Švenčionių krašto gamta

Gamta – pati didžiausia Dievo dovana mums. Galbūt ne visiems atiteko vienoda jos dalis, bet Švenčionių rajono gyventojams smagu didžiuotis savo krašto grožiu. Rajonas, kurį paprastai vadiname tiesiog Švenčionių kraštu, atlaikė laiko išbandymus ir išsaugojo didžiausias gamtos vertybes. Daugiau kaip pusę jo teritorijos užima miškai, pelkės. Rajone tyvuliuoja beveik 300 ežerų, ežerėlių ir ežerokšnių. Čia teka sraunios, skaidrios, šaltavandenės upės ir upeliai.
Mokslininkai ir šio krašto vertybių apsauga suinteresuoti žmonės seniai suprato, ką būtinai reikia išsaugoti. Taip buvo įkurtas Aukštaitijos nacionalis parkas, kurio dalis užima didelį Švenčionių krašto plotą, taip pat Sivėrtos, Labanoro ir Asvejos regioniniai parkai.
O kur dar draustiniai, skirti apsaugoti augalams, nepakartojamo grožio kraštovaizdžiams ar reljefo ypatybėms.
Trečdalis Švenčionių rajono yra saugomose teritorijose. Joms skiriamas didelis dėmesys, siekiant pakviesti kuo daugiau turistų, sudaryti jiems sąlygas ilsėtis ir suprasti didžiąsias gamtos paslaptis.
Švenčionių kraštas greitai taps pačiu rytiniu Europos Sąjungos pakraščiu. Jam neabejotinai bus skiriamas ypač didelis mokslininkų ir politikų dėmesys. Tačiau aš manau, kad ne mažesnio dėmesio susilauks ir šio krašto gamta – nuostabi Dievo dovana.
Švenčionių rajone yra dalis Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos.
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1975 m. Jo plotas – 40 570 ha Vandenys sudaro 15,5 %, miškai – 69 % parko ploto. Parke tyvuliuoja 126 ežerai, didžiausias jų – Kretuonas. Ypač svarbus Aukštaitijos nacionalinio parko ežerynas, kurį sudarantys ežerai tarpusavy susijungę protakomis ir upeliais. Juo keliauja daug vandens turizmo mėgėjų. Jų maršrutai paprastai organizuojami taip, kad būtų aplankomas kuo didesnis parko plotas, susipažįstama su kaimais, gamta, bet nereikėtų du kartus plaukti tuo pačiu keliu.
Žeimenys – Aukštaitijos nacionalinio parko ežeryno tęsinys. Čia ir Žemeinos pradžia. Parko teritorija ši upė nuvingiuoja 22 km. Parko vertybėms Švenčionių krašte priklauso Vajuonio piliakalnis, senovinis gyvybinis Rėkučių pylimas, unikalaus Kretuono archeologinis kompleksas, Kaltanėnų, Švento ir kiti pilkapynai bei akmens amžiaus gyvenvietės.
Gynybinio Rėkučių pylimo liekanas miške netoli Rėškutėnų kaimo aptiko A. Girininko vadovaujami archeologai. Šiandien dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!