Švietėjiškas filmas

ĮVADAS Temos aktualumas. Ankščiau filmai nebuvo tokie, kokius juos matome šiandien. Jie neturėjo garso, buvo filmuojami viena kamera, o pirmieji spalvoti filmai buvo spalvinami ranka. Sunku įsivaizduoti, kaip išgyventumėme be televizoriaus, kino filmų ar serialų, bei animacinių filmų vaikams. Šiandieną televizija užima didelę mūsų gyvenimo dalį. Atsikėlę ryte, įsijungiame televiziją, žiūrime informacines laidas ar animacinius filmus, taip pat grįžę vakare susėdame su šeima ir žiūrime filmus ar televizijos šou programas. Filmus dažnai suprantame kaip gryną pramogą, kaip nekenksmingą iliuzinį būdą laikui praleisti, kartais - kaip meno formą ar meninės saviraiškos mediją. Mintį, kad kinas atsietas nuo tikrovės išsako patikinimas: „Juk tai tik filmas!“ Bet ši frazė - ar ištarta siekiant paprotinti patiklius amžininkus, ar atsiverti nuo pernelyg stiprios identifikacijos ir emocinio įsitraukimo - fiksuoja tai, kad filmas gali palikti gilų įspaudą, tiesiogiai kreipdamasis į sąmonę ir jausmus (Elsaesser ir Hagener, 2010). Viename iš “Sveikas žmogus” (2018) straipsnių apie pagalbą iš kino, psichologai, praktikuojantys filmų terapiją, neabejoja jos veiksmingumu ir tikina, jog filmai yra itin galingi ir paveikūs mūsų sąmonei . Kalbant apie televizijos (įskaitant ir animacijos) poveikį paaugliams, dažnai pabrėžiama neigiama jos įtaka. Aklas svetimos kultūros, smurtinių efektų, nepagrįstos nuomonės ir t.t sekimas yra netinkamas ne tik vaikų, paauglių pasauliui, bet ir suaugusių. Todėl reikia šviesti, mokant suprasti save, aplinkinius, matyti daugiau nei tai kas paduodama ant lėkštutės ir vienas iš tokių būdų - skatinti žiūrėti švietėjiškus filmus. Probleminis klausimas – Kaip švietėjiški filmai skatina sąmoningumą? Darbo objektas – Sąmoningumo skatinimas švietėjišku filmu. Darbo tikslas – Sukurti sąmoningumą skatinantį švietėjišką filmą apie globalines problemas. Uždaviniai: 1. Išssiaiškinti švietėjišo filmo sampratą, esmę ir tikslus. 2. Nustatyti filmų vaidmenį visuomenėje. 3. Sukurti sąmoningumą skatinantį švietėjiško filmo koncepciją. 4 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Filmo kaip medijų samprata ir jo kūrimo eiga Viena iš pagrindinių kinematografijos sukūrimo sąlygų buvo noras dokumentuoti realybę ir parodyti ekrane natūralų gyvenimo būdą. Taip buvo nufilmuoti pirmieji trumpi brolių Lumierų dokumentiniai filmai. Siužetus iš trumpų filmų: "Darbuotojų išėjimas iš fabriko", "Traukinio atvykimas", miestiečiai daug kartų žiūrėjo gyvai, bet kai jie pamatė juos ekrane, juos nustebino "judantis vaizdas". Tai suvokiama kaip "animacinis paveikslėlis", kuris išsiskyrė savo tikrumu ir panašumu į realų pasaulį. Pirmieji filmai - dokumentika, vaidinamosios miesto simfonijos, mokslo populiarinamojo filmo žanrai. Vaidybiniame kine ieškota atskiros, su literatūra ir teatru nesusietos, raiškos formos eksperimentais, siekta išryškinti filmo meno specifiką. Plėtojosi ekscentriška, gagais (juokingas kino filmo, kabareto programos, spektaklio epizodas; netikėtas komiškas įvykis grindžiama amerikietiškoji kino komedija (Blynaitė, 2004). Vėliau kūrėsi ir veiksmo, bei romantiniai filmai, o tikriausiai visi nepamirš ir pirmojo fantastinio filmo “Žiedų valdovas”. Kino filmą galima vadinti meno šaka, grindžiama judamo filmuoto vaizdo ir garso (kalbos, muzikos, triukšmo) jungimasis į visumą (Blynaitė, 2006). Skiriama: animacinis kinas, dokumentinis kinas ir vaidybinis kinas, pagal kūrėjų pasirengimą – profesionalusis kinas ir mėgėjų kinas. Nufilmuota ir chemiškai apdorota kino juosta, skirta projektuoti ekrane. Filmuojama kino arba skaitmenine kamera, ja nufilmuoti atvaizdai iš jos informacijos laikmenos vėliau įrašomi į kino juostą. Pagrindinis būdas įspūdžiui kine kurti yra montažas. Išgyvenimai, nuotaika, sielos vingių raiška – klaidingi autoriaus būdai padaryti įspūdį žiūrovui. Montažas – tai atskirų veiksmo momentų jungimas pagal didžiausio įspūdžio principą. Veiksmas vyksta erdvėje ir trunka laike. Menas – tai erdvės konstrukcija ir judesio (veiksmo) kompozicija laike. Judesio (veiksmo) kompozicija laike – tai jo paskirstymas pagal tam tikrą ritminę schemą. Veiksmas ekrane susideda iš gabalų bei žmogaus, arklio, automobilio, lėktuvo judesių kaitos atskirais gabalais. Ir vienas, ir kitas gabalų judesys turi būti ritminis. Ritminė kino veiksmo struktūra yra montažas (Jampolskij, 2011). Filmas susideda iš kadrų, garso takelių, pakraščiuose turi perforacijas, yra spalvotasis ir nespalvotasis. Pirmieji kino filmai buvo vos kelių minučių, vėliau imta kurta ir ilgo metro filmus, bet dabar vis labiau populiarėja trumpo metro filmai, o atsiradus ir naujosioms medijoms, kuriasi socialiniai tinklai ir platinami vaizdo įrašai, trumpi animaciniai filmai, bei trumpametražiai filmai. Šiuolaikinių technologijų dėka kiekvienas gali kurti filmus ir juos 5 įgyvendinti, nes pakanka vaizdo kameros ir kompiuterio, nufilmuotos medžiagos apdorojimui. Turint paprasčiausią vaizdo kamerą galima imti ir sukurti filmą ir jį išplatinti socialiniuose tinkluose tokiuose kaip “Youtube”, “Vimeo”, “Facebook” ir kiti. Tačiau vien tik kameros turėjimas nenulems, kad filmas bus įdomus žiūrėti. Greičiausiai atvirkščiai - blogai nufilmuoti filmai, be įtraukiančio ir sudominančio siužeto, yra nuobodūs. Taip filmuojami filmai, vadinami dokumentiniai filmai, nufilmuoti nešiojama kamera kai fiksuojami realūs įvykiai, pavyzdžiui kaip šiuose filmuose “Oranžinė pavara” (angl. Orange Drive 2011) ar “Bėgikai” (angl. The Runners 2013), prikausto žiūrovo dėmesį. Tai nurodo, kad filmai yra tikrai sudėtinga sistema, prie kurios dirba daug žmonių tam, kad pasiektų norimą rezultatą, t.y. sukurtų filmus, kurie tampa susižavėjimo objektais. Filmo kūrimo eiga yra labai ilgas ir sudėtingas procesas kuris nuolatos keičiasi. Dailininkas Virginijus Sutkus (2017) nacionaliniam egzaminų centrui parengė straipsnį apie filmų kūrimo krypties rekomendacijas. Jis teigė jog, kaip ir fotografijos, dailės, taip ir filmų kūrimo krypties idėja užima labai svarbią vietą – galima sakyti, kad tai yra pagrindinis etapas, be kurio negalimi tolimesni žingsniai. Jis pamini, jog geriausia idėją formuluoti nuo klausimo – “kas yra norima pasakyti kūrybiniu darbu?” (Sutkus, 2017). Tai pats atsakingiausias momentas kūrybinio darbo metu, į kurį vienaip ar kitaip atsakyti turi kiekvienas bet kurios srities menininkas. Iš esmės, filmą kurti galima apie bet ką – svarbu kaip ir kokia kalba papasakojama idėja. Geriausia papasakoti istoriją apie asmeninę, ar artimųjų, draugų išgyventą istoriją, nes, paprastai toks sprendimo kelias yra nuoširdus ir įdomus žiūrovui. Idėjos įgyvendinimas paprastai užtrunka ilgiau, nei iš pradžių tikimasi, todėl svarbu suplanuoti veiklos etapus, kruopščiai numatyti filmavimo detales, tinkamai pasirinkti ir pasiruošti reikiamas priemones – kamera ar filmuojantis fotoaparatas, stovai, jei reikia, šviestuvai, atitinkami rekvizitai, numatyti filmavimo vietą ir tinkamiausią laiką, bei suburti reikiamą komandą. Virginijus sako, kad kūrybinio proceso metu paprastai atsiranda nenumatytų dalykų, naujų minčių, kurios gali keisti pradinę idėją, tačiau svarbu nenukrypti nuo pirminio sumanymo – istorija turi būti papasakota logiškai, suprantamai. Kuriant filmus yra sukaupiama labai daug skaitmeninės medžiagos, kurią reikia kruopščiai ir atsakingai įrašinėti, suskirstyti pagal scenas, kad vėliau būtų galima lengviau atsirinkti, pasirūpinti atsarginėmis kopijomis, kad atsitikus nenumatytam atvejui, galima būtų jomis pasinaudoti. Vėliau seka montavimas. Jis - įdomus ir taip pat atsakingas filmų kūrimo etapas. Dailininkas rekomenduoja rinktis tokias montavimo programas, kuriomis jau yra įgudis dirbti ir kurios garantuoja pakankamai gerą galutinio vaizdo kokybę. Naujausios vaizdų montavimo programos suteikia galimybę taikyti įvairiausius efektus, tačiau svarbu, kad vizualiniai ir garsiniai efektai neužgožtų pagrindinės minties, o tik 6 padėtų ją išreikšti. Peržiūrint filmuotą medžiagą, montuojant ją, reikėtų palikti tik tai, kas tinka filmo sumanymui, neperkrauti kūrinio bereikalingais kadrais. Kiekvienas filmas turi būti tinkamai apipavidalinamas titrais, nurodant scenarijaus autoriaus vardą, pavardę, sukūrimo metus ir kitą reikalingą informaciją. Galima suprasti, jog filmas yra meno šaka, grindžiama judamo filmuoto vaizdo ir garso junginys skirtas projektuoti ekrane. Dabartinė medija nereikalauja didelių pastangų nufilmuoti ir viešinti filmą, tačiau sukurti gerą, dėmesį pritraukianti filmą, reikia jam skirti daug laiko. 