Surenkamosios monolitinės perdangos

1 Įvadas Lietuvoje įsigalėjus rinkos ekonomikai, esmingai pasikeitė ir statybos šakos struktūra. Jos pa.anga grindžiama operatyvia statybos darbų ir konstrukcijų gamybos technologijos kaita. Dominuoja tendencija dalį konstrukcijų gamybos operacijų perkelti į statybos aikšteles, kuriose yra visos būtinos gamybos priemonės. Kita vertus, padidėjo įvairių tipų konstrukcijų, elementų, detalių ir medžiagų pasiūla, skatinanti konkurenciją, techninę bei ekonominę statybos rinkos plėtrą. Pastaraisiais metais Europoje plinta modernios, ekonomiškos ir technologiškos surenkamosios monolitinės perdangos, tarp jų ir perdangos su liktiniais gelžbetoniniais klojiniais. Surenkamųjų monolitinių perdangų techninis ir ekonominis pranašumas akivaizdus, jei pasirenkamas sparčios ir racionalios statybos prioritetas. Tokių konstrukcijų efektyvumas padidėja, kai trūksta kvalifikuotų statybos darbininkų, o statybos darbų kiekiai dideli, arba kai pageidaujama pastatų tūrio bei plano rodiklių įvairovės. Naudojamų surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų matmenys turi būti itin tikslūs, montuotojų kvalifikacija - aukšta, o transporto ir darbo sąnaudos yra didelės. Surenkamoji monolitinė perdanga jungia surenkamųjų ir monolitinių konstrukcijų pranašumus: įrengimo spartą ir didelį darbo našumą, konstrukcinį patikimumą ir eksploatacinių savybių prognozuojamumą, technologinių, architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų lankstumą. šios ir kitos aplinkybės lėmė, kad Vakarų šalyse pradėtos plačiai gaminti ir naudoti surenkamosios monolitinės gelžbetoninės perdangos.Racionalios konstrukcijos, pastato paskirčiai ir architektūriniam sprendimui adaptuotos, technologiškai taisyklingai sukonstruotos surenkamųjų monolitinių perdangų sistemos nesukelia techninio pobūdžio sunkumų, todėl didėjančioje statybos rinkoje jų perspektyvos yra geros. Praktiškai jos tinka visur, kur naudojamas gelžbetonis. Gelžbetoninė plokštė su liktiniais klojiniais yra kompozitinėms medžiagoms ir konstrukcijoms keliamus reikalavimus atitinkanti konstrukcija: čia du su skirtingomis savybėmis sluoksniai, sujungti į monolitą, išdėstyti pagal savo paskirtį, geriau išnaudojamos jų konstrukcinės ir technologinės savybės. Tai atitinka šio amžiaus technikos ypatumo prioritetus. 2 DĖSTYMAS 2.1 Konstrukcijų klasifikacija Surenkamųjų monolitinių perdangų konstrukciją sudaro surenkamieji elementai ir monolitinio betono sluoksnis, jungiantis visus elementus į vientisą sistemą. Šios perdangos, atsižvelgiant į konstrukcinius ir technologinius sprendimus, sąlygiškai klasifikuojamos: Pirmo tipo perdangos - tai įvairūs blokeliai (lengvojo betono, keraminiai) ir monolitinio betono sijos, išdėstytos viena arba dviem kryptimis (vadinamosios Akermano tipo perdangos). Jas montuojant tenka naudoti standžius klojinius. Priklausomai nuo blokelių tipo, klojiniai gali būti ištisiniai arba juostiniai. Juostiniai klojiniai išdėstomi viena arba dviem linkmėmis. Ant klojinių sudedami blokeliai, tarp kurių paliekami tarpai (viena arba abiem linkmėmis). Sudėjus armatūrą, tarpai