nuo to, ar vaikas gime santuokoje. Tevu teises ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystes ar tapus veiksniu. Tevu valdzia vaiku atzvilgiu nėra absoliuti. Istatymas numato 2 tevu valdzios apribojimo rusis: 1) vaiko atskyrimas nuo tevu- laikina vaiko teisiu ir interesu apsaugos priemone, kuri paprastai taikoma nesant tevu kaltes. 2) tevu valdzia apribojama esant tevu kaltei, t.y. Kai jie vengia vykdyti savo pareigas aukleti vaikus, ziauriai elgiasi su jais, daro zalinga itaka vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirupina vaikais. Tevai privalo materialiai islaikyti savo vaikus iki pilnametystes, isskyrus atvejus, kai vaikas yra invalidas, tiek gyvenant santuokkoje, tiek ir ja nutraukus, taip pat atskyrus vaikus nuo tevu arba apribojus tevu valdzia. Pilnameciai vaikai privalo islaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tevus ir rupintis jais. Tai vaiku konstitucine pareiga. Islaikymas mokamas tarpusavio vaiku ir tevu sutarimu arba pagal tevu ieskini teismo sprendimu priteisus is vaiku islaikyma, kuris mokamas apibrezta kasmenesine suma. 49. ĮVAIKINIMAS Įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip 3 mėnesių ir tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Įvaikintojais gali būti sutuoktiniai iki 50 metų amžiaus. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti asmenims, kurie nėra santuokoje ar vienam iš sutuoktinių gavus kito sutuoktinio sutikimą, taip pat ir vyresnio amžiaus asmenims, tačiau amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis kaip 18 metų. Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo nutarimu. Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu jie yra nežinomi ar mirę, jeigu jiems yra neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Vaiko, sulaukusio 10 metų amžiaus, įvaikinimas yra galimas tik jo rašytiniu sutikimu, kurį jis duoda teismui. Iki 10 metų amžiaus įvaikinamo vaiko nuomonė turi būti išklausoma teisme, kuris priimdamas sprendimą turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Prašymus įvaikinti nagrinėja: Lietuvos Respublikos piliečių apylinkės teismas pagal pareiškėjo arba įvaikinamojo gyvenamąją vietą, dalyvaujant pareiškėjams ir valstybės įvaikinimo institucijos atstovams, užsienio valstybių piliečių - Vilniaus apygardos teismas. Pasiruošimo įvaikinti patikrinimą atlieka, duomenis apie įvaikinamąjį teismas pateikia ir įvaikinimo apskaitą veda valstybinė įvaikinimo institucija. Siekiant užtikrinti įvaikinimo konfidencialumą, teismas bylą nagrinėja uždarame posėdyje. Įvaikinimu panaikinamos tikrųjų tėvų ir vaikų bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir jos sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams. Įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu jis su tuo sutinka, o tėvų ir įvaikio prašymu vaikui gali būti paliekama ex pavardė pagal kilmę. Tarpusavy nesutarus dėl pav. ar vardo, klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus. 50. GLOBA IR RUPYBA Globa ir rupyba- neveiksniu ir ribotai veiksniu fiziniu asmenu, negalinciu del objektyviu priezasciu savarankiskai igyvendinti asmeniniu bei turtiniu teisiu ir vykdyti savo pareigu, apsaugos teisines formos. Nepilnameciu globa ir rupyba: globa skiriama vaikams iki 14 metu, o rupyba- nuo 14 iki 18 metu, likusiems del ivairiu priezasciu be tevu prieziuros. Priklausomai nuo minetu priezasciu pobudzio vaiko globa (rupyba) gali buti: 1) Laikinoji- staigiama, kai vaiko tevai ar turimas vienintelis is tevu dinge. Vaiku laikinosios globos/rupybos tikslas yra grazinti vaika i seima. Baigiasi kai vaikas grazinamas tevams, sulaukia pilnametystes, ivaikinimas, steigiama nuolatine globa, susituokia. 2) Nuolatine- steigiama be tevu globos likusiems vaikams, kurie esamomis salygomis negali grizti i savo seima ir ju prieziura bei auklejimas, teisiu bei teisetu interesu atstovavimas pavedamas kitai seimai, seimynai ar vaiku globos (rupybos) institucijai. Pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystes arba emancipuojamas, grazinamas tevams, ivaikinamas, susituokia. Pagal formas: 1)Vaiko globa (rupyba) seimoje- ne daugiau kaip 5 vaiku globa naturalioje seimos aplinkoje. Skiriant vaiko globeja, pirmumas teikiamas artimiesiems giminaiciams. 2) Vaiko globa (rupyba) seimynoje- juridinis asmuo globoja 6 ir daugiau vaiku, o bendras vaiku skaicius su savais vaikais sudaro 12. 3) V-bine ir nevyriausybine vaiku globos institucija. Pilnameciam asmeniui, kuris teismo pripazintas neveiksniu, skiriama globa, o pilnameciam asmeniui, teismo pripazintam ribotai veiksniu, teismo sprendimu skiriama rupyba. Globa ir rupyba pasibaigia isiteisejus teismo sprendimui pripazinti asmeni veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojima.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!