1 tema. Tarptautinės prekybos modeliai.
Absoliutus pranašumas – sugebėjimas pagaminti prekes, sunaudojant darbo sąnaudų produkcijos vienetui mažiau nei kitose šalyse.
Prekės alternatyviniai kaštai – tai prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta 1 vnt daugiau.
Palyginamojo pranašumo dėsnis – šalys specializuojasi tokių prekių gamyboje ir eksporte, kurias gali gaminti santykinai žemesniais kaštais negu kitos šalys (1817 m. D.Rikardas).
Rikardo modelis paaiškina palyginamojo pranašumo dėsnį. Modelis remiasi prielaida, kad šalyje naudojamas tik vienas gamybos veiksnys – darbas; kapitalo negalima perkelti į kitą šalį; gaminamos 2 prekės.
Tarptautinės prekybos pagrindas – santykiniai darbo našumo skirtumai.
Prekės pasiūla priklauso nuo didesnio darbo užmokesčio. Specializaciją nulemia kainos, kurioms įtaką daro valandinis DU.
Nepaisant šalies vidaus gamybos kaštų ar absoliutaus pranašumo, visuomet egzistuoja toks valiutos kursas, kuris leidžia šaliai gaminti bent vieną prekę pigiau palyginti su kitomis šalimis, kai visos prekės įkainotos bendra valiuta.
Palyginamojo pranašumo principas taikomas:
1. daugiau nei 2 prekėm;
2. dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių
Palyginamojo pranašumo pasekmės
Yra 2 pagrindiniai palyginamojo pranašumo dėsnio paaiškinimai:
1. tarptautiniai skirtumai, atsirandantys gamybos technologijose dėl fizinio našumo ir darbo sąnaudų poreikio skirtumo;
2. Jeigu šalys turi galimybę naudoti panašią ar tą pačią technologiją ir nesiskiria fiziniu našumu, palyginamasis pranašumas atsiranda dėl skirtingų kainų šalių viduje, kadangi santykiniai gamybos veiksnių kaštai įvairiose šalyse skiriasi.
Palyginamojo pranašumo dėsnio teorija g.b. pritaikyta ekonominio klestėjimo laikotarpiu, kai mainų santykis, kainos ir DU yra tarpusavyje susiję, tačiau ši teorija negali paaiškinti ekonominių procesų krizių metais.
Hekšerio-Ohlino modelio esmė
Šalys turi palyginamąjį pranašumą tos prekės gamyboje, kur intensyviai vartojami santykinai gausūs ištekliai.
Hekšerio-Ohlino modelio prielaidos:
1. Visiems gamintojams įmanoma ta pati technologija.
2. Nepaisoma vartotojų polinkių skirtumų (prekiauja šalys su panašiu ekonominiu išsivystymu).
3. Rinkos yra konkurencinės (modelis netinka monopolinei ir oligopolinei rinkai)
4. Eksportui skirtos prekės vieneto alternatyviniai kaštai didėja dėl šalyje vis augančios specializacijos t.y. egistuoja specializacijos laipsnio riba.
5. vartojami tik 2 gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas.
Leontjevo paradoksas
Tam tikrais istorijos laikotarpiais palyginamojo pranašumo dėsnis veikė...
Šį darbą sudaro 2706 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!