Šv. Aurelijus Augustinas (Augustinus, 354-430 m.)

Žymiausias krikščionybės ideologas ir politinis mąstytojas buvo didysis šv. Ambrazėjaus mokinys prozelitas šv. Aurelijus Augustinas {Augustinus, 354-430 m.). Jis buvo išsilavinęs oratorius ir filosofas, kuris genialiai apmąstė ir suformulavo krikščioniškąją teologiją. Iki šiol išliko 113 jo veikalų, 218 laiškų ir per 500 pamokslų. Jie atspindi gilų ir turtingą jo mąstymą. A. Augustinas gimė Tagostėje - vietovėje netoli nuo Siaurės Afrikos pakrantės (dabartiniame Alžyre), tar­nautojo pagonio Patricijaus ir dievobaimingos krikščionės Monikos šeimoje. Mokėsi Tagostėje, Kartaginoje, Romoje ir Milane. Jis ne tik rašė gimtąja lotynų kalba, bet ir skaitė graikų filosofinius veikalus. Jam didelį įspūdį padarė Cice­ronas ir Vergilijus, Platonas bei Aristotelis. Ieškant pažinimo A. Augustino žvilgsnį iš pradžių patraukė manicheizmas -religija, atmetusi Senąjį Testamentą ir teigianti griežtą šviesos ir tamsos, materijos ir sielos dualizmą. Po devynerių metų šis mokymas A. Augustinui pasirodė esąs dar mistiškesnis ir nelogiškesnis už krikščionių tikėjimą, todėl jis nusigręžė nuo jo, 384 m. persikėlė į Milaną ir ten dirbo retorikos mokytoju. Smarkiai jį paveikė susitikimas su intelektualiai jam pri­lygstančiu vyskupu Ambrazėjumi bei perskaityti filosofo Plotino veikalai. 386 m., po ilgos vidinės kovos Augustinas pasiryžo gyventi viengungiškai ir atsivertė į krikščionybę. 387 m. jis pasikrikštijo. Persikėlus jam į Afriką Augustiną Hipono bendruomenė išsirinko presbiteriu, o dar po penke­rių metų (395 m.) ir vyskupu.
Autobiografinio pobūdžio traktate (13 knygų darbas) „Išpažinimai" jis nuolat pabrėžė svarbiausią krikščionybės idėją, kurią jis įtikėjo: „Dievas yra dangaus ir žemės, ir visa, kas sukurta, kūrėjas ir valdovas". Plėtodamas tai darbe (22 knygų traktatas) „Apie Dievo valstybę" (De civitate Dei), Augustinas visuomenę vaizduoja kaip pasaulinę krikščioniškąją bendruomenę, kurią galima pasiekti tik per prigimtinės nuodėmės išpirkimą.
Savo socialinį-politinį mokymą jis siejo su Biblijos tiesomis ir žmogaus nuodėmingumo samprata. Mąstytojas skyrė tris Žemiškąsias bendrijas: šeimą, pilietinę visuomenę (miestą) ir valstybę.Visuomenė ir valstybė - natūralūs, dieviški institutai. Pagrindinės jų funkcijos siejamos su ekonominių poreikių tenkinimu ir tvarkos palaikymu. Valstybinė valdžia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!