Technologinės aplinkos įtaka tarptautinio verslo plėtrai

ĮVADAS Technologinę aplinką nacionalinėje, tarptautinėje ir globalioje rinkoje formuoja bendra technologijų situacija, mokslinės ir techninės naujovės pasaulyje, mokėjimas tai pritaikyti praktikoje. Technologiškai išprususioje rinkoje daug lengviau pateikti naujus produktus, eksperimentuoti su prekių ir paslaugų substitutais ir greičiau orientuotis į sparčiai besikeičiančius vartotojų poreikius. Temos aktualumas. Naujų technologijų taikymas padeda verslininkams kuo greičiau pereiti prie modernesnės aparatūros, darbo bei veiklos metodų, taigi piginti prekes ir paslaugas ir suteikti joms konkurencinių pranašumų intensyvėjančios konkurencijos kovoje globalioje rinkoje. Darbo tikslas – išryškinti technologinės aplinkos įtaką tarptautinio verslo plėtrai. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti sąvokos „technologija“ sampratą, aptariant technologijas kaip vieną iš globalizacijos veiksnių. 2. Išryškinti technologinių naujovių diegimo versle aspektus. Pirmame skyriuje aptariama sąvoka „technologija“, pateikiama technologijų įtaka strategijai bei globalizacijos procesams. Antrame skyriuje išryškinami technologinių naujovių diegimo versle aspektai. 1. TECHNOLOGIJŲ SVARBA VERSLUI 1.1. Pasaulinis technologijų valdymas Ta sfera, kas vadinama technologija, yra per didelė, kad būtų apžvelgta viename skyriuje. Daugelis situacijų, kuriose šis žodis vartojamas, yra atvejų pertekliaus rodymas, galintis paveikti verslo strategiją. Technologijos sąvoka gali būti aptinkama elektronikoje, chemijoje, aerokosmonautikoje, telekomunikacijose, dizaine, gamyboje, logistikoje ir kitose šakose – daugelyje atvejų viena technologijos rūšis yra glaudžiai susijusi su kitomis. Taigi jei žmonės linkę manyti, kad technologijos – tai tik kompiuteriai ir robotai (kas, be abejo, tikrai prie jų priskiriami), bet reikia nepamiršti, jog tų pačių valdymo įgūdžių, reikalingų šiuose sektoriuose, taip pat reikia ir kiekvienoje technologijos srityje: farmacijoje, naftos cheminių produktų gamyboje ir daugelyje kitų kontekstų. Daugelyje literatūros šaltinių pabrėžiama didėjanti technologijų įtaka tarptautinio verslo arenoje. Harris (1984) sutelkė dėmesį „technologijų varomųjų atvejų“ įtakai, sukeliančiai konkurencijos stoką JAV pramonei. Teisingai numatoma, jog technologijos toliau kels didelius rinkos pokyčius. Vadinasi, tarptautinio verslo poreikį sumaniai valdyti technologijas sunku perdėtai vertinti. 1.2. Technologijos ir globalizacija Galinga jėga varo pasaulį į susiejantį bendrumą, ir ši jėga yra technologija. Ji sujungia komunikaciją, transportą ir keliavimą. Tai paskatino izoliuotas teritorijas bei skurdžiai gyvenančius žmones siekti dabartinio pasaulio pagundų. Beveik kiekvienas visur nori to, apie ką yra girdėję, matę ar patyrę, naudojant naujas technologijas. (Levitt, 1983) Technologijos, be abejonės, yra vienos svarbiausių prisidedančių faktorių, sukeliančių ekonominės veiklos internacionalizaciją ir globalizaciją. (Dicken, 1998) Globalizacija vadinamas visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą, sukeliamas tarptautinės finansinės rinkos stiprėjimo, pasaulinės prekybos didėjimo, daugianacionalinių verslovių kūrimosi, telekomunikacijos naujovių ir informacinių technologijų plėtros. Pramonės šakos, susijusios su informacinėmis technologijomis, pasirodė esančios bene svarbiausios globalizacijos arterijos. Jos išsikovojo palankiausias savo veiklos sąlygas tarptautiniu mastu. 