Teisė kaip visuomeninė sutartis referatas

Teisę taip pat kildina iš intereso, tik kitaip aiškina to intereso virtimo elgesio taisykle būdą. Teisė ir valstybė atsirandančios ne iš brutalios prievartos, ne iš individo smurtu laimėtos kovos, kur pralaimėjusiųjų interesas dėl jėgos nepakankamumo netenka galimy­bės dalyvauti kuriant socialinę tvarką, o iš būtinybės kompromisu (abipusėmis nuolaidomis) derinti priešingus žmonių interesus.
So­cialinėje tvarkoje tada dalyvauja visų socialiai aktyvių grupių inte­resai, kompromisu apvalyti nuo nepakantumo kito interesui. Teisė tada suprantama kaip priešingų interesų kompromisas, pavirtęs bendro elgesio taisykle. Prievarta čia pasislenka į antrą vietą ir ji tik tiek reikalinga, kiek gali padėti šalims susitarti ir saugoti sutartimi nustatytą socialinę tvarką. Teisės ir valstybės vaidmuo - siekti socialinio kompromiso ir remiantis juo garantuoti visuomenėje socia­linę santarvę bei rimtį.
Darbo objektas – teisė kaip visuomeninė sutartis.
Darbo tikslas: išanalizuoti teisės kaip visuomeninės sutarties sampratos analizė.
4. išanalizuoti teisės kaip visuomeninės sutarties problematika.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė teisės aktų ir teorinės literatūros lyginamoji analizė.
1.Teisės kaip visuomeninės sutarties teorijos ištakos
Teisę iš visuomeninės sutarties antikoje kildino graikų filosofas Epikūras (341-270 m. pr. Kr,.), gėliau - Ciceronas, naujaisiais am­žiais - anglų filosofai T. Hobsas, D. Lokas, XVIII a. prancūzų filosofas Ž. Ž. Ruso, parašęs tokio pat pavadinimo veikalą „Contrat sočiai" (1762). Lietuvoje visuomeninės sutarties teoriją Cicerono vei­kiamas XVI a. plėtojo Lietuvos teisininkas A. Volanas veikale „Apie pilietinę arba politinę laisvę" (1572). Požiūris į teisę kaip įgyvendi­nančią visuomeninę sutartį šiandien vyrauja Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje dėl demokratinių procesų raidos.2
J.Lokas paprastai vadinamas šiuolaikinio liberalizmo bei konstitucionalizmo idėjos pirmtakių. Jo politinės teorijos išeities taškas – tai neliečiamos prigimtinės žmogaus teisės.
J.Lokas, kaip ir jo pirmtakas Thomas Hobbesas, atmeta iki tol vyravusius mistinius, paternalistinius bei teologinius politinės santvarkos aiškinimus ir konstruoja modernią racionalistinę politinę filosofiją.
J.Loko prigimtinės būklės veikėjai, tai yra tokios būklės kai jie kuria visuomenine sutarti, arba teisė, nėra “giminė”, “gentis” ar “tauta”, jie yra konkretūs žmones individai. Šie individai yra savarankiškos, racionaliai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!