Tautosakos bruožai

Lietuvių tautosaka – anoniminė sakytinė didelio žmonių kolektyvo kūryba, kuria buvo siekiama išsaugoti tradicijas ir perduoti jas tolesnėms kartoms.
Tautosakoj, liaudies dainoj mes nusileidžiame į giliausią ir pirmykštę poezijos kūrybos šaknį, kada žmogus kaip kūdikis pirmą kartą atvėrė akis į platųjį pasaulį ir pirmaisiais garsais pareiškė savo vidaus nusiteikimą.
Per tautosaką kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, pagaliau ir pačią žmoniją. Juk kiekviename žmoguje slypi tūkstantmečių patirtis, įpročių, raiškos, suvokimo būdų klodai, iš dalies priklausantys ne nuo jo paties, o susiklostę per auklėjimą, bendravimą. Suprasti savo ištakas įmanoma tik ištyrus kultūrą, kurios žaizdras šimtmečius ugdė lietuvių kartų kartas. Vienas reikšmingiausių tos dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka. Ją prakalbinus, kaip aidas turėtų atsiliepti tautos dvasia, įsilydžiusi į siužetus ir veikėjus, metaforas ir simbolius. Be tautosakos deramai nesuvoksime ir profesionalaus lietuvių meno.
1. Kolektyviškumas: tautosaka yra anoniminė, bevardė.
Kūrėjo požiūriu tautosaka aiškiai skiriasi nuo individualios kūrybos. Sakoma, kad ji yra anoniminė, bevardė, jos autorius nežinomas. Nežinios migla apgaubtas ir kūrimas. Esminis tautosakos bruožas, skiriąs ją nuo individualaus meno, yra kūrybos kolektyviškumas. Tautosakos kūrėjas yra tauta, jos įvairūs sluoksniai, žmonių grupės. Jos kūriniuose ypač atsispindi paprastų žmonių interesai ir idealai. Vėlyvuoju feodalizmo laikotarpiu lietuvių tautosakos pagrindinis kūrėjas buvo valstietis. Tai jis perėmė, išsaugojo kūrybos galią tais šimtmečiais, kai aukštuomenė išsižadėjo gimtosios kalbos ir tautiškojo meno.
2. Tradiciškumas: tik iš kartos į kartą perteikiama tautosaka ištisus šimtmečius išlieka gyva.
Tradicija yra žmonijos pažangos pagrindas: šitaip sukaupiama darbo ir gyvenimo patirtis, išsaugoma materialinė ir dvasinė kultūra. Kolektyvas, kuriame gyvuoja kūrinys, gali būti ir visai nedidelis (kelios dešimtys žmonių), ir milžiniškas (ištisi milijonai). Štai vienos dainos žinomos tik keliuose kaimuose, o kitas, tokias populiarias kaip „Augo girioj ąžuolėlis“, „Augo
kieme klevelis“ ir pan., dainuoja visa Lietuva.
Tautosakos tradiciškumas reiškiasi įvairiai. Individuali kūryba, ypač naujųjų laikų, siekia naujumo, originalumo, o tautosaka remiasi kartojimu, kanonu. Kai kurių folkloro kūrinių tradiciškumą rodo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!