1996 m. Pasaulinės prekybos organizacijos šalių ministrų susitikime Singapūre buvo nutarta sumažinti prekių tarifus informacijos technologijų gaminiams, be to, buvo susitarta liberalizuoti tarptautinį telekomunikacijų režimą. Kai kurie autoriai tvirtina, kad globalizacija prasidėjusi XIX a. pabaigoje, kai atsirado moderniosios industrinės galios, naujos transporto ir komunikacijų technologijos, išsiplėtė tarptautinė prekyba, padidėjo kapitalo srautai ir darbo jėgos migracija. Kitą versiją pateikia žymus komunikacijų tyrinėtojas Manuelis Kastelsas (Castells). Pasak jo, šiuolaikinių pasaulio pokyčių pradžia yra XX a. 7-8 dešimtmečiai. Tuos pokyčius nulėmė trys savarankiški procesai: informacinių technologijų revoliucija, ekonominė kapitalizmo ir valstybės reguliuojamos ekonomikos krizė bei kultūros ir socialinių sąjūdžių (žmogaus teisių, feminizmo, gamtosaugos ir kt.) bumas. [3] 1.3. Technologijų įtaka strategijai Theodore Levitt (1983) numatomojo pobūdžio pranešimas dėl rinkos homonegizavimo užfiksavo didžiulį poveikį, kurį technologijos turi ir toliau turės rinkos situacijoms bei verslui. Nors kiti autoriai (pvz., Douglas ir Wind 1987) išskyrė Levitt‘o argumentų silpnąsias puses, bet dabar galima atsigręžti atgal ir pažiūrėti, kiek teisus jis buvo, kad būtų galima pabrėžti technologijų svarbą, išryškinant rinkas, su kuriomis prekiauja daugiašalės kompanijos, taip pat būdus, pagal kuriuos kompanija organizuota. Tačiau technologijų poveikis buvo skirtingas nuo to, kurį aprašė Levitt. Pavyzdžiui, kai komunikacijos technologijos, kaip satelitinė televizija, toliau skatino paklausos supanašėjimą, lanksčios gamybos technologijos įgalino verslą pasiūlyti daug didesnį produkto dizaino pasirinkimą neatsisakant masto ekonomijos. Taip pat kai ryškus tobulėjimas informacinėse technologijose leido veikti verslui globaliu mastu, jis taip pat įgalino pokytį nuo senojo stiliaus multinacionalinių korporacijų su centrine kontrole iki daugiašalių su informacija, dalijama organizacijoje. Technologijos yra vienas didžiausių faktorių už didėjančius neramumus daugelio verslo sektorių aplinkose. Naujo produkto dizaino ciklo sutrumpinimas per, pavyzdžiui, sudėtingas CAD/CAM technologijas padidina produkto nusidėvėjimo tempą. Verslas turi mažiau laiko reaguoti į naują plėtrą bei privalo priimti strateginius sprendimus, nes ateitis tampa vis mažiau nuspėjama. Naujų, konkurencingų technologijų atsiradimas bei egzistuojančių technologijų įsisavinimas taip pat gali padidinti aplinkos sudėtingumas. Šis painumas yra netgi didesnis daugiašalėms kompanijoms, susiduriant tiek su globaliais, tiek su vietiniais konkurentais. 1.4. Technologija kaip strateginis aktyvas Sąvoka „technologija“ Sąvoka „technologija“ yra dažnai vartojama, bet retai apibrėžiama. Čia bus naudojamas mokslo taikymo apibrėžimas pramonei ar komercijai. Tai svarbus skirtumas: „mokslas“ reiškia fundamentalių akademinių tyrimų rezultatus, kai „technologija“ reiškia mokslo taikymą. Šis skirtumas svarbus, kai galvojama, kaip verslas įsisavina naujas technologijas. Technologijos svarba verslui slypi tame, kad technologijų valdymas gali duoti konkurencinio pranašumo. Technologijos gali būti laikomos ir kaip strateginis aktyvas. Be to, galima sakyti, jog verslo sugebėjimas valdyti ir eksploatuoti technologijas gali reprezentuoti pagrindinę kompetenciją. Taip pat yra glaudus ryšys tarp kompanijos sugebėjimo valdyti technologijas ir jos gabumų keistis. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip technologijos gali suteikti konkurencinį pranašumą dėl produkto ir gamybos procesų. 2. NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS 2.1. Technologija ir produktas Technologijos gali pagerinti kompanijos produktų rinkinį daugeliu būdų. Naujos funkcijos Naujas produktas gali būti sukuriamas toks, kad vartotojas galėtų atlikti tokius veiksmus, kuriuos anksčiau buvo neįmanoma arba sunkiai įmanoma atlikti. Pavyzdys galėtų būti satelitinio telefono sukūrimas, leidžiantis vartotojui bendrauti su kiekvienu visame Žemės paviršiuje. Kai kurie klientai yra pasiruošę mokėti didelę kainą, kad įsigytų šį produktą. Tokie produktai panašu, kad yra pažangūs, reikalaujantys daug investicijų naujoms technologijoms. Naujos savybės Esamas produktas gali būti modifikuotas, kad jis atneštų daugiau naudos, kai pagrindinė funkcija išlieka ta pati; pavyzdžiui, kompaktiško satelitinio telefono, beveik nereikalaujančio nustatymų, sukūrimas. Kompanijos nuolat siekia naujovių, kad jų produktai būtų pranašesni nei konkurentų. Nors tokios naujovės gali būti nedidelės, laikui bėgant jos gali išaugti bei reprezentuoti ryškią pažangą technologijoje. Didesnis patikimumas Kai technologijos pasiekia brandą, produkto patikimumas tampa pagrindiniu produkto diferencijavimo rodikliu. Dizaino tobulinimai ir skirtingos surinkimo technikos susitelks ties eksploatacinėmis savybėmis bei kokybe. Pavyzdžiui, didėjantis specialių integruotų maršrutų naudojimas gali palengvinti produkto surinkimą. Mažesni kaštai Kai produktas pasiekia brandos stadiją, technologijos daugiau susikoncentruoja ties kaštų mažinimu. Anksčiau paminėtas specialių integruotų maršrutų, brangiai kainuojančių nustatyti, tačiau masto ekonomijoje turinčių didelį kaštų pranašumą prieš pavienius komponentus, naudojimas siūlo milžinišką privalumą verslui, galinčiam valdyti šias technologijas. Technologijos yra viena iš užslėptų priežasčių dėl produkto gyvavimo ciklo egzistavimo. Produkto charakteristika turi tendenciją sekti „S“ formos kreivę (1 pav.). 1 pav. Įsiveržiančio į rinką produkto funkcionavimo efektyvumas, palyginus su žinomu produktu Kai technologijos yra naujos, vystymasis spartus ir produkto funkcionavimo efektyvumas greitai kyla. Kai technologijos pasiekia brandos stadiją, šio efektyvumo kitimo tempas sulėtėja, pasiekus technologines ribas. Kuriame nors taške naujos technologijos gali būti vystomos ir įtraukiamo į produkto gamybą. Pirmiausia produkto funkcionavimo efektyvumas yra mažesnis negu egzistuojančios technologijos. Bet kai yra vystomos novatoriškos technologijos, produkto funkcionavimo efektyvumas nusveria esamų technologijų efektyvumą. Galiausiai senoji produkto technologija yra nebetaikoma. Kaip pavyzdį galima paimti technologijas, taikomas rankiniams laikrodžiams. Pagrindinis tokio laikrodžio mechanizmas buvo išrastas apie 1765 m. Pirmojoje XX a. pusėje laikrodis buvo sudėtingas tikslios mechaninės inžinerijos kūrinys, bet buvo gana nedideli paties laikrodžio tikslumo augimo tempai. Kai 7 deš. buvo išrastas elektroninis kvarcinis mechanizmas, būdingas tikslumas buvo daug pranašesnis negu standartinis mechanizmas. Nuo to laiko, kai kvarcinis mechanizmas tapo daug pigesnis ir masinei gamybai, senoji mechaninė technologija greitai buvo nebetaikoma, kas labai paveikė Šveicarijos laikrodžių industriją. 