1.2. Švietėjiško filmo samprata Galima išskirti skirtingus filmų žanrus (komedija, drama, nuotykių, istorinis, detektyvas, veiksmo, fantastinis) ir visus juos vadinti švietėjiškais. Bet „Educational Film Network“ įkūrėja Anya Zinoveva (2015) apie švietėjiško filmo sampratą turi stiprių pastebėjimų. Ji sako: “Kino filmai turi keletą funkcijų: pramogauti, informuoti, šviesti ir įtikinti (kaip dažniausiai pasitaiko propagandiniame filme). Nors edukaciniai filmai neginčija pramogų aspektų, jie pirmiausia prisideda prie kritinio mąstymo. Kinas yra galingiausias meno kūrinys, galintis paversti visuomenę. Prieš išleidžiant dar vieną milijoną dolerių filmų kūrimui (kuris galėtų būti skirtas sumažinti badą ir kančias pasaulyje) galbūt turėtume paklausti: Ar filmas naudoja aukštesnius tikslus, ar tai tik dar viena pigi pramoga, nukreipta į žemiausių vartotojų klasę? Ar tai pakelia auditorijos dvasiškumą arba skatina kritinį mąstymą? Kokia yra žinutė? Kokį psichologinį poveikį jis sukelia auditorijoje? Žiniasklaidos psichologinis poveikis (ypač kalbant apie jaunesnę auditoriją) dar turi būti ištirtas“. Režisierės žodžiais galima sakyti, jog visi filmo žanrai gali būti švietėjiški, tačiau jie turi atsakyti į tam tikrus klausimus, kurie skatintų žiūrovo dvasingumą, sąmoningumą, kritinį mąstymą. Švietėjiškas filmas gali būti bet kokio žanro ir jam nėra ribų, svarbu pasitelkti vaizduote ir kūrybiškumu. Jis leidžia sulėtinti greitus procesus ir padaryti juos matomus, fotografuoti reiškinius nematomus plika akimi, išplėsti mažiausius objektus ar perkelti žiūrovą į kitas šalis. Švietėjiški filmai, naudojami kaip trumpalaikės pagalbos priemonės: paaiškina konkrečią temą akademinėje programoje, padeda žiūrovui įgyti gamybos įgūdžių, mokymo filmai, kurie paaiškina gamybos taisyklių paskirtį ir svarbą. Mokomųjų filmų ciklas gali būti naudojamas visoms pagrindinėms akademinės disciplinos problemoms spręsti. Kiekviena sritis, kino pagalba gali būti naudojama tam, kad būtų galima visapusiškai apibūdinti temą per mažiausią laiką. 7 Švietėjiško filmo samprata, tai – filmai, kurie pakelia žiūrovo dvasingumą, moko, lavina jo kritinį mąstymą, palieka išliekamąją vertę, skatina pokyčius per mažiausiai galima laiką. 1.3. Švietėjiško filmo esmė Filmas gali pakeisti žmogaus gyvenimą ir pasaulėžiūrą, jis gali turėti itin asmeninės ir privačios reikšmės, bet gali ir jungtis prie įvairių viešųjų diskursų bei ideologijų, siekdamas dominuoti, transformuoti ir iškreipti suvokimą (Elsaesser ir Hagener, 2010). Vienas iš žanrų kuris labiausiai atspindi švietėjiškumą - dokumentinis kinas. Jis pradėjo formuotis, kai kino kūrėjų ėmė netenkinti tik galimybė fiksuoti įvykius, kai jie suprato, kad matomoje realybėje glūdi kur kas gilesni sluoksniai, kad tikrovę fiksuojantis kinas gali padėti ją keisti, sakyti tiesą apie žmogų ir pasaulį. Šiandien eiliniam žiūrovui dokumentinis kinas dažnai asocijuojasi su filmais apie žvėrelius, garsius žmones, gražius pasaulio kampelius. Televizija rodo sumontuotus iš senų kronikų istorinius filmus arba tokius, kur istorinius personažus dažniausiai vaidina blogi aktoriai ir menamos visokios „istorijos mįslės“. Nepaisant žanrų įvairovės, iš esmės toks dokumentinis kinas atpratina nuo poreikio suvokti tikrovę. Kita vertus, to neskatina ir įvairiausių „realybės šou“, „realybės dokumentikos“ ir panašių reginių antplūdis (Pipinytė, 2014). Tikrasis dokumentinis kinas vis dėlto bando tikrovę reabilituoti, sugrąžinti jos vertę, kažko išmokyti, bei prabudinti žmogų. Johnas Griersonas britų dokumentinio kino mokyklos įkūrėjas, aparašė pagrindinius dokumentinio kino principus, kurie buvo išspausdinti 1934 metais. Dokumentinio kino principai (Grierson, 1934): 3. Filmavimas natūralioje aplinkoje. Tai filmavimo būdas kai aplinka nėra keičiama filmavimo komandos ir filmavimas nevyksta studijose su dekoracijomis ar be jų. Natūrali aplinka išlieka tik tada, jei filmavimo metu niekas nėra keičiama savo nuožiūra, kad sustatyti kompoziciškai tvarkingą kadrą ar dėl kitokių priežasčių. 4. Autentiški veikėjai ir autentiškos vietos. Tai reiškia kad veikėjai nėra samdomi aktoriai, filmų veikėjai nevaidina ir elgiasi natūraliai. 5. Spontaniškumas ir prioritetas veiksmui, nutikusiam be išankstinio scenarijaus. Nėra kuriamas scenarijus ir viskas kas užfiksuojama kamera yra ne vaidyba. Šie dokumentikos principai iškarto įsigaliojo ir dokumentinis kinas buvo atskirtas nuo paprastų faktų fiksavimo. Garsus kino teoretikas Billas Nicholsas savo knygoje „Įžanga į 8 dokumentiką“ (angl. „Introduction to documentary“ 2001) išskyrė šešias atskiras dokumentikos rūšis ir apibūdino kiekvieną dokumentikos strategiją. Pav. 1.1 Dokumentikos rūšys Šaltinis: sudaryta autoriaus Kiekviena dokumentikos rūšis pasižymi skirtingu strategiškumu. Poetinei dokumentikai būdinga organizuoti objektų judėjimą erdvėje kaip ritminę visumą, tai visiškai skiriasi nuo stebinčiosios dokumentikos kuri siekia visiško autoriaus neįsikišimo į realybę ir pasilieka sau stebėtojo vaidmenį. Ja galima atpažinti pagal gan ilgos trukmės kadrus, kuriais yra bandoma perteikti tikro laiko bėgį ir ji nenaudoja muzikinio fono, komentarų ar intervių, priešingai nei ekspozicinė dokumentika kurios strategijos yra palankiausios mokslinio ir švietėjiško pobūdžio dokumentikai ir ji atpažystama būtent iš užkadrinio balso, kuris kartais yra vadinamas „Dievo balsas“, teigia teiginius ir patvirtina juos loginiais argumentais, tuo tarpu matomas vaizdas iliustruoja pateiktus teiginius. Taip pat ir interaktyvioji dokumentika, kurios pagrindinis bruožas yra pokalbis. Ši dokumentikos rūšis yra pagrįsta dialogais ir monologais, kur filmo turinys susideda iš socialinių veikėjų atsakymų į autoriaus klausimus, ši strategija propaguoja santykius tarp kino autoriaus ir veikėjų. Performatyvinė dokumentika - emocinė dokumentika, kuri vadovaujasi emocijomis fiksuodama pasaulį. Šios rūšies dokumentika yra stipriai suasmeninta, kuri siekia priartinti prie socialinio veikėjo išgyvenimų, priversti patirti jo pasaulį, lyg tai būtų tam tikra specifinė perspektyva pasaulyje, kuri nėra mūsų. O būtent refleksyviosios dokumentikos pagrindinis tikslas yra kvestionuoti dokumentinio kino sampratą ir eksperimentuoti su dokumentinio kino kalba. Tokios dokumentikos siekis yra išugdyti sąmoningą žiūrovą, sugebantį logiškai, kritiškai įvertinti jam siūlomus vaizdus ir pasakojimus. Būtent ši dokumentika ieško atsakymų, kaip dokumentiniai filmai parodo pasaulio tikrovę. Psichoterapeutė Kristina Augustinaitė (2012) sako, jog tinkamų filmų žiūrėjimas gali tapti nepaprastai stipria patirtimi. Žiūrintiesiems, kaip aktoriai perteikia užslopintas, 9 skausmingas emocijas, jos taip pat sužadinamos: gyvenimas tarsi pastatomas priešais ir gaunama puiki galimybė viską stebėti išvengiant realaus patyrimo. Filmai tarsi veidrodis atspindi, kas vyksta žiūrovo viduje. Žvilgsnis į šį atspindį yra pirmasis žingsnis tam, kad giluminės problemos būtų identifikuotos ir pradėtos spręsti. Bet žinant, jog filmai yra labai paveikūs pasąmonei, reikia pagalvoti kokius filmus renkamasi žiūrėti, kokie filmai transliuojami per televiziją bei ypač kokius animacinius filmus stebi mažieji žiūrovai. Filmų esmę ir prasmę galima suprasti tik apie juos kalbant ir juos analizuojant. Jurgita Kažukauskaitė- Sarnickienė, LKC filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė pasakoja, jog daugelyje Europos šalių kinas yra įtrauktas į mokyklų mokymosi programas, ne tik kaip kino kūrimo procesas ar kinas kaip meno šaka, bet kaip savarankiškas informacijos šaltinis drauge ugdantis ir bendrąsias kompetencijas – emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Žiūrint filmus, juos analizuojant ir vertinant, moksleiviai, jaunimas, bei kiekvienas žiūrintysis lavina asmeninį vizualinį raštingumą bei kūrybiškumą. Tai – geriausias būdas formuoti intelektualią ir kritišką būsimąją kino žiūrovų auditoriją. Šiandien itin svarbus kritinis mąstymas ir jo ugdymas. Pati svarbiausia švietėjiško kino esmė - parodyti tikrovę, kokia ji yra ištikrųjų, pažvelgti į pasaulį kitaip, bei mokyti žmogų matyti – pajusti kadro tėkmę. Filmo esmė yra režisieriaus užmojis, tai, kokia žinutė norima, jog būtų transliuojama žiūrovui ir gaila, bet dažniausiai ji nebūna teigiama. Dabar yra labai populiaru išleisti filmą su banalia istorija, bet garsiais aktoriais, jog filmas pritrauktų žiūrovus ir turėtų didelius reitingus. Tokių filmų esmė yra viena - pasipelnyti, gaunant milžiniškus pinigus, brukant žiūrovams bevertį besikartojantį turinį. 