tarp blokelių užpilami monoltiniu betonu, ir šiam sukietėjus, perdangoje gaunamos viena arba dviem linkmėmis išdėstytos monolitinio gelžbetonio sijos. Pokario metais (1950-1960 m.) Lietuvoje nemažai gyvenamųjų namų patalpų buvo perdengta minėtomis konstrukcijomis su tuštumėtais keraminiais ar Šlako betono blokeliais. Tačiau, statyboje ėmus teikti absoliutų pirmumą perdangoms iš tuŠtymėtų surenkamųjų gelžbetonio plokščių, pirmo tipo perdangos nebenaudotos. 1994 m. Architektūros ir statybos institutas pateikė naujų pasiūlymų ir technines rekomendacijas [8] pirmo tipo perdangų projektavimui ir gamybai. Pasiūlytos 6 tokios perdangos modifikacijos. Antro tipo perdangos - tai įvairus blokeliai (lengvojo ir sunkiojo betono, keraminiai ir kt.) ir surenkamosios monolitinės sijos (gelžbetonio, keraminės su betonine šerdimi ir kt.). Surenkamąsias monolitines sijas paprastai sudaro standus erdvinis armatūros strypynas su keramme-betonine arba betonine lentyna apatinėje zonoje. Ant lentynų sudedami blokeliai (intarpai), ir tokia konstrukcija užpilama monolitiniu betonu. Tarpuose tarp blokelių susidaro surenkamosios monolitinės sijos, kurios gali atlaikyti palyginti dideles apkrovas. Kadangi montavimo stadijoje sijų standumas yra nedidelis, todėl, norint perdengti dideles angas, tenka naudoti tarpines atramas, statramsčius (jų kiekis priklauso nuo sijos ilgio). Trečio tipo perdangos - tai įvairaus tipo blokeliai (gali būti ir mažų matmenų surenkamosios gelžbetonio plokštės) ir surenkamosios įprastojo ir įtemptojo gelžbetonio arba metalo sijo. Į tokių sijų apatinės juostos lentynas atremiami blokeliai (perdangų intarpai), o tarpai tarp blokelių ir sijų užtaisomi monolitiniu betonu. Monolitinio betono išlyginamasis sluoksnis dažnai įrengiamas ir virš blokelių. Siekiant sumažinti sijų įlinkius nuo montavimo apkrovų (pavyzdžiui, jei monolitinis betonas dar pakankamai nesukietėjęs), priklausomai nuo sijų ilgio gali būti įrengiamos tarpinės atramos. Tokių perdangų sistemų šiuo metu esamama gana daug. Jų pavyzdžiai -Vokietijos firmų Jessener Bau GmbH, DIA H. Diekmann GmbH, BTS Baukeramik, AKA Ziegelgruppe, Megalith Baustoffvverke Verkauf GmbH ir kitų sistemos. Kai kurios šių perdangų sistemos gali būti naudojamos ir gana platiems (iki 9-12 m) tarpsniams perdengti. Išvardytų ir kitų firmų kataloguose siūlomi ir konstrukciniai sprendimai, ant tokių perdangų leidžiantys montuoti skirtingos masės pertvaras. Mažesnio tarpsnio perdangos (iki 7,8 m) perdengiamos su UAB „Utesta" siūlomų cementinių blokelių ir sijų sistema. Be to, tokios perdangos masė (350-420 kg/m ) kiek didesnė nei sistemose, kuriose naudojami keraminiai gaminiai. Medžiagų pasirinkimo požiūriu gana lanksti iš Lenkijos importuota surenkamųjų monolitinių perdangų sistema „Teriva". Čia vietoj keraminių blokelių tarpams tarp lengvų gelžbetoninių sijų užpildyti tinka tuštymėti blokeliai iš 600 kg/m3 tankio akytbetonio. Pastaruoju metu pradėta diegti nauja 3 tipo plokščių modifikacija, pagaminta iš nelabai degaus polistireninio putplasčio (EPS) plokščių, sutvirtintų dviem 8 mm plieniniais profiliniais