Katznelson savo straipsnyje “Structure and configuration in comparative politics” analizuoja ir vertina lyginamosios politikos tyrimų metodų tendencijas 6-8 dešimtmetyje. Tuo laikotarpiu iškyla makroanalizė ir istorinis institucionalizmas. Skocpol, Moore, Tilly, Huntington, Wallerstein ir kt. susidomi struktūriniu, istoriniu ir makroanalitiniu lyginamosios politikos stiliumi, kuris aiškina režimo institutų ypatumus, esminius pasikeitimus ir jų sąveiką. Pasak šių mokslininkų, istorija geriausiai atskleidžia kaip institutai veikia besikeičiančiomis sąlygomis. Be to istorija turi nepriklausomą ir formuojamą įtaką politikai. Imama tirti kaip susiję institucijos (kooperacijos taisyklės, įsipareigojimai ir formalios organizacijos) su didelių mastų procesais ( kaip karas, industrializacija, urbanizacija). Į tyrimo centrą siekiama iškelti politines, ypač valstybines, struktūras ir institucijas. Išryškinama makroelementų įtaka žmonių veiksmams ir socialinei raidai.
MAKROANALIZĘ atstovaujantys mokslininkai svarbiausi procesai, formuojantys individo identitetą, interesus ir sąveiką: kapitalistinis vystymasis, rinkos racionalumas, valstybės kūrimasis, politinė ir mokslinė revoliucija. Po makroanalizės sekė istorinis institucionalizmas.
Paskutiniu metu lyginamasis istorinis institucionalizmas yra varžomas dėl to, kad jis grindžiamas atsargaus lyginamų atvejų parinkimu (John Stuart Mill sutapimo ir skirtumo metodai), taip pat dėl istorinių ribų susiaurinimo ir ryšio su makroanalitine tradicija, praradimo. Istorinės makroanalizės iš savo kritinės hegemoninės pozicijos 1970 pasitraukė dėl teoretinio ir metodologinio ribotumo bei aiškumo stokos. Imta kvestionuoti marksizmo teoriją, tuo tarpu kai makroanalizei marksizmo indėlis yra labai svarbus. Jis suteikė pagrindines temas, įrankius ir variklį makroanalizei, integravo materialinį, istorinį ir makroanalitinį epochos kaitos įvertinimą į vakarų istoriją. Jo analizė buvo paremta klasinės struktūros ir modernaus kapitalizmo. Taigi susilpnėjus marksizmo reikšmei istorinis institucionalizmas įgavo didesnį teorinį svorį, nei buvo tikimasi. Rezultate – atsisakoma struktūrinės makroanalizės.
Skocpol teigia, kad esminė atvejų ir paties lyginimo problema yra tai, kad čia iš tikrųjų reikia lyginti, o ne studijuoti atskiras vietas. KOMPARATYVISTAI susidomėję trimis principinėmis problemomis: kas gali būti pavadintas globaliniu procesu, palyginamais atvejais, palyginamais kintamaisiais, kas gali būti laikoma susijusiais dalykais. Mokslininkai bando pereiti atvejų problemą, sutelkiant dėmesį ties platesniais santykiais ar procesais, kurių...
Šį darbą sudaro 1173 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!