1.4. Švietėjiško filmo tikslai Medijos ir jų vaidmuo šiandieną yra labai skirtingos (Nevinskaitė, 2011): • Teikia informaciją apie pasaulį • Skleidžia gandus • Formuoja socialinius įpročius • Padeda visuomenės nariams bendrauti vienas su kitu • Prisideda prie brandžios visuomenės kūrimo • Padeda užtikrinti valdžios darbo skaidrumą • Palaiko demokratinius procesus • Skatina kultūrinius mainus 10 • Padeda saugoti kolektyvinę atmintį, kultūros pavelą • Prisideda formuojant asmeninį ir nacionalinį tapatumą • Saugo saviraiškos, spaudos laisvę • Skatina sąmoningumą, kritinį mąstymą • Ugdo pilietiškumą Dalia Žemaitytė (2015) pristatinėdama projektą “Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas” kalbėjo apie šiuolaikinės medijos paveikumą mintims, įpročiams, veiksmams. Medijos pristato įvairių vaidmenų modelius, apibrėžia bendras socialinio elgesio kategorijas, ypač susijusias su lyčių vaidmenimis. Mūsų visuomenė ir kultūra – ir tai, kaip suvokiame tikrovę – suformuota informacijos ir vaizdų, gaunamų per medijas: televiziją, kiną, muziką, kompiuterinius žaidimus, internetą. Medijos, atspindėdamos pasaulį, neišvengiamai jį supaprastina. Tai atveria kelią formuotis stereotipams. Medijų persmelktame pasaulyje žmonėms reikia tam tikrų kompetencijų, kad jie galėtų veiksmingai naudotis medijomis. Medijų ir informacinis raštingumas ugdo tuos įgūdžius. Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje buvo kalbinami trumpo metro filmų režisieriai kurie varžėsi dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo. Jų prašyta atsakyti į klausimus, kas jų manymu yra geras trumpasis filmas, bei kokia yra kino reikšmė šiandieną. (Gimbutaitė, 2018) Režisierė Jorė Janavičiūtė buvo pasimetusi ir negalėjo iki galo pasakyti, jog yra žinanti atsakymą į klausimą kas yra geras filmas. Ji paminėjo, jog teoriškai geras trumpas filmas yra tas, per kurį per trumpą laiką pagal dramaturgijos taisykles įvyksta herojaus pasikeitimas ar pan. Kai žiūrovas susitapatina su herojumi. Taipogi paminėjo, jog gerai, jei yra truputis juodo humoro. O režisierių Birutės Sodeikaitės ir Elžbietos Josadės nuomonės apie filmą buvo labai panašios. Birutė sakė, jog “geras trumpas filmas – kelia klausimus, priverčia žiūrovus bent trumpam susimąstyti, iššaukia emocijas”, o Elžbieta paminėjo, tik tai, jog “nėra skirtumo tarp gero trumpo ar ilgo filmo. Filmas turbūt turi priversti pajausti.” Apibendrinant Jorės, Birutės ir Elžbietos nuomonę, galima suprasti, jog filmo tikslas yra iškelti žmogaus jausmus, emocijas, leisti jam susitapatinti su herojumi ir per trumpą laiką bent šiek tiek jį pakeisti. Taip pat ir režisieriai Gediminas Šiaulys, Saulė Bliuvaitė ir Ignas Meilūnas kalbėjo apie medijas ir kino reikšmę, bei jų paveikumą ir galią šiandieną. Gediminas kino galią bet kuriame kontekste vertina gerai, sako, jog tai yra labai paveiki medija, kuri puikiai tinka „lukštenti“ 11 sudėtingas temas bei keisti, formuoti žiūrovo požiūrį. Saulė teigė, jog kinas, kaip ir daugelis kitų menų, turi galią ir progą apmąstyti tai, kas vyksta visuomenėje, taip mėgindamas atskirti save nuo to informacijos srauto, kuriame maišosi tiesa ir melas. Galima paminėti, jog nepasitikėjimas masinėmis priemonėmis išugdo nepasitikėjimą apskritai viskuo ką matome, todėl kinas išgyvena šiokią tokią visuomenės nepasitikėjimo krizę. Taip pat ir režisierius Ignas kino meną vertina labai gerai, nes kinas kaip ir bet kokia kita meno šaka verčia žiūrovą mąstyti kritiškai, o būtent kritinio mąstymo stoka ir duoda kelią netikrų naujienų plitimui. Galima teigti, jog švietėjiško filmo tikslai yra paveikti sąmonę, ugdyti pilietiškumą, pažinti save, kitus, pasaulį bei skatinanti sąmoningumą. Švietėjiškais filmais pritraukia paauglių, jaunuolių dėmesį tam tikroms mokslo šakoms, supažindina su medijų veikimo būdais ir informacinių raštingumu, bei lavina kritinį mąstymą. 1.4.1 Sąmoningumo skatinimas Profesorius Jon Kabat-Zinn (2017) yra pasakęs: “Sąmoningumas yra suvokimas, kuris atsiranda susitelkiant į tikslą šiuo momentu ir neteisiant dalykų už tai, kokie jie yra”. Moksliškais tyrimais įrodyta, jog sąmoningumas palengvina skausmus, slopina baimės jausmą, padaro mus protingesniais ir palengvina sprendimų priemimą. Sąmoningumas gerina nuotaiką, sustiprina empatiją ir geranoriškumą kitiems, prailgina dėmesio trukmę ir gerina koncentraciją, slopina vienišumo jausmą bei skatina kūrybiškumą (Bränström, Duncan ir Moskowitz, 2011)(Taren, 2013). Būtent sąmoningumo galima mokytis žiūrint filmus sutelkiant dėmesį į filmo eigą, bei analizuojant vidinius virsmus žiūrinčiąjąm. Kino pasaulyje galima pastebėti ne vieną filmą skirtą žmogaus sąmoningumui skatinti, pažinti save, aplinkinius bei supantį pasaulį. Pavyzdžiui filmas “Dogvilis” (ang. Dogville, 2003) pasakoja apie žmogaus prigimtį, kaip neįmanoma pakeisti to, kas žmogui duota gamtos. Filmas “Taikus karys” (angl. Peaceful Warrior, 2006) priverčiantis iš naujo pozityviai žvelgti į gyvenimą, nes labai dažnai pasinėrę į buitį, pamirštama apie begalinį, nuostabų pasaulį. Kaip dažnai daugelis sako: “Vienas aš nieko negaliu padaryti”, “Aš tik vienas, mano pagalbos neužteks”, filmas “Istorija apie vienetą” (The story of one, 2005) pasakoja kaip “vienetas” galėjo padėti žmonėms kurti miestus ir imperijas, kaip sugebėjo įkvėpti kitus žmones, koks “vieneto” vaidmuo pinigų atsiradime. Filmas “Gyvasis vandenynas” (angl. Oceans, 2009) leidžia pažinti mažai kam prieinamą realiame gyvenimę – visai kitokią buveinę, galima sakyti netgi skirtingą visatą, esančia šalia mūsų – jūros gelmes ir vandenynus. Taip pat internetinis 12 puslapis “Films pour enfants” rekomenduoja švietėjiškų filmų vaikams nuo 3 metų ir teigia, jog filmai leidžia pažvelgti į jau žinomus dalykus iš kitos šviesos pusės. Psichologė dr. Vėjūnė Domanskaitė-Gota (2015) dalijasi naudingais patarimais ir ragina filmus žiūrėti sąmoningai: “svarbu pamėginti filmus žiūrėti kitaip – sąmoningai, ne tik įsitraukiant į filmo istoriją, bet ir stebint save.” Vėjūnė sako, jog prieš pradedant žiūrėti filmą, pirmiausia reiktų patogiai atsisėsti ir atsipalaiduoti. Nukreipti dėmesį į kvėpavimą ir laisvai, neįsitempiant stebėti įkvėpimą, iškvėpimą, leisti kvėpavimui pripildyti kūną. Kai kvėpavimas nurimsta, tampa tolygus, reiktų peržvelgti kūną: ar yra vietų, kurias lyg laikoma ar jaučiama įtampa. Reikia leisti kvėpavimui pripildyti tas įsitempusias vietas, tarsi jis tirpdytų tą įtampą, ir leisti kūno svoriui sukristi grindų link, lyg smėlis subyra, veikiamas žemės traukos. Po tokios praktikos ir reikėtų pradėti žiūrėti filmą kreipiant dėmesį ne tik į istoriją, bet ir asmeninę patirtį. Psichologė atkreipia dėmesį, jog žiūrint filmą, reikia vidiniu žvilgsniu stebėti asmeninį buvimą, kaip filmo vaizdai, idėjos, dialogai, veikėjai veikia fizinius pojūčius visame kūne. Bet tik stebint, nevertinant, nekritikuojant ir nedarant išvadų. Po filmo verta skirti laiko pabūti su ta patirtimi, jei yra galimybė, aptarti ją su kitais. Užduoti klausimų apie tai, kas sujaudino, kokia asmeninė prasmė įžvelgiama, kas atstumia filme ir panašiai. Galima suprasti, kad tokia praktika leidžia gyliau pažinti filmo istoriją, geriau suvokti režisieriaus užmojus, formuoja sąmoningesnę ir pagrįstą nuomonę, bei lavina kritinį mąstymą. Sąmoningumo praktikavimas, tai technika, kuri leidžia atgimti iš naujo, atrasti gyvenimo prasmę, pagerinti gyvenimo kokybę ir siekti aukštumų. 