elementais. Paklota EPS plokštė yra save laikanti konstrukcija. Tinkamai iš apačios paremta plokštė iš viršaus užbetonuojama 50mm storio gelžbetonio sluoksniu su briaunomis. Sukietėjus betonui (po 28 parų), montažinės atramos pašalinamos. Šių plokščių savybė -gera šilumos ir garso izoliacija. Tokio tipo surenkamosios monolitinės perdangos pavyzdys -kaimyninėje Lenkijoje paplitusi "JS" sistema, sudaryta iš skirtingo pločio (nuo 400 iki 620 mm) bei ilgio (iki 9,60 m) polstireninio putplasčio tuŠtymėtų plokščių, kurios montuojamos ant laikinų statramsčių ir vėliau, sustačius armatūros strypynus, užpilamos betono mišiniu. Šiai sistemai būdinga, kad polistireninio putplasčio aukštis gali būti skirtingas — nuo 155 iki 270 mm (jis keičiamas specialiais antdėklais). Lietuvoje ši sistema taip pat bandyta diegti, deja, ji nepaplito dėl įvairių priežasčių - statybininkų nepasitikėjimo, santykinio brangumo, priešgaisrinės saugos specialistų abejonių ir t.t. Be to, sistemos kūrėjai ir platintojai parengtoje metodinėje medžiagoje akcentuoja, kad ši perdangos konstrukcija tinkamiausia pastatuose su neapšildomu rūsiu ar neapšildoma pastoge, o tokie pastatai Lietuvoje statomi retai. Antra vertus, kai ši ir kitos surenkamųjų monolitinių perdangų sistemos mėgintos diegti mūsų šalies privačių namų statybose, čia dar nebuvo paplitę pažangūs betonavimo darbų metodai (nenaudoti betono siurbliai, trūko modernių klojinių ir teleskopinių statramsčių sistemų). Ketvirto tipo perdangos susideda iš viena šalia kitos sumontuotų sijų arba siaurų plokščių. Jos įrengiamos montuojant viena šalia kitos tuščiavidures gelžbetonio sijas arba siauras (mažų matmenų) plokštes. Tokio tipo perdangose suvartojama palyginti daug armatūros. Penkto tipo perdangos yra su liktiniais gelžbetonio klojimais. Jos daromos patalpų matmenų dydžio, montuojamos "nuo ratų", vėliau užpilant monolitinį betono sluoksnį. Tokios perdangos atsirado tobulinant surenkamosios monolitinės perdangos su keraminiais blokeliais surenkamąją monolitinę siją (t.y. siją, kurią sudaro standus erdvinis armatūros strypynas su betono lentyna). Praplatinus surenkamosios monolitinės sijos betono lentyną nuo 150 iki 330 mm, atsirado paskata {rengti vadinamuosius liktinius gelžbetonio klojinius. Dėl to pasikeitė visa laikančioji sistema - vietoj laikančiosios sijos atsirado plokščias 1,8-2,2...2,5 m pločio elementas, kuris pagal projektavimo normas laikomas kaip plokštė. Taigi gelžbetonio liktinio klojinio pločio padidinimas buvo tik logiška tokios sistemos išvystymo pasekmė. Esminis tokio tipo perdangos pranašumas tas, kad surenkamoji plokštė kartu atlieka ir laikančio klojinio vaidmenį. Mūsų šalies statybose mėgintos įdiegti panašaus tipo perdangos, tačiau joms buvo būdingi kiek blogesni techniniai ir eksploataciniai rodikliai. Pavyzdžiui, iš Lenkijos importuotoje, bet ne itin paplitusioje inž. J. Kraterski adaptuotoje sistemoje PSKJ naudojamos gana siauros (1,2-2,4 m pločio), 2,4-7,2 m ilgio plokštės. Įprastines gelžbetonio plokštes jos primena ne tik tokiu pat montavimo būdu, bet ir aukščiu (su monolitinio betono sluoksniu)- 