Lietuva laikosi nuoseklios jungimosi į tarptautinę rinką politikos. „Svarbiausios pastangos yra nukreiptos dviem kryptimis: pirma, kokybiškų ir galinčių konkuruoti užsienio rinkose prekių gamybos ir jų eksporto plėtojimo linkme ir antra, užsienio investicijų paieškos ir skatinimo kryptimi„ (Marketingas, 1999, p.397-398). Kokybiškų ir konkurencingų prekių gamybai reikia investicijų technologijoms pertvarkyti ir atnaujinti.
1995 m. sausio 1 dieną įsigaliojo Lietuvos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartis, kuri tų pačių metų birželio mėnesį buvo įjungta į Lietuvos Asocijuotos narystės Europos Sąjungoje sutartį. Šios sutarties pasirašymas taip pat turi įtakos Lietuvos įmonių užsienio prekybai.
1. Skatinti atvirą ir laisvą prekybą – sukurti užsienio prekybai, ypač eksportui, palankias teisines sąlygas ir suderinti teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis.
2. Pasirašyti su svarbiausiais prekybos partneriais tarpvalstybines prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis, nustatančias Lietuvos interesus atitinkantį prekybos režimą.
3. Skatinti eksportinės produkcijos gamybą.
4. Liberalizuoti užsienio prekybą (Pečiulis A., 1996, p.27).
Iš to matyti, kad pagrindinis akcentas nukreiptas į eksportą.
Užsienio prekyba labai naudinga, kai tarpusavyje prekiauja šalys, turinčios skirtingus gamtinius turtus, kapitalo išteklius, nevienodus darbo ir kapitalo kaštus įvairių prekių gamyboje. Taip šalys papildo viena kitą, apsirūpina reikalingomis prekėmis. Tinkamai subalansuota užsienio prekyba pakelia šalies ekonominio išsivystymo lygį.
Tarptautinės prekybos priežastys yra dvi: „Pirma, įvairių šalių išlaidų sąlygos gali skirtis dėl daugelio priežasčių. Pvz., išteklių kainos gali būti skirtingos, arba vienos šalies gyventojų technologija gali būti pranašesnė už kitos. Antra, paklausos sąlygos gali skirtis tarp skirtingų šalių vartotojų dėl jų pajamų ar polinkių skirtumo„ (McGrath Paul T., 1999, p.13).
Pirmu atveju, jei šalis turi pigių išteklių ir geras technologijas kurioje nors pramonės šakoje, tai šioje šakoje ji yra absoliučiai pranašesnė už antrą šalį, neturinčią šių privalumų. Tačiau antra šalis gali turėti privalumus kitoje šakoje. Kadangi pirmoje šalyje susidaro vienokių prekių perteklius, o antroje – kitokių, šios dvi šalys gali viena su kita keistis prekių grupėmis. Pasireiškia palyginamojo pranašumo dėsnis. „Palyginamojo pranašumo dėsnis teigia, kad šalys specializuojasi...
Šį darbą sudaro 4996 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!