1.4.2 Globalinių problemų pažinimas Globalinės problemos šiandieną jau yra pastebimos kiekvienam ir apie jas nekalbėti yra neįmanoma. Jos apima labai dideles problemas kurias galima pastebėti kiekvieno kasdienybėje: susitikimuose su draugais, aptarinėjant laidas rodomas per televiziją ar net išgirdus praeivius kalbant apie straipsnį laikraštyje. Robert L. McConnell ir Daniel C. Abel knygoje “Aplinkos problemos: įvadas į tvarumą” (angl. “Environmental Issues: An Introduction to Sustainabillity” 2007) kalbama apie globalines problemas kurios išskiriamos į septynias kategorijas (žr. pav. 1.4.1). 13 Pav. 1.2 Globalinės problemos Šaltinis: sudaryta autoriaus Apie mažėjantį miškingumą knygoje rašoma, kad nepaisant to, jog miškai yra atsinaujinantys ištekliai, jų pjovimo greitis yra pernelyg didelis. Kasmet sunaikinami milijonai hektarų lapuočių ir spygliuočių miškų. Per pastaruosius pusę amžiaus Indijos miškai sumažėjo nuo 22% iki 10%. Tropiniai miškai, kuriuose gyveno daugiau nei 50% žemės gyvūnų, anksčiau užimdavo 14% planetos ploto, o dabar tik 6%. Tai nurodo, globalinių problemų sąsają kalbant apie nykstančius žinduolius, bei demografines problemas, kai didėjant gyventojų skaičiui ir prekybai, gyvūnų naikinimo skaičius išaugo, žuvo tiek daug gyvūnų, kiek buvo būtina maisto, odos, ir daugeliui kitų išteklių gauti, o tai lėmė kai kurių rūšių išnykimą. Tačiau to nepakanka išmaitinti sparčiai augantį žmonių kiekį. Maisto problemų priežastys: gyventojų augimas viršija maisto produktų augimą, žemės ūkio produkcijos sumažėjimas, dažnos stichinės nelaimės; neracionalus žemės ir vandens išteklių naudojimas, industrializacijos ir urbanizacijos augimas, finansinis įsiskolinimas, etniniai konfliktai, ekologinės situacijos blogėjimas. Nuo bado kiekvienais metais miršta iki 18 milijonų žmonių, iš kurių 3/4 yra vaikai, taip pat daugiau nei 40 proc. Pasaulio gyventojų kenčia nuo geriamojo vandens trūkumo. Galima paminėti, jog geriamojo vandens trūkumas yra susijęs su klimato kaitos padariniais. Taip pat gėlo vandens užterštumą lemia žmogaus veikla, tuomet švaraus geriamojo vandens lieka vis mažiau. Čia galime pastebėti ekologijos problemos padarinius, kai problema kilo tarp visuomenės ir gamtos, kuri veda prie globalinės pasaulio aplinkos katastrofos. Tai - klimato kaita pasaulyje: pokyčiai atmosferos sudėtyje - deguonies suvartojimas viršija natūralų jo susidarymą, pažeidžiamas ozono sluoksnio tankis, daugybė pavojingų atliekų patenka į atmosferą, vandenynų ir gėlo vandens tarša, biologinės įvairovės sumažėjimas bei gamtinių išteklių sunaudojimo padidėjimas. Kitas problemas susijusias su pasaulio ekologija kelia 14 padidėjęs energijos išteklių suvartojimas, kai išsivysčiusios šalys išspręsti šią problemą, mažina energijos sunaudojimą, kitose šalyse yra gana spartus energijos suvartojimo augimas. Pagrindiniai dabar naudojami elektros energijos gavimo budai teršia aplinka ir veikia pasaulio ekologiją bendrai. 11 klasės visuomeninės geografijos vadovėlyje apie globalines ekologines problemas rašoma, kad pokyčiai atmosferoje nepaisant šalių ekonomikos lygio, vyksta visame pasaulyje, pasaulio vandenyne, žemės paviršiuje. Pasaulio vidutinė oro temperatūra didėja jau keli dešimtmečiai. Žmogus nuo pramonės perversmo pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą. Klimato šiltėjimas gali sukelti katastrofinius padarinius ateityje: kylantis vandenyno lygis, ledynų tirpimas, vegetacijos pokyčiai, intensyvėjančios sausros, kintantis kritulių kiekis, dažnėjantys upių potvyniai, stichiniai reiškiniai – atogrąžų ciklonai, uraganai, liūtys, speigai, sausros. Pav. 1.3 Šiltnamio efektą stiprinančių dujų šaltiniai, pagal tarptautinę klimato kaitos komisijos ataskaitą Šaltinis: ugdome.lt Daugėja filmų, video įrašų, pokalbių šou kuriuose apie pasaulines problemas imta šnekėti labai atvirai. Filmai apie gamtos katastrofas yra naudojami kaip įrankiai dėmesiui atkreipti į globalias problemas bei nagrinėti filosofinius klausimus. Pastaraisiais dešimtmečiais daugybę atakų patiriama iš motinos gamtos, būtent todėl ši filmų tematika dabar ypač populiari. “Filmai apie gamtos katastrofas priverčia tapti pažeidžiamais, pažvelgti į save ir apmąstyti, kaip elgtumėmės atsidūrę pagrindinių filmų herojų situacijose (Kiršytė, 2015).” Filmas “Diena po rytojaus” (angl. The Day After Tomorrow, 2004) – mokslinės fantastikos filmas, kuriame pasakojama apie katastrofišką Žemės klimato pasikeitimą. Visame pasaulyje prasideda netikėti klimato pokyčiai, kurie sukelia neregėto masto katastrofas: milžiniški potvyniai, žemės drebėjimai, uragani ir kt. Taip pat dėmesį pritraukiantis dokumentinis filmas 15 “Visa tiesa apie mėsą” (angl. Meat the Truth, 2008) atskleidžia pagrindinę klimato kaitos priežastį. Dauguma filmų susilaukiančių didelio dėmesio apie globalines problemas, ignoruoja vieną labai svarbią klimato kaitos priežastį - intensyvią gyvo inventoriaus gamybą. Būtent šis filmas atkreipia dėmesį į šią problemą ir įrodo, kad gyvulininkystė generuoja didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai, laivai ir lėktuvai kartu sudėjus visame pasaulyje. Atskleidžiamas maisto gamybos ir jos poveikio aplinkai ryšys, pasitelkiant mokslininkų ir buvusių bei esamų fermos darbininkų interviu. Taipogi galima paminėti ir visiems gerai žinomus animacinius filmus kuriuose labai stipriai galima pastebėti globalinių problemų sklaidą: “Simpsonų filmas” (angl. The Simpsons Movie, 2007), “Loraksas” (angl. The Lorax, 2012), “WALL-E. Šiukšlių princo istorija” (ang. WALL-E, 2008). Labai svarbu ne tik nustatyti kai kurias globalias žmonijos problemas, bet ir ieškoti būdų, kaip jas išspręsti. Pasak Alo Goro (2008) vyriausybės rūpinasi tuo mažai. Bet galima pažvelgti į situaciją iš kitos pusės! Galų gale kiekvienas gali prisidėti prie pasaulio tvarkos. Pradėti ekonomiškiau naudoti vandens ir elektros energiją, pakeisti automobilį į viešąjį transportą ir dviračius, kieme ar miške pasodinti keletą medžių ir atkakliau rinktis tai ką valgo. Šių veiksmų tikslas yra vienas: sustiprinti savo jėgas, norint parodyti susidomėjimą ateitimi. Priešingu atveju pasaulinės problemos gali tapti dar rimtesnės. Kadangi globalinės problemos vis labiau pasijaučia kasdieniame gyvenime, o švietėjiški filmai kaip niekas kitas gali sudominti, priversti susimastyti ir pakeisti žmonių požiūrį į jų gyvenimo būdą. 16 2. TYRIMO PRISTATYMAS 2.1. Tyrimo metodologija Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas ir analogų analizė, remiantis Rimanto Tidikio (2003) socialinių mokslų tyrimo metodologija. Anot Rimanto apklausos metodas yra efektyviausias norint palyginti gautus respondentų atsakymus tarpusavyje pateikus informaciją tokiu pat būdu. Pasirinkta anoniminės anketos rūšis, kuomet anketoje dalyvavęs respondentas lieka nežinomas. Pagal atsakymo formą respondentams buvo pateikti tiek atviro, tiek uždaro pobūdžio klausimai. Tidikis teigia, kad tokie atsakymai yra vertingesni, nes jie orientuoja atsakantįjį į daugumos priimtinus variantus, nėra tokie subjektyvūs ir padeda išryškinti klausimo esmę. Anketa buvo sudaryta remiantis teorinėje dalyje išanalizuota moksline literatūra. Anketos klausimyno pabaigoje padėkojama už respondentų atsakymus. Anketa buvo sukurta apklausk.lt platformoje ir buvo platinama socialinio tinklo “Facebook” grupėse: “Kinomanai”, “Geriausi matyti filmai”, “Neužmirštami ir prasmingi filmai”. Analogams buvo pasirinkta didžiausio žiūrimumo susilaukę dokumentiniai filmai apie globalines problemas, kurie žiūrovams internetinėje erdvėje buvo transliuojami nemokamai. Generalinė visuma - Lietuvos gyventojai žiūrintis filmus Tyrimo tikslas - Nustatyti filmų vaidmenį visuomenėje. Siekiant šio tikslo buvo pateikiami tokie klausimų blokai: 2.1 lentelė. Klausimų blokai Klausimų blokai Filmų žiūrimumas Filmų pasirinkimas Trumpų klipų žiūrimumas Švietėjiško filmo samprata Švietėjiško filmo pasirinkimas Analogiškų filmų žinomumas Demografiniai klausimai Šaltinis: sudaryta autoriaus 17 Tyrimo imtis – apskaičiuojama pagal Paniotto (1986) formulę: n = ! ∆#$%& , kur n – tyrimo imties dydis, N – generalinės visumos dydis, ∆ – leidžiamas paklaidos dydis (esant patikimumo tikimybei 0,954, ∆ = 0,05). Nustatyti kiek Lietuvoje esą gyventojų žiūrinčių filmus yra sudėtinga, todėl daroma prielaida, jog visi Lietuvos gyventojai žiūri filmus ir imamas visas Lietuvos gyventojų skaičius. Pasak Statistikos departamento 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų (Statistinių rodiklių analizė, 2018). n = ! ∆#$%& = ! (,(*#$ % #+%,,,, = ! (,((.