120,160,180,220 mm. Surenkamoji monolitinė perdanga su liktiniais gelžbetoniniais klojiniais: 1 - surenkamasis gelžbetoninis liktinis klojinys, 2 - monolitinio gelžbetonio sluoksnis, 3 – jungiamasis strypynas 2.2 Surenkamųjų monolitinių perdangų konstrukciniai ypatumai ir rinkos diferenciacija Surenkamųjų monolitinių perdangų konstrukciją sudaro surenkamieji elementai ir monolitinio betono sluoksnis, jungiantis visus elementus į vientisą sistemą. šios perdangos, atsižvelgiant į konstrukcines ypatybes ir technologinius sprendimus, santyki.kai klasifikuojamos į penkias grupes. Pagal paskirtį tokios perdangos skirstomos į konstrukcijas, naudojamas privatiems gyvenamiesiems namams ir nedideliems verslo objektams statyboje ir konstrukcijoms, skirtoms daugiaaukščiams, didelio ploto pastatams statyti. Dažniausiai surenkamąją monolitinę perdangą, naudojamą didelių objektų statyboje, sudaro 40.60 mm storio liktinis gelžbetoninis klojinys - plokštė, ant kurios statybos vietoje betonuojama kita - monolitinė plokštė. Tokia perdanga armuota standartiniais virintais armatūros tinklais ir jungiamuoju erdviniu strypynu. Jos gaminamos patalpų matmenų dydžio, montuojamos „nuo ratų“, vėliau užbetonuojamos monolitiniu betono sluoksniu. Tinklai bei strypyno armatūra apatinėje perdangos strypyno juostoje perima tempimo jėgas, strypyno vertikalusis tinklelis - šlyties jėgas surenkamosios plokštės ir monolitinio sluoksnio kontakto zonoje, o jo viršutinė juosta prisideda prie monolitinio betono gniuždomojo sluoksnio darbo. Sukibimą padidina specialiai sušiurkštinta plokštės ir monolitinio sluoksnio kontakto zona. Sumontuota perdanga tampa naujo tipo vientisa konstrukcija, kuri skaičiuojama kaip ištisinio skerspjūvio lenkiamasis elementas. Jo labai svarbi jungiamojo armatūros strypyno reikšmė. Esminis tokio tipo perdangos bruožas - surenkamoji plokštė tampa ir laikančiuoju klojiniu. Savo konstrukciniu sprendimu ji yra pana.i į dabar vis plačiau naudojamas perdangos plokštes išprofiliuoto plieninio lakšto ir betono. Tačiau priešgaisrinės saugos požiūriu daugeliu atveju pirmosios yra gerokai pranašesnės ir ekonomiškesnės. Nedidelių objektų statyboje naudojamoms perdangoms būdinga, kad liktiniai klojiniai jose formuojami iš smulkių keraminių, betoninių ar kitokių elementų. Technologiniu požiūriu tokia konstrukcija pirmiausia padeda atsisakyti kėlimo įrengimų, kuria papildomas darbo vietas arba statyboje realizuoja principą .pasidaryk pats.. Tačiau šių surenkamųjų monolitinių perdangų diegimas susijęs su daugeliu kitų ekonominių ir technologinių veiksnių, pavyzdžiui, minėtų elementų gamybos organizavimu, statybų sektoriaus fragmentavimusi ir statybinių medžiagų gamybos bei rinkos sektorių plėtote. Lietuvoje šie procesai tik prasidėjo, todėl tikėtis sparčios surenkamųjų monolitinių perdangų konstrukcinių sprendimų sklaidos šiame statybos sektoriuje tikėtis negalime. žinoma, Lietuvos statybų skirstymas į masinės (industrinės) ir individualios statybos sektorius yra gana sąlygiškas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kaimyninėje Lenkijoje ir kitose didelėse