2.2. Technologija ir gamyba Reikėtų pabrėžti, jog produkto dizainas yra svarbiausias faktorius gamybos kaštuose. Tačiau technologijos, naudojamos gamybos procese, gali privesti prie konkurencingo pranašumo. Trumpesnė gamybos trukmė CAD/CAM sistemų naudojimas pastebimai sumažino gamybos trukmę nuo pirminio dizaino iki plataus masto produkciją. Daugelyje pramonės šakų komponentai gali būti suprojektuoti kompiuteriu, o produkto prototipas pagamintas per keletą valandų. Po to, kai baigiasi patikrinimas, kompiuteriu sukurtas projektas gali būti tiesiogiai panaudotas gamybos procese. Informacija apie projektą gali būti elektroniniu būdu perduodama iš vienos vietos į kitą. Pagerėjusi kokybė Automatinio surinkimo naudojimas, pavyzdžiui, kaip pagrindinis to įrankis robotai, gali ne tik padidinti našumą, bet ir sumažinti klaidas sudėtingose pasikartojančiose konstrukcijose. Automatizacija taip pat gali pagerinti produkcijos lankstumą; pokyčiai procese gali būti iliustruojami tuo, jog perprogramavimas yra greitesnis ir pigesnis būdas negu techninės įrangos keitimas. Sumažėję kaštai Dėl technologijų įtakos didesnis našumas ir išaugęs patikimumas taip pat gali sumažinti vieneto kaštus. Taigi dėl lanksčios gamybos technikos nėra būtina išlaikyti žemus vieneto kaštus. Technologijų pokyčių pavyzdys – Pilkington Brothers plaukiojančio stiklo gamybos proceso vystymasis. Tradicinis lygaus stiklo gamybos metodas buvo leisti susilydžiusį stiklą per sukamuosius cilindrus tol, kol jis bus tinkamo tirštumo; tada stiklas turi būti nupoliruotas iš abiejų pusių. Naujuoju būdu stiklas teka nepertraukiamame procese per išlydytą alavą ir pabaigoje susidaro puikus plokščias lakštas, nereikalaujantis nei valcavimo, nei poliravimo. Nors naujojo proceso vystymasis reikalauja didžiulių finansinių išteklių, bet jis iš pagrindų pakeitė plokščiojo stiklo gamybos ūkį bei pastatė Pilkington į neįveikiamą konkuruojančią poziciją. 2.2. Technologinių naujovių diegimo struktūra Technologinių naujovių diegimo struktūra taikoma daugeliui produktų tipų. Abernathy ir Utterback (1978) pateikė inovacijų modelį, parodyta 2 pav. 2 pav. Naujovių diegimo struktūra Ankstyvosiose produkto gyvavimo ciklo stadijose inovacija dominuoja. Tuo metu technologinio vystymosi pagrindiniai dalykas yra produkto charakteristikų gerinimas, remiantis vartotojo poreikiais. Produkto sumanymas yra apytikrė su dažnais svarbiais pasikeitimais, taip pat kartu su lanksčia ir neefektyvia gamyba. Organizacinė kontrolė turi tendenciją būti neformali ir antrepreneriška. Kai kuriuo atveju pasirodo dominuojantis sumanymas, kurį gamintojai priima kaip pagrindinį standartą. Šito išryškėjimas eina per visą naujovių diegimo procese laiką su tikslu mažinti kaštus ir gerinti kokybę. Pokyčiai yra augantys ir kaupiamojo pobūdžio; produktai turi tendenciją supanašėti. Gamybos procesai yra efektyvūs ir imlūs kapitalui. Organizacinė kontrolė linkusi remtis struktūra, tikslais ir taisyklėmis. Viso šito reikšmė verslui apibrėžiama tuo, kad technologinės aplinkos vystymasis ir kaip ji valdoma pakeičia produkto gyvavimą. 