Šventasis sostas kaip tarptautinės teisės subjektas

Istorinis tarptautinės teisės vystymasis buvo įtakotas tarptautinio gyvenimo realijų. Progresuojantis tarptautinis bendradarbiavimas davė paskatą tarptautinės teises subjektais pripažinti ne tik valstybes, bet ir kitus savarankiškus teisinius vienetus: tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, kai kuriuos tarptautinius organus, tautas, kovojančias už savo valstybingumą bei ypatingo pobūdžio valstybinius darinius, kuriems priskiriamas ir Šventasis Sostas.
Šalies pavadinimas: oficiali ilga forma- Šventasis Sostas (Vatikano miesto valstybė).2 Tačiau nuo Vatikano kaip valstybės skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios "centrinė vyriausybė".3 Sąvoka „Šventasis Sostas“ reiškia aukščiausiąją Bažnyčios valdžią – Popiežių, kaip Romos vyskupą ir Vyskupų Kolegijos vadovą kartu su tom Romos Kurijos įstaigom, kurios vadovauja Katalikų Bažnyčiai visame pasaulyje.4 Per Šventąjį Sostą Katalikų Bažnyčia veikia tarptautinėje arenoje.
Skirtumai tarp Bažnyčios ir valstybės paskatino kai kuriuos autorius Šventąjį Sostą apibūdinti kaip sui generis tarptautinės teisės subjektą. Tačiau toks požiūris būtų teisingas tik tuo atveju, jeigu valstybės būtų laikomos tipiniu tarptautinės teisės subjektu. Tačiau Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje Dėl žalos, patirtos Jungtinių Tautų tarnyboje pasisakė, kad teisės subjektai bet kokioje teisinėje sistemoje nėra būtinai vienodi savo teisių prigimtimi ir apimtimi.
Šventojo Sosto tarptautinis teisinis subjektiškumas išsivystė iš Bažnyčios ir valstybės santykių bei žmogaus teisių apsaugos doktrinos įsigalėjimo. Laisvė vienam ar kolektyviškai, viešai ar privačiai išpažinti bei praktikuoti taip pat mokyti savo religijos yra įtvirtinta 1948m. Visuotinėje Žmogaus Teisių deklaracijoje, 1950m. Europos Žmogaus Teisių konvencijoje, 1966m. Pilietinių ir politinių teisių pakte kartu apima ir Bažnyčios nepriklausomumą nuo valstybės, nes kitaip religijos laivė būtų nieko verta.
3. Šventojo Sosto dalyvavimas tarptautiniuose santykiuose
Šventasis Sostas gali sudaryti tarptautinius susitarimus, kurie yra vadinami konkordatais. Konkordatas (lot. Concordatum, concordo – sutariu, sutinku) įvairiais laikais įvairiai buvo vadinami: concordia (susitaikinimas) , pax (taika), tractatus (derybos). Konkordatas – tai valstybės sutartis su popiežiumi, nustatanti Katalikų Bažnyčios padėtį toje valstybėje. Konkordato teisinės prigimties problema sprendžiama nevienodai – kai kurių mokslininkų nuomone, konkordatas yra ypatinga, savotiška (sui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!