šalyse sukurtos perdangų konstrukcijos, skirtos .tarpiniam. sektoriui - ir individualių namų kvartalų statybai, ir vidutinio dydžio masinės statybos objektams. Lietuvoje šią perdangų konstrukciją dėl palyginti mažos tokių objektų statybos rinkos įdiegti sunku. Pavyzdžiui, pastaruoju metu pradėta diegti nauja surenkamųjų monolitinių plokščių modifikacija, pagaminta iš nedegaus polistireninio putplasčio (EPS) plokščių, sutvirtintų dviem 8 mm plieniniais profiliniais elementais. Tokia EPS plokštė (liktinis klojinys) yra save laikanti konstrukcija. Paremta plokštė užbetonuojama 50 mm storio gelžbetoniniu sluoksniu, suformuojant ir standinančiąsias briaunas. Išskirtinė šių plokščių savybė - gera šilumos ir garso izoliacija. Tokio tipo surenkamosios monolitinės perdangos pavyzdys - Lenkijoje paplitusi „JS“ sistema, sudaryta iš skirtingo pločio (nuo 400 iki 620 mm) bei ilgio (iki 9,60 m) polistireninio putplasčio kiaurymėtųjų plokščių, kurios montuojamos ant laikinų statramsčių ir vėliau, sustačius armatūros strypynus, užpilamos betono mišiniu. šiai sistemai būdinga, kad polistireninio putplasčio sluoksnio aukštis gali būti skirtingas - nuo 155 iki 270 mm (jis keičiamas specialiais antdėklais). Deja, Lietuvoje .i sistema nepaplito dėl įvairių priežasčių - statybininkų nepasitikėjimo, santykinio brangumo, prie.gaisrinės saugos specialistų abejonių ir t.t. Be to, sistemos kūrėjai ir platintojai parengtoje metodinėje medžiagoje akcentuoja, kad .i perdangos konstrukcija tinkamiausia pastatuose su neapšildomu rūsiu ar neapšildoma pastoge, o tokie pastatai Lietuvoje statomi rečiau. Antra vertus, kai ši ir kitos surenkamųjų monolitinių perdangų sistemos mėgintos diegti mūsų šalies privačių namų statybose, čia dar nebuvo paplitę pažangūs betonavimo darbų metodai (nenaudoti betono siurbliai, trūko modernių klojinių, teleskopinių statramsčių sistemų ir kt.). Mūsų šalies statybose mėgintos įdiegti ir kitos panašios perdangos, tačiau joms buvo būdingi ne itin geri techniniai ir eksploataciniai rodikliai. Pavyzdžiui, inž. J. Kraterski adaptuotoje sistemoje PSKJ naudojamos gana siauros (1,2. 2,4 m pločio), 2,4.7,2 m ilgio plokštės. Jos neuždengia visos patalpos ir todėl gali būti vertinamos kaip patobulinta surenkamųjų plokščių atmaina. Įprastines gelžbetonines plokštes jos primena ne tik tokiu pat montavimo būdu (su patalpos lubas dalijančiomis siūlėmis), bet ir aukščiu (su monolitinio betono sluoksniu) - 120, 160, 180, 220 mm. Todėl Lietuvos sąlygomis efektyviausiomis surenkamosiomis monolitinėmis konstrukcijomis reikia laikyti konstrukcijas iš gelžbetoninių liktinių klojinių ir statybos aikštelėje išliejamo monolitinio betono. Vakarų Europoje šiuo metu pradėti diegti naujos konstrukcijos liktiniai klojiniai. Šios konstrukcijos liktiniams klojiniams būdinga, kad dalis ar visi jų strypynai su skersine armatūra užbetonuojami gamybos metu, išilgai plokštės suformuojant standumo briaunas. Tokios konstrukcijos liktinius perdangų klojinius su standumo briaunomis galima vertinti kaip kitą monolitinių surenkamųjų perdangos plokščių etapą. Jų įdiegimas leistų pakeisti