Statybos organizavimas

1. PROJEKTO BIUDŽETAI. Planavimo metodai Kiekvienas didesnis projektas turi du biudžetus: laiko ir pinigų. Jei projekto sanaudo nuolat sumuojamos ir vaizduojamos laiko grafiku gaunama tokia kreivė (brėžiukas). Jei viršijamas laiko biudžetas padidėja ir laiko sanaudos o kartu ir pinigai. Projekto eigą taip pat itakoja ir darbo priemonių panaudojimas. Jei priemonių truksta prarandamas laikas, o jei per daug, atsiranda didesne tikimybė atsirasti nenumatytims trikdžiams dėl ko padidėja laikas ir sanaudos. Todel statybos eigoje labai svarbu laikytis laiko biudžeto ir statybos procesas turi būti planuojamas. Tam naud tokie metodai: 1)tinklinis planav ir valdymas, 2)srautinis, 3)kalendorinis. 2. PROJEKTO VALDYMO ETAPAI. 1- planupojam iterminai ir parengiamos užduotys pagal projekto numatytus tikslus, 2- rezultatų ir ataskaitų laukimas, 3-kontrolė (jei taip- tikslo pasiekimas, jei NE- koregavimas). 4. KALENDORINIO GRAFIKO TRŪKUMAI. 1)Jis nerodo gamybinio proceso dinamikos. 2)sunku nustatyti kaip vyksta atskirų procesų darbai kiekvienu laiko momentu. 3)neįmanoma nustatyti kaip 1 ar keli uždelsti darbai veikia vėlesnių darbų ir bendrąją statybos trukmę. 4)sunku išskirti pagr darbus į kuriuos ypač reikėtų atkreipti dėmesį ir kurie turi įtakos bedrai darbų trukmei. 5)pagal kalendorini grafika sunku prognozuoti darbų eigą ir todel sudėtinga teisingai nustatyti planuojamu darbų eigą. 5. Tinklinio planavimo esmė ir paskirtis. Pagrindiniai tinklinio grafiko elementai. Linijiniame kalendoriniame grafike ryšys tarp atliekamų procesų ir ciklų matosi tik lyginant jų pradžias ir pabaigas. Kai darbai vykdomi nuosekliuoju būdu tai padaryti lengva, tačiau kai visa darbų eilė vyksta vienu metu derinti jų vykdymą tarp savęs pasidaro gana sunku, o kartais ir visai neįmanoma. Kai dėl tam tikrų priežasčių užsitęsia bent vieno proceso atlikimas, tai atsiliepia visiems kitiems procesams. Norint suderinti procesų pradžias ir pabaigas tenka padaryti naują kalendorinį grafiką. taigi tik dažnai pradėjus statybą kalendorinis grafikas praranda savo realumą arba jį reikia perdirbinėti tiesiog kasdien. Kalendoriniai grafikai yra laikomi statiškais darbų vykdymo grafikais. Dinamišku statybos proceso grafiku yra laikomi tinkliniai gr.,kurie atspindi besikeičiančios gamybos sąlygas be gr-o perdirbinėjimo. Pasikeitus sąlygoms tokiuose grafikuose, perskaičiuojami tik pagrindiniai parametrai, naudojant kompiuterines programas. Pagrindiniai tinklinio grafiko parametrai yra : įvykis ir darbas. Įvykiu fiksuojama 1-o darbo pabaiga ir kito darbo pradžia.Darbas-tai atkarpa tarp dviejų įvykių..Per šį laikotarpį galima atlikti kokį nors statybinį procesą,tačiau kartais gali nevykti ir joks darbas.Laikas sunaudojamas laukimui.Jei laiko atkarpoje tarp 2-ų įvykių buvo atliktas koks nors realus darbas turėsime tikrąjį darbą.Kai tarp 2-ų įvykių nevyksta joks procesas ,turime laukimą;o jei 2 įvkiai tarpusavy susiję ryšys tarp jų vad. technologiniu ryšiu.Žymėjimas: įvykis (rutuliukas), darbas(rodyklė-vektorius), technologinis ryšys(punktyrinė royklė).Rodyklės braižomos be mastelio.Tik reikia laikytis taisyklės,kad kitas įvykis būtų šiek tiek dešiniau už prieš tai buvusį.Virš rodyklės rašomas proceso pavadinimas,o apačioje proc-o trukmė(dienomis).Taip vaizduojant darbus ir įvykius gaunamas tinklinis grafikas.Kai kurie darbai gali vykti lygiagrečiai,kad išvengti to paties šifro,tinkliniame gr. naudojami technologiniai ryšiai.Tinkliniame gr.galima pavaizduoti srautinį darbų vykdymą.Tam tikslui objektas skirstomas į barus ir kiekviename bare atliktas