2.3. Naujų technologijų išgavimas Vystymas ar perdavimas? Identifikuojant silpnąsias puses ir spragas technologijų pajėgumuose, valdymas turi daug galimybių sukurti naujų technologijų pajėgumų. Pagrindinis sprendimas yra ar vystyti viduje, ar žiūrėti į užsienį. Kai kurie autoriai diskutavo, kaip priimti šį sprendimą; vienas pavyzdys – diskusijos Roberts ir Berry (1985). Pagrindinis kintamasis dydis yra kompanijos technologijų žinojimas, apimant nuo jau kai kurių technologijų naudojimo iki jų elementaraus žinojimo, bet be jokios praktinės patirties. 1 lentelė apibendrina rekomenduotinus traktavimus. 1 lentelė. Technologinės kategorijos Kategorija Aprašymas Investavimo lygis Bazinė Verslo technologinis pagrindas, plačiai pasiekiamas konkurentams. Žemas Svarbiausia Technologijos, darančios didesnę įtaką konkurencinėje veikloje. Sistemingai suformuotas Žingsniuojanti Technologijos ankstyvajame vystymesi, turinčiame parodomojo pranašumo keisti konkurencinį pagrindą. Atrenkamasis investavimas Iškylanti Technologijos su perspektyvomis keisti konkurencinį pagrindą. Kontroliuojamas Daugelyje didelių daugiašalių kompanijų (ypač tose, kurios veikia technologiškai įtemptose pramonės šakose) naujos technologijos atsirado daugiausiai iš viduje sukauptų tyrimų ir plėtros. Tačiau svarbu suprasti, jog yra daug alternatyviųjų technologijų šaltinių, pasiekiamų verslui, kur išryškėja skirtumas tarp vidinių ir išorinių šaltinių, tiek vidaus, tiek užsienio. Kai didelės tarptautinės kompanijos daugiausia gali pasitikėti šalies viduje vykdomais tyrimais ir plėtra, mažesnės ir nedominuojančios kompanijos gali susitelkti ties išorinių technologijų resursų perkėlimu ir sukaupimu iki tol, kol tai sumažins sąnaudas. Problemos dėl technologijų perdavimo Problemos, susijusios su sėkmingu technologijų perkėlimu į organizaciją, yra susietos su tomis, kurios iškyla bet kokiame susiliejime ar užvaldyme, ir reikalauja apgalvoto valdymo. Paprastai kai kurių produktų pavyzdžių įgijimas bei bandinių gaminimas daro mažiau negu uždraudimas kompanijai geriausiu atveju gaminti originalaus produkto kopiją. Jei kuriamas verslas yra nesusipažinęs su technologijomis, taip pat yra svarbu įgyti reikalaujančių gilios analizės žinių, kurios nuvestų prie produkto pirminio sumanymo. Tik tada verslas gali tikėtis galintis tęsti produkto ir proceso inovacijas, reikalingas gauti stabilų konkurencinį pranašumą. Kitą problemą gali sukelti besikuriančios kompanijos nepasiruošimas gaminti produktą patikimu būdu. Įkūrėjas turi pereiti svarbų mokymosi periodą. Gali iškilti sunkumų, jei tiekimo kompanija yra mažas ir antrepreneriška. Kaip buvo jau minėta, gamybos procesai tokiose kompanijose gali būti neefektyvūs ir prastai dokumentuoti. Dar vieną problemą perkeliant technologijas sukelia pati technologinė aplinka – tarp mokslo ir jo praktinio taikymo. Ryšiai schematiškai pavaizduoti 3 pav. 3 pav. Mokslas, technologijos ir produktų panaudojimas Visais atvejais žinios perduodamos iš išradėjo vienam ar daugiau gavėjų; taip išvengiama išlaidų nepriklausomiems tyrimams. Tarptautinis verslas – tai pirminis variklis, siekiant perduoti technologijas