*$(,(((((/** = ! (,((.01 =401,6= 402 žmonės Tyrimo etika – Respondentai anketos pradžioje buvo supažindinti su apklausos vedėju ir tikslais. Anketoje pateikiami klausimai nepažeidžia apklausiamojo anonimiškumo, bei anketoje formuojami aiškūs ir trumpi sakiniai, kad išlaikytų respondentų dėmesį ir būtų lengva suprasti (Kardelis, 2002). Tyrimo ribotumai – Tyrimui atlikti reikėjo apklausti mažiausiai 402 respondentus. Tyrime dalyvavo tik 98 respondentai, todėl rezultatų negalime generalizuoti konkrečiai auditorijai, nes gautų atsakymų skaičiaus nepakanka. 18 3. ŠVIETĖJIŠKŲ FILMŲ VAIDMUO VISUOMENĖJE 3.1. Analogų analizė Globalinės problemos yra ne tik didžiųjų valstybių problemos, viskas nepriklauso tik nuo to kokie įstatymai šiandieną yra išleidžiami ar kokia nauda yra gaunama už tam tikrus atliktus veiksmus. Tai - problemos kurios vieną dieną palies visus, nesvarbu jaunas ar senas, turtingas ar vargšas. Bėda yra tame, jog visuomenėje nenorima tikėti tuo, kas žinoma. Todėl analizei pasirinkti du filmai, labiausiai įkvepiantys keistis ir pamatyti tikrąjį pasaulį, keliauti kartu su režisieriais, aktoriais ir filmuose rodomais vaizdais. Pavadinimas: “Namai” (angl. Home) Režisierius: Yann Arthus-Bertrand Išleidimo data: 2009 m. Birželio 5 d. Šalis: Prancūzija Filmas “namai” - susideda iš kadrų, nufilmuotų daugiau nei penkiasdešimt pasaulio šalių iš paukščio skrydžio per 18 mėnesių. Įspūdingas ir patrauklus filmas iš dalies - dėl aukštos rezoliucijos kinematografijos. Čia galima pastebėti dviejų dokumentikos rūšių susikirtimą: ekspozicinė dokumentika ir stebinčioji dokumentika. Žinoma, kad stebinčioji yra paremta tikrais faktais, be visiško režisieriaus įsikišimo, tačiau šiame filme girdima užkadrinį garsą, kaip apibūdina ekspozicinė dokumentikos rūšys - „Dievo balsas“. Filmo stilius tampa gana žaismingas visų amžiaus grupių auditorijoms. Yra daug vietos apmąstymams ir klausimams, kuriuos reikia išspręsti. Pav. 3.1.1 Nykstantis koralų rifas Naujojoje Kaledonijoje Šaltinis: Iš filmo “Home” Filmas pasakoja apie gyvenimo Žemėje įvairovę ir tai, kaip žmonija, užėmusi dominuojančią padėtį planetoje, kelia grėsmę jos ekologinei pusiausvyrai. Visame filme 19 minima, kad visi Žemėje gyvenantys organizmai yra tarpusavyje susiję ir priklausomi vienas nuo kito. Pirmi 15 min. yra skirti laukinei gamtai. Žiūrovams pasakojama apie vienagius dumblius, kurie turėjo didelį vaidmenį evoliucijoje. Pasaulyje egzistuoja begalinis augalų rušių skaičius ir juose yra šaknys vienagių, kuriose kažkada pirmą kartą buvo atliekamas fotosintezės procesas. Vėliau, filmo kūrėjai daugiausia dėmesio skiria žmonėms ir jų poveikiui aplinkai. Žemės ūkio revoliucija turėjo didelės įtakos ne tik ekonomikai, bet ir gamtai. Modernesnis išradimas - naftos kaip degalų naudojimas - paskatino pramonės, miestų ir precendento neturintį visuomenės susiskaidymą. "Namai" prognozuoja gyvulių rančių ateitį, miškų nykimą, maisto ir geriamojo vandens trūkumą. Autoriai kelia neatsinaujinančių rezervuarų vandenų, kurių atsargos sparčiai mažėja, problema. Jie taip pat kalba apie besitęsiančią krizę ir energijos pajėgumų trūkumo grėsmę, visų pirma elektros energiją. Filme ypatingas dėmesys skiriamas globaliniam atšilimui ir anglies krizei. Planetoje mažėja pelkių ir ledynų plotai, didėja Pasaulio vandenyno lygis, klimatas visuose regionuose keičiasi, pavyzdžiui, Antarktidoje, Šiaurės ašigalyje ir Afrikoje, o tai lemia katastrofiškus padarinius tankiai apgyvendintose vietovėse. Filme galima pamatyti filmuotą medžiagą Niujorke, Las Vegase, Los Andžele (JAV), Shenzhen (Kinija), Mumbajuje (Indija), Tokijuje (Japonija), Dubajus (JAE). Visuose šiuose miestuose pateikiami begalės energijos, vandens ir maisto švaistymo pavyzdžiai. Tačiau filmo autoriai yra optimistiški: jie tiki, kad teigiami pokyčiai yra įmanomi. Pav. 3.1.2 Alberta, bituminis smėlis, didžiulė tarša. Šaltinis: Iš filmo “Home” Kaip pavyzdžius jie veda atsinaujinančius energijos šaltinius, nacionalinius parkus, tarptautinį bendradarbiavimą ekologijos srityje ir bendrą augantį supratimą apie tai, kad Žemė yra mūsų bendri namai.Rodomais įtikanamais Žemės vaizdais, filmas nepalieka abejingų. Šis filmas, tai odė Žemei. 20 Pav. 3.1.3 Šiaurės ašigalis. Prieš 15 metų, tai būtų buvę neįmanoma Šaltinis: Iš filmo “Home” Kitas filmas, kuris pasirodė visai neseniai, tik 2016 metais, bet sulaukė didelio susidomėjimo ir vos per porą dienų buvo peržiūrėtas 8 mln. kartų. O po mėnesio jau turėjo virš 30 milijonų peržiūrų (Gerard, 2016). Pavadinimas: “Prieš potvynį” (angl. Before the flood) Režisierius: Fisher Stevens Išleidimo data: 2016 m. spalio 21 d. Šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos Žanras: Dokumentika Filmo pradžioje yra rodomas paveikslas, kuris kadaise kabėjo šio filmo pagrindinio aktoriaus kambaryje kai jis buvo mažas. Tai lyg parodo filmo ir aktoriaus sąsaja su filmo tema. Filmo aktorius yra “Oskaru” nominuotas Leonardas DiCaprio, kuris 2014 metais tapo Jungtinių tautų klimato pasaulio ambasadoriumi (About the film, 2016). Filme rodomi vaizdai kur jis keliaudamas po pasaulį, aplanko daugybę planetos kampelių - beveik visur, kur šiltnamio efekto pasireiškimas kažkaip pastebimas. Grenlandijos tirpstantis sniegas, Ramiojo vandenyno salos, sugadintas Indijos derlius. Filmas nepakeri gražiais rodomais vaizdais, filmo herojus bendrauja su politikais, mokslininkais ir aplinkosaugos veikėjais, kad ištirtų klimato kaitos poveikį Žemei, bet žiūrovui palieka laisvės apmąstyti rodomus vaizdus ir girdima tiesą. Leonardui interviu, be kita ko, pateikė popiežius Francisas, tuo metu pareigas einantis JAV prezidentas Barackas Obama, išradėjas ir verslininkas Elonas Maskas. 21 Pav. 3.1.4 Leonardo DiCaprio kalbasi su buvusiu JAV prezidentu Baracko Obama Šaltinis: Iš filmo “Before the flood” Šiame filme taipogi galima pastebėti dviejų rūšių dokumentikos susikirtimą: interaktyvioji dokumentika ir refleksyvioji dokumentika. Žinoma, kad svarbiausias interaktyviosios dokumentikos rūšies skiriamasis bruožas yra interviu, dialogai tarp autoriaus ir veikėjų, o refleksyviosios dokumentikos siekis yra išugdyti sąmoningą žiūrovą, sugebantį logiškai, kritiškai įvertinti jam siūlomus vaizdus ir pasakojimus. Šio filmo tikslas - atkreipti žmonių visame pasaulyje dėmesį į aplinkos problemas ir parodyti, kad daugelio žmonių veikla daro neigiamą poveikį planetai. Leonardas ieško atsakymo į klausimą: “Ką mes galime padaryti, kol dar tapo ne per vėlu?”