konstrukcines pastatų schemas ir statybos darbų technologiją. Pavyzdžiui, montuojant perdangą, nereikėtų laikinų statramsčių, nes tokių klojinių įlinkis labai mažas, o standumas betonuojant viršutinį sluoksnį yra pakankamas. Be to, jais perdengiamos didesnio tarpatramio angos. Antra vertus, tokie liktiniai klojiniai ir monolitinio betono sluoksnis virš jų skaičiuojant laikomas vientisa plok.te, nes padidintas specifinės formos betoninių ilginių plotas užtikrina gerą šių betono sluoksnių sukibimą ne vien išilgine, bet ir skersine kryptimis. Monolitinio betono sluoksniu tokiose plokštėse galima pripildyti tik tarpus tarp standumo briaunų arba virš liktinio klojinio suformuoti vientisą monolitinio betono sluoksnį (kai virš atramų reikia sumontuoti tempiamąją viršutinę armatūrą. Tokias plokštes galima skaičiuoti skerspjūvių redukavimo metodu arba pasinaudojus mūsų pasiūlymais, leidžiančiais įvertinti faktines abiejų sluoksnių medžiagų savybes. Tačiau svarbus reikalavimas – užtikrinti horizontaliojo pjūvio stiprumą. Mūsų atlikta analizė parodė, kad plokštės su liktiniais klojiniais ir armatūros strypynais ir plokštės su išilginėmis standumo briaunomis turi didelį esminį pranašumą prie. surenkamąsias gelžbetonines plokštes ir tuo, kad lengvai technologiškai ir konstrukciškai galima padaryti nekarpytąją statiškai nesprendžiamą sistemą abiem pastato linkmėmis. Be to, sutaupoma 15. 20 % armatūros, nereikia išpjauti arba išdaužyti surenkamųjų plokščių galų viršutinės dalies iki 1,5 m ilgio, norint reikiamai įdėti viršutinę ties atramomis armatūrą ir užtikrinti sujungiamų plokščių bendrą statinį darbą. 2.3 Perdangų elementai Iš 1.1 lentelės ir 1.1-1.6 paveikslų akivaizdu, kad monolitinių gelžbetonio perdangų pagrindiniai elementai yra monolitinės ar surenkamosios sijos, tarp kurių montuojami keraminiai, betoniniai ar polistirolo intarpai -įvairios formos ir tuštumingumo blokeliai ar plokštės. Monolitinės sijos gaunamos sumonolitinus tarpus tarp blokelių, sudėtų ant standžių klojinių. Tokios sijos susidaro "Akermano" tipo perdangose. Laikantis naudojamų blokelių konstrukcijos bei perdangos konstrukcinio sprendimo, šios sijos išdėstomos viena arba dviem linkmėmis. Tokiai perdangai įrengti sugaištama daug laiko, be to, reikia daug rankų darbo ir aukštos kvalifikacijos darbininkų. Surenkamosios monolitinės sijos gali būti surenkamos iš mažų matmenų paprastai keraminių elementų. Sijos ant laikino klojinio surenkamos iš lovio formos keraminių blokelių, po to į juos sudedama išilginė armatūra, ir blokeliai kartu su apatiniais armatūros strypais užpilami betono mišiniu (1.7 pav.). Betonas gerai sukimba su armatūra ir keraminiais blokeliais, pastaruosius sujungia į vientisą konstrukciją. Tokias sijas tikslinga naudoti paeiliui su keraminiais blokeliais - perdangos intarpais. Kita, lengvesnių surenkamųjų monolitinių sijų konstrukcija - tai sijos, sudarytos iš standaus erdvinio armatūros strypyno ir betono su keramine arba tik betono apatine juosta. Pirmuoju atveju apatinė sijos juosta gaunama betonu sujungus keraminius blokelius, kitu atveju - apatinė juosta