darbas laikomas savistoviu. Kiekv-e tinkliniame gr-e yra keletas įvykio ilgio kelių,vedančių iš 1-o įvykio į paskutinį. Kiekv. kelias turi tam tikrą laiką. Kelias.kurio laikas yra didžiausias,vad. kritiniu keliu.Visi kiti keliai vadinami nekritiniais ir jie turi laiko rezervą. Laiko rezervas – tai skirtumas tarp kritinio kelio ilgio ir kito kelio ilgio.Kritinio kelio darbai laiko rezervo neturi.Ir jei pavėluotai baigiamas nors vienas kritinio kelio darbas,o kituose keliuose laikas nesutaupomas,tai sužlugdomas sąvalaikis objekto atidavimas.Kritiniai keliai gali būti keli. Jei nekritinio kelio,kuris nors darbas užsitęsia tiek, kad sunaudojamas visas to kelio laiko rezervas,tai toks kelias tampa kritiniu,o kritinis kelias pasidaro nebekritiniu. 6. Tinklinio grafiko parametrai ir jų skaičiavimas lentelės metodu.Tinkliniame grafike tarp pradinio ir galutinio įvykio gali būti n pilnųjų kelių,kurie palyginti su kritiškojo kelio trukme,turi tam tikrą laiko rezervą. Darbo laiko rezervai ir darbo pradžios bei pabaigos terminai ir yra tinklinio grafiko parametrai. Šie parametrai skaičiuojami tokia seka:Ankščiausioji darbo pradžia ir pabaiga;Kritiškojo kelio trukmė;Vėliausioji darbo pradžia ir pabaiga;Bendrasis ir dalinis darbo laiko rezervai.Tinklinių grafikų parametrų sutartinis žymėjimas:i-j-nagrinėjamasis darbas;h-i-pirmesnysis darbas;j-k-kitas darbas;l-j-pradinis darbas;i-z-galutinis darbas;ti-j-darbo trukmė;Ti-japr-ankščiausioji darbo pradžia;Ti-japb-ankščiausioji darbo pabaiga;tkr-kritiškojo kelio trukmė;Ti-jvpr-vėliausioji darbo pradžia;Ti-jvpb-vėliausioji darbo pabaiga;Ri-j-bendrasis darbo laiko rezervas;ri-j-dalinis darbo laiko rezervas. Ankščiausioji darbo pradžia-tai pats ankščiausias galimas darbo pradžios terminas,kurį lemia visų pirmesniųjų darbų įvykdymas.formulė:Ti-japr =max Th-Iapb. Ankščiausioji darbo pabaiga-tai pats ankščiausias galimas darbo baigimo terminas. Kurio nors darbo ankščiausioji pabaiga lygi to darbo ankščiausios pradžios ir darbo trukmės sumai:Ti-japb = Ti-japr+ti-j. pradinio darbo ankščiausioji pradžia lygi nuliui,o ankščiausioji pabaiga-darbo trukmei:T1-japr =0,T1-japr= 0+t1-j =t1-j. Kritinio kelio trukmė- tai ilgiausia pilnojo kelio trukmė, apskaičiuojama kaip ir galutinio darbo pati ankščiausioji pabaiga:tkr=maxTi-zapb. Vėliausioji darbo pabaiga-pats vėliausias terminas,kada gali būti pradėtas darbas dar neilginant kritinio kelio . Vėliausioji darbo pabaiga-pats vėliausias darbo baigimo terminas,kai baigus darbą kritinio kelio ilgis dar nepasikeis. Vėliausiąją darbo pabaigą lemia kritinio kelio trukmės ir kurio nors darbo galutinio įvykio ilgiausio kelio trukmės skirtumas. Kurio nors darbo vėliausioji pabaiga lygi kito darbo vėliausiajai pradžiai. Šio darbo vėliausioji pradžia lygi jo vėliausiosios pabaigos ir trukmės skirtumui:Ti-jvpb = minTj-kvpr, Ti-jvpr =Ti-jvpb-ti-j. galutinio darbo vėliausioji pabaiga lygi kritinio kelio trukmei:Ti-zvpb = tkr =maxTi-zapb,Ti-zvpr = tkr =ti-z. galutinio darbo vėliausioji pradžia lygi kritinio kelio ir galutinio darbo trukmės skirtumui. Bendrasis darbo laiko rezervas-ilgiausias laikas,kuriuo galima pailginti darbo trukmę arba nukelti jo pradžios terminą neilginant kritinio kelio trukmės:Ri-j =Ti-jvpb-Ti-japb =Ti-jvpr-Ti-japr. Dalinis darbo laiko rezervas-ilgiausias kelias,kuriuo galima pailginti darbo trukmę arba nukelti jo pradžios terminą nekeičiant kitų darbų aukščiausiosios pradžios termino.ri-j =Tj-kapr-Ti-japb. Dalinis laiko rezervas yra mažesnis arba lygus bendrajam laiko rezervui:ri-j

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!