tarp šalių. Technologija yra esminis ekonominio ir socialinio šalių vystymosi veiksnys, todėl naujų technologijų importavimas aktyviai organizuojamas daugumos šalių vyriausybių. Technologijos transfuzija dažnai lydima naujų valdymo idėjų ir metodų pakeitimo, nors kai kuri technika gali būti supaprastinta, siekiant padaryti ją labiau suprantamą vietiniams darbuotojams. [4] Lietuvos konkurencingumo didinimas Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“ 2007 m. birželio mėn. sėkmingai baigė ES Socialinio fondo finansuotą projektą „EmiD“ („Employers in Dialogue“ — Darbdaviai socialiniame dialoge), prasidėjusį 2006 m. liepos mėn. Šis projektas yra 2005-2006 metais vykdyto Vokietijos ir Baltijos šalių inžinerinės pramonės asociacijų socialinės partnerystės projekto „Metal-Baltic“ tęsinys, ir jo esmė — Europos inžinerinės pramonės darbdavių asociacijų iš Vokietijos, D.Britanijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat Europos inžinerinės pramonės darbdavių asociacijos CEEMET bendradarbiavimo tinklo vystymas, nukreiptas į nepriklausomo socialinio dialogo Baltijos šalių inžinerinėje pramonėje stiprinimą, kurio galutinis tikslas — inžinerinės pramonės Baltijos šalyse ir visoje ES konkurencingumo didinimas, kartu didinant darbdavių, kaip socialinių partnerių, atsakomybę ir tematinę bei organizacinę kompetenciją specialistų rengimo srityje, taip pat darbuotojų lojalumą savo įmonei. Motyvuotų ir kvalifikuotų žmonių išteklių plėtra, taip pat gamybos modernizavimas, naujų aukštos pridėtinės vertės produktų bei technologijų kūrimas yra pagrindinės sąlygos, būtinos siekiant užtikrinti ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos inžinerinės pramonės konkurencingumą pasaulio globalioje rinkoje, todėl socialinio dialogo, plačiąja to žodžio prasme, tarp visų suinteresuotų socialinių grupių vystymas yra būtina sąlyga kompleksiškai sprendžiant Europos Sąjungos socialinės-ekonominės plėtros klausimus. [1] IŠVADOS 1. Technologijos yra svarbus globalizacijos aspektas. Technologinė aplinka daro nemažą įtaką, žvelgiat į tarptautinio verslo areną. Kompanija, naudojanti naujausias technologijas, turi didelį konkurencinį pranašumą. Be to, verslo sugebėjimas valdyti ir eksploatuoti technologijas gali reprezentuoti pagrindinę kompetenciją. Taip pat yra glaudus ryšys tarp kompanijos sugebėjimo valdyti technologijas ir jos gabumų keistis. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip technologijos gali suteikti konkurencinį pranašumą dėl produkto ir gamybos procesų. 2. Technologijų diegimas yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo to, kurioje vystymosi stadijoje jos yra. Kai technologijos yra naujos, vystymasis spartus ir produkto funkcionavimo efektyvumas greitai kyla. Kai technologijos pasiekia brandos stadiją, šio efektyvumo kitimo tempas sulėtėja, pasiekus technologines ribas. Kuriame nors taške naujos technologijos gali būti vystomos ir įtraukiamo į produkto gamybą. Pirmiausia produkto funkcionavimo efektyvumas yra mažesnis negu egzistuojančios technologijos. Bet kai yra vystomos novatoriškos technologijos, produkto funkcionavimo efektyvumas nusveria esamų technologijų efektyvumą. Galiausiai senoji produkto technologija yra nebetaikoma. LITERATŪRA 1. Linpra – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!