Strateginio planavimo raida Europos Sąjungoje (ES). Lisabonos strategija

Visos valstybės Europos Sąjungos valstybės narės susiduria su tokiomis pačiomis ar bent panašiomis problemomis: senstančiais gyventojais, regionų išsivystymo skirtumais, būtinybe užtikrinti socialinių sistemų tęstinumą kartais nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis. Kad pagerintų ekonomiką ir pastumtų pirmyn vieningos rinkos sukūrimą Europos Sąjungos Taryba priėmė kelis veiksmų ir sprendimų rinkinius specifinėms strategijoms parengti.
2000 m. kovą Lisabonoje vykusiame Viršūnių susitikime ES vyriausybių vadovai nustatė naują Europos Sąjungos strateginį tikslą: iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomiką paversti konkurencingiausia pasaulyje. Nuo tada Europos Parlamentas patvirtino nemažai ekonominės teisės aktų.
Darbo tikslas – apžvelgti kokias strategijas priėmė Europos Sąjunga ir plačiau aptarti Lisabonos strategiją.
Strategija - svarbiausia organizacijos veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.
Strateginis planavimas - veiksmų ir sprendimų rinkinys specifinėms strategijoms parengti. Strateginis planas tai ilgalaikės veiklos programa, kurią reikia nuolat keisti priderinant prie pasikeitusios aplinkos. Jis negarantuoja, kad organizacijai seksis, jeigu bus klaidų ją valdant.
Skiriami keturi planavimo žingsniai:
1. Tikslų nustatymas.
Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai nukreipia organizacijos veiklą.
2. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė.
Ši analizė pateikia organizacijos dabarties ir ateities aplinkos galimybes bei grėsmes. Ji taip pat informuoja vadovus apie organizacijos stiprybes ir silpnybes. Tokia analizė pateikia aiškų supratimą apie dabartinę organizacijos padėtį ir numato ateities situacijas, kuriose organizacija atsidurs.
3. Strategijos parinkimas.
Kai vadovai turi aiškų organizacijos supratimą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos stiprybes. Vadovai turi nusistatyti specifinę veiklą, kuri turi būti atlikta, siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją.
4. Rezultatų įvertinimas.
Organizuoti kontrolės funkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas.
Strateginis planavimas yra kruopštus ir sistemingas pasiruošimas ateičiai. Jos sistemos paskirtis – pamatinis organizacijos tikslas (misija). Jis nusako jos egzistavimo priežastis ir yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!