(About the film, 2016). Pav. 3.1.5 Leonardo DiCaprio Indonezijos miškuose Šaltinis: Iš filmo “Before the flood” Šis dokumentinis filmas rodo, kaip tarpusavyje susijęs visos žmonijos likimas – galia, kurią visi turi kaip individai, kad sukurtų geresnę planetos ateitį. Galiausiai filmo pabaigoje Leonardo DiCaprio Jungtinių tautų klimato konferencijoje pristato dramatiškus pasikeitimus visame pasaulyje, dėl klimato pokyčių ir teigia, kad žmonės ir visuomenė, gali imtis veiksmų, 22 kad išvengtų gyvenimo sutrykdymo planetoje. Jis savo pranešime filmo gale sako: “Mums visiems reikia, kad politiniai lyderiai imtųsi drąsių veiksmų ir atrinktų atstovus, kurie turi geriausius interesus, o ne korporacijų interesus, įtvirtinti godumo ir sunaikinimo ciklą”. Filmas skatina žiūrovus stumti savo išrinktus valstybės lyderius atkreipti dėmesį į alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energijos, naudojimą. Galiausiai filmas ir pati projekto idėja pristatoma filme duoda geros naudos, nes filmas kasmetiniuose Holivudo filmų apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu (Lieponė, 2016) ir konferencijoje buvo priimti pakeitimai, skatinantys mažesnę pasaulio taršą. Pav. 3.1.6 Tirpstantis ledynas Šaltinis: Iš filmo “Before the flood” Filmas priverčia suprasti, jog visi yra tie paprasti žmonės, kurie gali prasidėti prie mažesnės pasaulio taršos, prie mažesnio vartotojiškumo, prie problemų sprendimo. Nors filmai skiriasi savo strategijomis, požiūrių, jie yra susiję. Abu šie filmai kviečia atkreipti dėmesį į vartotojiškumą, ekologiją, būti neabejingais globalinių problemų klausimais ir prisidėti prie mažesnės žemės taršos. O atkreipus dėmesį į tai, jog filmas “prieš potvynį” išėjo 7 metais vėliau, galima daryti išvadą, jog pasaulyje, globalinių problemų sprendimas dar vis nėra aktuali tema. 3.2. Tyrimo rezultatai Anketinėje apklausoje dalyvavo 98 respondentai kurių 73% yra moterys ir 27% - vyrai, kurių amžius svyruoja nuo >18 iki Šaltinis: apklausos duomenys Pav. 3.2.2 Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amžių Šaltinis: apklausos duomenys Respondentų buvo klausiama kaip dažnai jie žiūri filmus. Pav. 3.3 galima matyti, jog 38 respondentai filmus žiūri keletą kartų per savaitę, o 22 respondentai filmus žiūri kiekvieną dieną. Respondentų kurie visai nežiūri filmų nebuvo, o vienas atsakė, jog filmus žiūri įvairiai. 24 Pav. 3.2.3 Filmų žiūrimumo dažnumas Šaltinis: apklausos duomenys Taip pat, respondentų buvo klausiama kur dažniausiai jie žiūri filmus ir didžioji dalis atsakė, jog filmus žiūri per kompiuterį. Du respondentai paminėjo, jog filmus žiūri ir namie ir kine. Pav. 3.2.4 Filmų žiūrimumas Šaltinis: apklausos duomenys Respondentų klausta kokius žanrus jie renkasi žiūrėti. Iš duotų variantų galima buvo pasirinkti ne daugiau nei 3. Net 45 balsai buvo, jog dažniausiai renkasi žiūrėti komedijas, lentelėje jie pažymėti geltona spalva ir sudaro 16 %, 41 renkasi žiūrėti dramos žanrą lentelėje jie pažymėti žalia spalva ir sudaro 14 % , o 29 balsai buvo už fantastinius filmus, kurie pažymėti mėlyna spalva ir sudaro 10 %. 25 3.1 lentelė. Filmų pasirinkimo kriterijai. Animaciniai 3 % Komedijos 16% Biografiniai 3 % Nuotykių 5 % Detektyvai 7 % Trileriai 8 % Dokumentika 6 % Šeimos 2 % Drama 14 % Siaubo 6 % Melodrama 1 % Paremti tikrais faktais 9 % Intelektualius 8 % Jūsų versija 2 % Fantastiniai 10 % - - Šaltinis: apklausos duomenys Žemiau pateiktoje lentelėje galima pastebėti kaip pasiskirstė respondentų nuomonės apie tai kas lemia jų pasirenkamus filmus. Pasirinkti galima buvo ne daugiau nei 3 variantus. 3.2 lentelė. Pasirinkto filmo žiūrimumo kriterijai. Filmo aktoriai 71 Filmo muzikos takelis/ai 5 Aktorių kostiumai, makiažas 4 Filmo scenarijus 50 Filme atsispindintys tikri faktai 23 Filmo veiksmo vieta 7 Filmo informatyvumas 5 Operatoriaus darbas 1 Filmo dekoracijos 1 Režisieriaus darbas (jo požiūris į pasaulį per kiną) 20 Lengvas, paprastas siužetas 7 Filme rodomos smurto scenos 1 Įtraukiantis, suktas siužetas 66 Vizualiniai efektai 7 Filmo laikas 6 Kita 3 Šaltinis: apklausos duomenys Didžiosios dalies respondentų filmo pasirinkimą lemia filmo aktoriai, lentelėje pažymėta geltona spalva, toliau seka įtraukiantis suktas siužetas pažymėtas žalia spalva ir filmo scenarijus pažymėtas mėlyna spalva. 26 Pav. 3.2.5 Video įrašų žiūrimumas socialiniuose tinkluose Šaltinis: apklausos duomenys Diagrama (žr. pav. 3.5) nurodo jog trečdalis visų apklaustųjų žiūri video įrašus socialiniuose tinkluose, o diagrama pateikta žemiau (žr. pav. 3.6) nurodo, jog, net pusė visų apklaustųjų jaučia švietėjišką naudą juos bežiūrint. 26 % procentai nejaučia tokios naudos, o 24 % neturi nuomonės šiuo klausimu. Taip pat respondentams buvo pateiktas atviras klausimas, kokios trukmės jie žiūri video įrašus, dauguma atsakė, jog renkasi žiūrėti 7-15 minučių trukmės. Pav. 3.2.6 Švietėjiška nauda žiūrint video įrašus Šaltinis: apklausos duomenys Respondentams buvo pateikti atviri klausimai apie švietėjiško filmo sampratą ir ko galima iš jo pasimokyti. Nuomonės labai neišsiskyrė, dauguma paminėjo, jog švietėjiškas filmas yra kažko pamokantis, suteikiantis naujų žinių, yra naudingas, bei skatinantis sąmoningumą. 27 Pav. 3.2.7 Švietiško filmo samprata Šaltinis: apklusos duomenys Respondentų nuomone iš švietėjiško filmo galima pasimokyti saviugdos ir pasaulio pažinimo (žr. pav. 3.2.8). Pav. 3.2.8 Švietėjiško filmo naudingumas Šaltinis: apklausos duomenys 28 Siekiant išsiaiškinti švietėjiško filmo temos poreikį ir jo pasirinkimo lemtį, toliau pateikiami klausimai padeda išsiaiškinti kokia tema respondentai žiūrėtų švietėjišką filmą ir kas lemtų jų pasirinkimą. Buvo galima pažymėti ne daugiau nei 3 atsakymo variantus. Pav. 3.2.9 Švietėjiško filmo pasirinkimas pagal sritį Šaltinis: apklausos duomenys Remiantis diagramos duomenimis daugiausia, 38 respondentai rinktųsi žiūrėti filmą apie pasaulio pažinimą, o 36 apie globalines problemas, 28 respondentai žiūrėtų filmą apie mokslo sritis. Galima daryti prielaida, jog filmą kuriame būtų ir pasaulio pažinimas ir globalinių problemų pažinimas, rinktųsi žiūrėti daugiau žmonių. Pav. 3.2.10 Švietėjiško filmo pasrinkimo įtaka Šaltinis: apklausos duomenys Akivaizdu, jog švietėjiškas filmas pasakojantis apie tam tikrus dalykus, turi būti paremtas tikrais faktais ar bent jau įrodymais. Taip atsakė ir dauguma respondentų (žr. pav 3.2.10). Net 50 iš visų apklaustųjų sako, jog didžiausią įtaką pasirinkti žiūrėti švietėjišką filmą 29 darytų, jeigu filmas būtų paremtas tikrais faktais ir 48 respondentų pasirinkimą lemtų filmo tema. 28 prieš renkantis filmą paskaitytų aprašymą kuris ir nulemtų jo žiūrimumą. Pav. 3.2.11 Analogų žinomumas Šaltinis: apklausos duomenys Šioje diagramoje (žr. pav. 3.2.11) pateiktu klausimu norėta sužinoti ar respondentai yra matę analogų analizėje pristatytus filmus. 89 % apklaustųjų nėra matę filmų, tik 3 % yra matę filmą “prieš potvynį”, 4 % matė filmą “Namai” ir 4 % yra matę abu filmus. Apklaustieji kurie matė šiuos filmus, teigė jog filmai yra labai naudingi, atkreipia dėmesį į globalines problemas ir padeda suvokti koks iš tiesų didelis jų mastas. Taip pat paminėjo, kad filmai sukėlė pasipiktinimą kai kuriomis šalimis, politika. Paminėjo, jog filmai skatina prisidėti prie problemos sprendimų. Respondentai žiūrėtų panašius filmus, tik vienas iš apklaustųjų paminėjo, jog žiūrėtų panašų filmą, jeigu jis būtų trumpesnis nei pateiktieji. Remiantis tyrimo rezultatais, respondentai daugiausia renkasi žiūrėti komedijų žanro filmus kurių pasirinkimą lemia aktorių vaidmuo. Dauguma respondentų švietėjišką filmą supranta, kaip kažko pamokantį, suteikianti naujų žinių, lavinanti sąmoningumą. Tyrimo dėka buvo išsiaiškinta, koks visuomenės filmų pasirinkimas, kas lemia jų pasirinkimą ir koks visuomenės švietėjiškų filmų poreikis. Apklausa padėjo galutinai nustatyti temą kuriamam švietėjiškam filmui. 30 4. KŪRYBINIŲ SPRENDRIMŲ PAGRINDIMAS Šioje darbo dalyje pateikiamos ir pagrindžiamos kūrybinio projekto idėjos bei koncepcijos generavimas, vystymas, detalus meninių, vaizdo išraiškos, garso sprendimų pasirinkimas. 