užbetonuojama naudojant medinius klojinius, formas (tokios sijos gali būti betonuojamos ir ne projektinėje padėtyje). Šie klojinio funkcijas atliekantys pagalbiniai elementai perdangoje gali likti ir vėliau būti panaudoti lubų konstrukcijai pritvirtinti. Surenkamosios monolitinės sijos gana standžios, jas montuojant klojiniai nereikalingi. Kai perdengiamosios angos didelės (l>5-6m), norint sumažinti įlinkius, kurie atsiranda veikiant montavimo apkrovoms, statomos tarpinės atramos. Sumontavus perdangos elementus ir sumonolitinus tarpus tarp intarpų (blokelių, surenkamųjų monolitinių sijų standumas ir stiprumas yra pakankamas. Surenkamosios sijos gali būti gaminamos iš įprasto arba įtemptojo gelžbetonio. Kai kuriais atvejais tinka surenkamosios metalo ir medinės sijos. Surenkamosios gelžbetonio sijos pakankamai standžios, todėl, montuojant nedidelio ir vidutinio tarpsnio pločio perdangas, klojinių bei spyrių nereikia. Kai sijos ilgesnės kaip 4 m, gali būti naudojamos tarpinės atramos (spyriai). Žemiau pavaizduotos surenkamosios sijos su medinėmis sijomis: Įdomi perdangos konstrukcija su medinėmis sijomis (tašais). Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse tokios konstrukcijos perdangos (1.8 pav.) dažnos paminklosaugos objektuose; jos neturi ypatingų konstrukcinių ir technologinių pranašumų, tačiau patrauklios eksploataciniu ir architektūriniu požiūriu. Tokia perdangos konstrukcija tinka palyginti nedidelio tarpsnio patalpoms perdengti (iki 6 m, dažniausiai gyvenamuosiuose namuose), jai reikia daug medienos (6m tarpsniu perdengti reikės 140x300 ar 140x280 mm matmenų tašų), tačiau ji patraukli architektūriniu požiūriu (galima pasirinkti skirtingą apdailą, keisti perdangos aukštį), pasižymi gera garso izoliacija, be to, ją montuojant galima išvengti vadinamųjų „šlapių procesų" ir t.t. Intarpai - tai įvairūs blokeliai, montuojami tarp perdangos sijų. Blokelių (1.9 pav.) forma, matmenys, sienelių storis priklauso nuo perdangų konstrukcinių - technologinių sprendinių. Intarpai turi būti lengvi, kad juos galima būtų sumontuoti rankomis be kėlimo mechanizmų. Dažniausiai blokeliai gaminami 100.. .300 mm aukščio ir iki 600 mm pločio. Blokelių ilgis paprastai tiri atitikti plytų modulį, t.y. 240...360 mm. Sudėtingo skerspjūvio blokelius paprasčiausia gaminti keraminius [8]. Keraminiai blokeliai yra plonasieniai, lengvi, gaminami ekstruziniu būdu, tačiau jų gamyba reikalauja didelių energijos sąnaudų. Aukšėiau pateikti AB "Rokų keramika" blokelių pavyzdžiai, kurie tinkami 1-3 tipo perdangoms. Jie palyginti siauri (300 mm). Platesni yra BPd 16-39 blokeliai (390 mm), tačiau jų statiniam stiprumui padidinti, reikia daugiau mštuminių vamzdelių. Pagal šiluminius apskaičiavimus, visų su minėtais blokeliais naudojamų perdangų šiluminė varža nedidelė (Rpl=(0,26-0,38)m2-K/w). Įrengiant tokias plokštes virš rūsio ar stoge, būtinas papildomas efektyvus apšiltinimas. Ta prasme efektyvesnis 1.11 ir 1.12 pav. pateiktas Vokietijos firmos Jessenes Bau GmbH perdangos SKD pavyzdys, kurio šiluminė varža Rpl

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!