Suvalkija. Apranga ir regionui būdingi bruožai

SUVALKIJA

Suvalkijos vardas kildinamas nuo Suvalkų miesto pavadinimo. Lietuvis grafas Liudvikas Mykolas Pacas nenorėjo, kad gubernijos „sostine" taptų Augustavas, todėl Rusijos carą užvertė prašymais. Neapsikentęs kaulijimų Rusijos patvaldys gubernijos sostine paskelbė Suvalkus, o vėliau Suvalkijos vardas prigijo visam kraštui.

Suvalkiečiai (Sūduvai) augino įvairius javus ir ypač rūpinosi naminių gyvulių auginimu. Moterys vasara eidavo dirbti lauko darbu.

Suvalkiečių moterų drabužiai – tai puošniausi rūbai visoje Lietuvoje išsiskiriantys sodriais spalvomis, bei raštų deriniais baltumu spindinčiame fone.

Zanavykų rūbai

Kapsės rūbai

Suvalkiečių moterų drabužiai – tai puošniausi rūbai visoje Lietuvoje išsiskiriantys sodriais spalvomis, bei raštų deriniais baltumu spindinčiame fone.

Zanavykų rūbai

Kapsės rūbai

Suvalkiečių vyrų drabužiai tamsoki, su ryškių spalvų papuošimais. Vyrai dėvėdavo sermėgas, marškinius, kelnes, ilgaaulius batus, skrybeles. Vyriškai tautinei aprangai būdingas akcentas – puošni austa juosta.

Zanavykų rūbai

Kapso rūbai

Suvalkiečių vyrų drabužiai tamsoki, su ryškių spalvų papuošimais. Vyrai dėvėdavo sermėgas, marškinius, kelnes, ilgaaulius batus, skrybeles. Vyriškai tautinei aprangai būdingas akcentas – puošni austa juosta.

Zanavykų rūbai

Kapso rūbai

Prieš du šimtus metų škotų atvežtos ir suvalkiečių visur pradėtos auginti bulvės virto į tautinį patiekalą – cepelinus. Verta paminėti, kad bulvininkystę pradėjo daržininkas Džonas Heitonas.

Šakotis - aukštas šakotas tuščiaviduris konditerijos kepinys, kepamas ant sukamo iešmo plonais sluoksniais užpilant tešlą. Į Lietuvą šakotis atkeliavo iš Vokietijos XIX a. pabaigoje ir išpopuliarėjo per Suvalkiją.

Prieš du šimtus metų škotų atvežtos ir suvalkiečių visur pradėtos auginti bulvės virto į tautinį patiekalą – cepelinus. Verta paminėti, kad bulvininkystę pradėjo daržininkas Džonas Heitonas.

Suvalkiečiai gan ramūs žmonės, todėl labai vertina šventes tokias kaip Kalėdas, Velykas, kuriose būtinai turi susirinkti visa gausi šeima. Jie švenčia Sekmines bei bažnytinius atlaidus. Taip pareikšdami pagarbą Dievui. Žmonės laikosi senų papročių, pavyzdžiui: ,,Per Sekmines kepa kiaušinienę ar bandeles ant kopūsto lapų“ , ,, Kiti eina aplankyti senų pažįstamų, nešdamiesi įvairiausių vaišių“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!