4.1. Idėjos ir koncepcijos aprašymas Idėja. Pradinė kūrybinio darbo idėja buvo sukurti trumpametražį, maždaug 5 min. animacinį dokumentinį švietėjišką filmuką. Tačiau peržiūrėjus analogų analizei pasirinktus filmus buvo pasirinkta daryti dokumentinį filmą, kuris būtų platinamas socialiniame kanale “Youtube”. Analogų analizėi pasirinkti filmai turėjo didelės įtakos rinktis filmuoti dokumentinį filmą ir remiantis apklausos rezultatais, žmonės labiau rinktųsi žiūrėti 7-15 min. filmą kuris būtų paremtas tikrais faktais, turėtų įtraukianti siužetą ir daugiau būtų pasakojama apie globalines problemas. Pati dokumentinio švietėjiško filmo idėja kilo pažiūrėjus daug trumpų vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose apie kitų šalių grožį ir keliaujant po mažai lankomas Lietuvos vietas. Pagrindinė idėja - parodyti Lietuvos gamtos grožį, taip pat rodant ir žmogaus jai keliančias grėsmes. Filmo tikslas – sujaudinti žmonių abejingumą, bei skatinti sąmoningumą apie globalias problemas, rodant gražius šalies vaizdus kuriuos teršia aplinkiniai, bei parodyti galimybę dažniau leisti laiką gamtoje ir burtis bendruomenėmis bei skleisti žinią apie globalines problemas. Šiame filme pasirinkta kryžiuoti dvi žanro rūšis: stebinčiąją dokumentiką ir ekspozicinę dokumentiką. Stebinčiąja dokumentika norima perteikti tikro laiko bėgį, gamtos grožį, tad filmo kadrai bus filmuojami ilgais kadrais (angl. timelapse), tai reiškia, kad fotoaparatas užprogramuojamas padaryti po nuotrauką kas kažkiek laiko, vėliau nuotraukos sujungiamos į vaizdo klipą (Fama, 2017). O ekspozicinė dokumentika pridės muzikos takelį ir užkadrinį balsą. Filmą pasirinkta daryti 7-10 min. trukmės, jog išlaikyti žiūrovo dėmesį ir per daug jo neapkrauti. Rodomi vaizdai nėra surežisuoti, filmuojami tikri įvykę įvykiai, todėl filmavimo laikas ir galutinis filmo rezultatas, gali trukti daugiau nei metus laiko. Filmo pavadinimas “Mūsų žemė”. Koncepcija. Trumpametražis filmas bus filmuojamas dviem dalim. Pirmoje dalyje bus rodomi jūros vaizdai Nidoje, kaip keičiasi saulės judėjimas, debesys ir vanduo, filmuojamas saulėlydis. Viskas filmuojama timelapse 4k (4k reiškia: keturi tūkstančiai ir nurodo apytikslį horizontalių taškų skaičių) adventure principu, parodant laiko tėkmę. Vėliau rodoma laukai vasaros laiku, važiuojant mašina ir rodomas besikeičiantis peisažas, vaizdas keičiasi kamerai greitai judant į dangų ir filmuojant medžius už kurių upė “Ūla” Varėnos rajone. Filmuojami 31 kadrai iš aukštai, tam pasitelkiama drono pagalba, rodomas gamtos grožis plaukiant upe su baidarėmis, vėliau vaizdas yra pagreitinamas, kad parodyti visą gamtos grožį tiek iš upės, tiek filmuojant iš aukštai upės vingius. Užkadrinė muzika - rami, atpalaiduojanti, pačioje pradžioje girdima jūros garsai, jog suteiktų filmui gyvumo. Su rodomais vaizdais muzika tampa aktyvesne ir pradedama rodyti antra filmo dalis. Filmuojami besilinksminantys žmonės miške, taip pat filmuojant ilgais kadrais, tačiau aplink juos mėtosi begalės šiukšlių ir galiausiai jie tiesiog nueina, palikę visą šiukšlyną. Kadruose matoma kaip vėjas išnešioja šiukšles ir lyg tas vėjas šiukšles nuneša prie tilto ant kurio stovi žmonės rūkantys cigaretes, geriantys ir mėtantys visas atliekas i jūrą, kai tuo tarpu po tiltu žvejai bando gaudyti žuvis, bet jiems pavyksta pagauti tik plastmasinius butelius. Pasitelkiant užtamsinimo efektą, scena persikelia į miestą ir filmuojama mašina iš galo, rodomos iš keleivio pusės atsidarančios durelės, pro kurias yra išmetami vienkartiniai puodeliai ir saldainių popieriukai. Galiausiai muzikos takeliui pasiekus kulminaciją ir aukščiausią tašką, muzika pasikeičia vėl į ramią, raminančią melodiją ir rodomi vaizdai kaip žmonės susikabinę ratu, šoka ir dainuoja žemei, kartu tvarko aplinką. Rodomi maži vaikai, kurie būdami gamtoje džiaugiasi ir įkvepia gamtos, stambiu planu rodomas vaikas užsimerkiantis ir įkvepiantis. Tuo metu kai rodomas susikabinusių žmonių kadras pasitelkiama užkadriniu balsu kurio žodžiai: “vieną dieną viso pasaulio žmonės susiims už rankų, kad apkabintų savo namus – MŪSŲ ŽEMĘ. Nebūk abejingas, prisidėk ir tu. Laikydami vienas kito ranką, įsiūbuokime taiką, meilę, dėkingumą, palinkėkime visko geriausio savo planetai, žmonijai, Lietuvai, šalia esančiam”. Pav. 4.1.1 Filmo kadras Šaltinis: apkabinkimezeme.lt 32 4.2. Techninės ir technologinės darbo dalies aprašymas Filmavimo metu bus naudojama: • Canon EOS M50 fotoaparatas, geba filmuoti aukštos rezoliucijos medžiagą (4k), paprastas valdymas; • Dronas su kamera Syma X8PRO, kuri yra su WiFi ir gali tiesiogiai transliuojantį vaizdą rodyti išmaniajame telefone, kas sudarytų palankias sąlygas stebėti filmuojamą medžiagą iš karto; • Naudojama trikrojis stovas, kad užtikrinti stabilų vaizdą; • Išgauti kuo gražesnį gamtos vaizdą ir priartinti tolimus objektus bus naudojama keletas objektyvų: Canon EF-M 18–150 mm f/3.5–6.3 IS STM Canon EF-M 15-45mm f/3.5-6.3 IS STM 18–150 mm dažniausiai naudojamas stambių ir tolimų kadrų filmavimui. 15-45mm naudojamas gamtoje ir patalpose, kur reikia apimti dideles erdves; • Steadycam'as "Glide Cam xr-2000", kuris skirtas stabiliam judančiam vaizdui. Postprodukcijos metu bus naudojama šios programos: • Montažui, spalvų korekcijai bei muzikos takeliui bus naudojama programa Adobe Premiere Pro CC 2015. Ji - daugiafunkcinė, patogi, profesionali programa; • Užkadrinis balsas įrašomas studijoje; • Nemokama muzika parsisiųnčiama iš epidemicsound.com ir soundcloud.com. Filmo kūrimo komanda: • Režisierius; • Scenografas; • Operatorius - montuotojas; • Vairuotojas – pagalbininkas. 33 4.3. Ekonominiai skaičiavimai Kuriant filmą būtų naudojamos asmeninės lėšos bei asmeninė įranga. Filmui kurti, komanda dirbo iš idėjos, jiems pilnai padengiamos visos išlaidos. Pateikiama hipotetinė “Mūsų žemė” filmo sąmata. 4.1 lentelė. Filmo sąmata Paslaugų išlaidos (transporto išlaidos, mokesčiai, įrangos nuoma) Pavadinimas Vnt. Kaina (EUR) Kiekis Suma, Eurais Transportas 10 Eur/100km 3000 300 Apgyvendinimo išlaidos 30 8 240 Maisto išlaidos 100 4 400 Baidarių nuoma 10 8 80 Parkų mokestis 5 4 20 Įgarsinimo studija 30 1 30 Montažo programa 30 Eur/mėn 2 60 Iš viso 1130 EUR Šaltinis: sudaryta autoriaus Apskaičiavus patiriamas filmo išlaidas, matoma, jog daugiausia lėšų prireiks asmeniniams, maisto, gėrimų poreikiams padengti kurie sudaro 400 eurų, bei transporto išlaidoms padengti kurios sudaro 300 eurų už nuvažiuotus 3000 kilometrų. Kadangi planuojama filmuoti Nidoje, bus reikalingi apartamentai minimaliai dviems naktims, tad skaičiuojama po 30 eurų už naktį asmeniui ir gaunama 240 Eur. Taip pat filmavimai vykstantys Varėnos rajone, kur bus reikalingos baidarės kurių suma gaunasi 80 eurų už dvi paras ir nakvynė palapinėse nacionaliniame parke už kurį mokamas atskiras mokestis. Ir postprodukcijai naudojama programa užsakoma dviems mėnesiams kurios kaina 30 eurų, bei garso įrašas studijoje, kuriai sumokama 30 eurų mokestis. Kadangi išlaidos įrangai ir komandai yra mažos, todėl galutinė viso filmo sąmata nereikalauja rėmėjų pritraukimo ir filmas gali būti filmuojamas savomis lėšomis. 34 IŠVADOS 1. Išsiaiškinti švietėjišo filmo sampratą, esmę ir tikslus. Švietėjiškas filmas yra toks kuris pakelia žiūrovo dvasingumą, moko, lavina jo kritinį mąstymą, palieka išliekamąją vertę, skatina pokyčius per mažiausiai galima laiką. Jo pagrindinė esmė yra parodyti tikrovę, kokia ji yra ištikrųjų, pažvelgti į pasaulį kitaip, bei mokyti žmogų matyti – pajusti kadro tėkmę. Filmo esmė yra režisieriaus užmojis, tai, kokia žinutė norima, jog būtų transliuojama žiūrovui. Švietėjiško filmo tikslai yra paveikti sąmonę, ugdyti pilietiškumą, pažinti save, kitus, pasaulį, pasaulio problemas bei skatinanti sąmoningumą. Švietėjiškas filmas pritraukia paauglių, jaunuolių dėmesį tam tikroms mokslo šakoms, supažindina su medijų veikimo būdais ir informaciniu raštingumu, bei lavina kritinį mąstymą. 2. Nustatyti filmų vaidmenį visuomenėje. Visuomenėje filmai pasiskirstę įvairiai, bet daugiausia apklaustųjų renkasi žiūrėti komedijų žanro filmus ir daugiausia tam įtakos daro filmo aktoriai. Tai leidžia daryti prielaidą, jog šiandienis žiūrovas labiau siekia pramogos, laisvalaikio, nei padidinti žinių bagažą. Tačiau, jeigu filmas leistų labiau pažinti pasaulį ir jo globalines problemas, didžioji dalis rinktųsi žiūrėti švietėjišką filmą. 