Tarptautinės prekybos temos

6. Hekšerio – Olino tarptautinės prekybos teorija. Leontjevo paradoksas.
Santykinio pranašumo teorija duoda sampratą apie tarptautinę prekybą, kai šalys dalyvauja turėdamos nevienodas sąnaudas produkcijos vienetui., tačiau nepaaiškina esminio klausimo; kodėl iškyla šie skirtumai ? Dar XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose švedų ekonomistas Eli Hekšeris ir jo mokinys Bertilis Olinas suformulavo naują tarptautinės prekybos teoriją. Pagal juos, santykinio pranašumo skirtumas tarp šalių galima paaiškinti tuo, kad kiekvienoje šalyje yra nevienodi gamybos veiksniai ir jie panaudojami įvairiais santykiais.
Pagal Hekšerio – Olino teoriją šalys stengiasi eksportuoti prekes, reikalaujančias tokių gamybos veiksnių sąnaudų, kuriomis šalys disponuoja su pertekliumi ir nedideliu kiekiu deficitinių veiksnių sąnaudų, o importuoti prekes, gaminamas panaudojant veiksnius atvirkštine proporcija. Taigi, paslėptu pavidalu eksportuojami pertekliniai veiksniai, o importuojami deficitiniai gamybos veiksniai. Kitaip tariant, prekių judėjimas iš vienos šalies į kitą kompensuojama žemą gamybos veiksnių mobilumą pasauliniu ūkio mastu.
Reikia pabrėžti, kad kalbama ne apie tam tikrus kiekius gamybos veiksnių, kuriais disponuoja tam tikra šalis, bet apie santykinį apsirūpinimą jais. Jeigu atitinkamoje šalyje kurio nors gamybos veiksnio yra santykinai daugiau negu kiti, santykinė kaina bus mažesnė nei kitose šalyse Tokiu būdu atsiranda santykiniai pranašumai, kurie nulemia užsienio prekybos kryptis.
Hekšerio – Olino teorija sėkmingai gali paaiškinti daugelį dėsningumų, kuriuos galima pastebėti tarptautinėje prekyboje. Šalys iš tikrųjų daugiausia eksportuoja tokią produkciją, kurių gamybos sąnaudose dominuoja santykinai pertekliniai jų ištekliai.
Tačiau gamybos ištekliai, kuriais disponuoja pramoninės šalys, palaipsniui išsilygina. Be to, pasaulio rinkose vis labiau auga „ panašių “ prekių tarp „ panašių “ šalių prekybos dalis.
Amerikiečių ekonomistas Vasilijus Leontjevas XXa. Šeštojo dešimtmečio viduryje pabandė praktiškai patikrinti pagrindines Hekšerio Olino teorijos išvadas. Patikrinimas privėdė prie paradoksalių išvadų. Panaudojęs tarpšakinio balanso modelį „ sąnaudos – gamyba “ Leontjevas parodė, kad amerikiečių eksporto daugumą sudarė darbui imlios prekės, o importo – kapitalui imlios prekės. Pirmaisiais pokario metais JAV, skirtingai nuo jų prekybinių partnerių, kapitalas buvo perteklinis gamybos veiksnys, o darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!