3. Sukurti sąmoningumą skatinantį švietėjiško filmo koncepciją. Filmo tema pasirinkta atsižvelgiant į apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymus ir poreikius, todėl bus kuriamas filmas apie globalinę problemą – ekologiją. Filme išryškėję tikslai kurie skatintų žmonių sąmoningumą ir padėtų atkreipti dėmesį į pasaulines problemas. • Atkreipti dėmesį į ekologines problemas; • Ugdyti atsakomybę už savo veiksmus sąveikaujant su supančia aplinka ir žmonėmis; • Gilinti vaikų pasaulio vientisumo suvokimą, kad esame vienas su kitu daug glaudžiau susiję, nei atrodo; • Formuoti kolektyviškumo įgūdžius. Filmui sukurti bus naudojamos asmeninės lėšos ir asmeninė įranga. Poveikis galutiniam vartotojui tūrėtų būti teigiamas. Vartotojas pažintų Lietuvos grožį, filmas atkreiptų dėmesį į kolektyviškumą, skatintų mylėti žemę, daugiau dėmesio skirti gamtai, taip pat parodytų pramogos galimybę – plaukiojimą su baidarėmis ar tiesiog būvimą gamtoje. Žiūrovui iškeliamos emocijos per tų pačių gražių vietų niokojimą. Galbūt tai priverstų žiūrintįjį labiau kreipti dėmesį į aplinką ir jai keliamą neigiamą poveikį. 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. About the film (2016). Before the flood. [Žiūrėta 2018 m. kovo 15 d.]. Prieeiga per internetą: https://www.beforetheflood.com/about/ 2. Augustinaitė, K (2012). Ko išmoko filmai ir kaip jie veikia mūsų sveikatą. [Žiūrėta 2018 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/ko-ismoko-filmai-ir-kaip-jie-veikia- musu-sveikata.d?id=60067047 3. Blynaitė, L(2006). Kinas. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.] Prieeiga per inertnetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/kinas-45390 4. Blynaitė, L (2004). Gagas. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.] Prieeiga per inertnetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/gagas-42013 5. Bränström, R, Duncan, G. L ir Moskowitz, T. J (2011). The association between dispositional mindfulness, psychological well-being, and perceived. British Journal of Health Psichology 6. Domanskaitė-Gota, V (2015). Tinkamai parinkti filmai gali tapti terapijos priemone. [Žiūrėta balandžio 4 d.] Prieeiga per internetą: http://kinopavasaris.lt/lt/pranesimai- spaudai/tinkamai-parinkti-filmai-gali-tapti 7. Esaesser, T. ir Hagener, M (2010) Film theory: An introduction trough the senses. New York and London: Routledge. 8. Fama, M (2017). Time-Lapse Photography Made Simple: A Step-by-Step Guide. Žiūrėta gegužės 3 d.] Prieiga per internetą: https://timelapsenetwork.com/tutorial/beginners-guide-timelapse-photography 9. Gerard, J (2016). Leonardo DiCaprio’s ‘Before The Flood’ Sampled By 30M+ Worldwide For National Geographic. [Žiūrėta gegužės 3 d.] Prieiga per internetą: http://deadline.com/2016/11/before-the-flood-ratings-leonardo-dicaprio-national- geographic-1201847781/ 10. Goras, A (2008). Naujas požiūris į klimato krizę. [Žiūrėta balandžio 4 d.] Prieeiga per internetą: https://www.ted.com/talks/al_gore_s_new_thinking_on_the_climate_crisis?language=lt 11. Grierson, J (1934). Documentary films – History and criticism. United States of America 12. Kabat-Zinn, J (2017). Defining Mindfulness. What is mindfulness? The founder of Mindfulness-Based Stress Reduction explains. [Žiūrėta balandžio 4 d.] Prieeiga per internetą: https://www.mindful.org/jon-kabat-zinn-defining-mindfulness/ 36 13. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. 14. Kiršytė, L (2015). TOP 10 žmoniją įspėjančių gamtos katastrofų filmų. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.] Prieiga per internetą: http://kaunozinios.lt/naujienos/tribuna-plius/top-10- zmonija-ispejanciu-gamtos-katastrofu-filmu_88082.html 15. Lietuvos statistikos departamentas (2018). Statistinių rodiklių analizė. [Žiūrėta 2018 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize 16. Lieponė, J (2016). “Prieš potvynį” apie klimato kaitos žalą. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 18 d.]. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/pasaulis/leonardo- dicaprio-pristate-3-metus-kurta-filma-pries-potvyni-apie-klimato-kaitos-zala-ziurekite- 1052-711571 17. McConnell, R ir Abel, D (2008). Environmental Issues: An Introduction to Sustainability.. Pearson. 18. Nevinskaitė, L (2011). Šiuolaikinės medijos ir masinės komunikacijos teorijos. Mokomoji knyga. 19. Nichols, B (2001). Introduction to Documentary. Indiana University Press 20. Pipinytė, Ž (2014). Tikrovės pavidalai. Tiesa apie pasaulį ir dokumentinis kinas. [Žiūrėta balandžio 15 d.] Prieeiga per internetą: https://www.zurnalaskinas.lt/tema/2014-10- 01/tikroves-pavidalai. 21. Sarnickienė – Kažukauskaitė, J (2017). Kaip mokytis iš kino? Lietuvos kino edukacijos projektų apžvalga. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.]. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/kaip-mokytis-is-kino-lietuvos-kino- edukacijos-projektu-apzvalga-4-873264 22. Sveikas žmogus. Filmų terapija, pagalba iš ekrano. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.]. Prieiga per internetą: https://www.sveikaszmogus.lt/Terapijos-2330 23. Sutkus, V (2017). Menų mokyklinio brandos egzamino filmų kūrimo krypties rekomendacijos. [Žiūrėta balandžio 15 d.] Prieeiga per internetą: http://www.nec.lt/failai/4184_rekomendacija_filmai.pdf 24. Taren, A (2013). Dispositional Mindfulness Co-Varies with Smaller Amygdala and Caudate Volumes in Community Adults. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.]. Prieiga per internetą: http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0064574 25. Tidikis, R (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius 26. Zinoveva, A (2015). About EducationalFilms.net. [Žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.]. Prieiga per internetą: http://educationalfilms.net 37 27. Žemaitytė, D (2015). Medijų įtaka visuomenei ir mokyklai. [Žiūrėta balandžio 15 d.] Prieeiga per internetą: http://mokytojotv.blogspot.lt/2015/06/dalia-zemaityte-mediju- itaka-visuomenei.html 28. Ямпо́льский, М. (2004) Язык — тело — случай: Кинематограф и поиски смысла. Москва: НЛО. 29. Gimbutaitė, M (2018). Trumpo metro kūrėjai atsako: kas yra geras filmas ir kokia kino reikšmė šiandien? . [Žiūrėta balandžio 15 d.] Prieeiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/trumpo-metro-kurejai-atsako-kas-yra-geras- filmas-ir-kokia-kino-reiksme-siandien-4-913198 38 PRIEDAI 1 priedas. Anketos klausimai Klausimų blokas Klausimas/ai Šaltinis Filmų žiūrimumas • Kaip dažnai žiūrite filmus? • Kur dažniausiai žiūrite filmus? 1.1 Filmo kaip medijų samprata Filmų pasirinkimas • Kokius filmų žanrus renkatės žiūrėti? • Kokie kriterijai lemia Jūsų žiūrimus filmus? • Kokių tikslų siekate? • Kokius filmus rekomenduojate pažiūrėti draugams, kolegoms ir t.t.? 1.1 Filmo kaip medijų samprata 1.2 Švietėjiško filmo esmė 1.3 Švietėjiško filmo tikslai Trumpų klipų žiūrimumas • Ar žiūrite "Youtube", "Vimeo", kitų tinklapių video klipus? • Kokius video klipus renkatės žiūrėti? • Kokios trukmės video klipus dažniausiai renkatės žiūrėti. Įrašykite • Ar žiūrėdami video klipus jaučiate švietėjišką naudą? 1.3 Filmo kaip medijų samprata 1.3 Švietėjiško filmo tikslai Švietėjiško filmo samprata • Kaip Jūs galvojate, kas yra švietėjiškas filmas? • Kaip manote, ko galima mokytis žiūrint švietėjiškus filmus? 1.4 Švietėjiško filmo esmė 1.5 Švietėjiško filmo tikslai Švietėjiško filmo nauda • Įvertinkite Jūsų manymų, kaip stipriai švietėjiški filmai padėtų geriau pažinti šias sritis 1.3 Švietėjiško filmo tikslai 1.3.1 Sąmoningumo skątinimas 39 • Pakomentuokite, kaip švietėjiški filmai skatina sąmoningumą Švietėjiško filmo pasirinkimas • Pasirinkite sritis apie kurias žiūrėtumėte švietėjišką filmą • Kokie kriterijai labiausiai darytų įtaką pasirinkti žiūrėti švietėjišką filmą? Pakomentuokite pasirinktus variantus 1.3 Švietėjiško filmo tikslai Analogiškų filmų žinomumas • Ar žiūrėjote šiuos filmus: Fisher Stevens "Before the flood" ir Yann Arthus-Bertrand "Home" ? • Kokias emocijas Jums sukėlė šie filmai? Kokią švietėjišką naudą pastebėjote žiūrėdami šiuos filmus? • Ar žiūrėtumėte panašaus tipo filmus dar kartą? 2.2 Analogų analizė 1.3. Švietėjiško filmo tikslai 1.3.1 Sąmoningumo skątinimas 1.3.2 Globalinių problemų pažinimas Demografiniai klausimai • Jūsų lytis • Jūsų amžius Tidikis, R. (2003) Socialinių mokslų tyrimo metodologija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!