Statybinių mašinų teorija

2)Juostiniai transporteriai. Transporteriai pagal konstrukciją būna horizontalieji, vertikalieji ar pasvirieji. Jie naudojami kaip atskiras įrenginys arba kaip mašinų dalis.Transporteriai būna su traukos elementu ir be jo. Pirmuoju atveju krovinys juda kartu su traukos elementu (juosta, grandine). Šiai grupei priklauso juostiniai ir grandininiai transporteriai. Transporteriai be traukos elemento krovinį transportuoja sraigtu, savo svoriu, suslėgtu oru, vandens srove. Juostinis transporteris sudarytas iš rėmo, varančiojo ir varomojo būgnų ir begalinės juostos. Sukantis varančiajam būgnui, viršutinė juostos šaka juda iš apačios aukštyn ir neša ant jos esantį krūvį. Transporterio pasvirimą galima keisti nuolydžio mechanizmu. 3.Kausiniai ekskavatoriai. Kaušiniai transporteriai naudojami birioms medžiagoms transportuoti vertikaliai aukštyn ir vadinami elevatoriais. Kaušinį elevatorių sudaro grandinė (arba gumotas diržas) su pritvirtintais kaušais. Grandinę suka varančioji žvaigždutė. Supilta medžiaga patenka į elevatoriaus apačią. Ją semia kaušai iš čia ir neša aukštyn. Viršuje kaušai pasiverčia, ir turinys išbyra. Elevatoriaus apačioje yra skląsčiai, pro kuriuos galimą jį išvalyti. 4.Sraigtiniai transporteriai. Sraigtiniai transporteriai taip pat naudojami birioms medžiagoms arba šlapiai masei transportuoti sandėliuose, statybose. Sraigtinį transporterį sudaro gaubtas, kuriame sukasi velenas su pritvirtinta sraige. Transporterių skirtų transportuoti medžiagas horizontaliai gaubtas yra lovio pavidalo, o transportuojančių vertikaliai aukštyn - cilindrinis. Sraigtiniai transporteriai naudojami kaip atskiri įrengimai arba kaip kitų mašinų dalis. 5.Vibraciniai transporteriai. Vibraciniai transporteriai naudojami transportuoti birius krovinius nedideliu atstumu horizontaliai arba nedideliu (iki 20 lapsnių) kampu. Krovinys juda paviršiumi veikiamas inercijos jėgų, atsiradusių dėl vibracijos. Vibracinį transporterį sudaro rėmas, lovys arba vamzdis, elastingos atramos ir vibratorius. Veikiant vibratoriui, transporteris švytuoja dideliu dažniu (60 ciklų per sekundę) ir maža amplitude (l...5 mm). 6.Cementveziai. Cementvežiai skiriami cementui transportuoti iš jo gamyklos į betono gamyklas. Jie būna vagoniniai ir automobiliniai. Automobilinį cementvežį sudaro vilkikas ir 6...8 laipsnių kampu uždėta cisterna su krovimo įrengimu. Cementvežis gali būti pakraunamas pro angą arba pasikrauti pats. Tokiu atveju automobilio variklio sukamas vakuuminis siurblys cisternoje sudaro vakuumą. Pro siurbtuvą ir vamzdžius, cementas susiur­biamas į cisterną. Cisternoje yra įmontuotas cemento lygio signalizatorius ir manometras. Iš cisternos einantis oras išvalomas filtrų pagalba. Iškraunant cementą ventiliatorius per aerolataką tiekia orą į cisterną.Tokia pneumatine iškrovimo sistema cementą gali tiekti horizontaliai iki 50 m ir vertikaliai -iki 25 m atstumu. 7.Pneumatinio transporto irenginiai. Pneumatiniai transporteriai naudojami palyginti lengvoms arba smulkioms medžiagoms transportuoti. Pneumatinių transporterių privalumas - paprasta konstrukcija, nesudėtinga gamyba ir priežiūra. Krovinys pernešamas oro srove. Jiems reikia daugiau energijos, nes ji naudojama ne tik medžiagai, bet ir orui transportuoti. Pagal transportavimo būdą pneumatiniai transporteriai skirstomi į tris tipus: siurbiamuosius, slegiamuosius ir mišriuosius.Siurbiamojo transporterio oro siurblys sudaro sistemoje išretinimą. Pro siurbtuvą oras siurbiamas į sistemą. Kartu su oru įsiurbiama ir transportuojama medžiaga. Iškrovimo bunkeryje oro greitis sumažėja, ir transportuojama medžiaga nusėda. Oras išvalomas pro filtrą ir pro siurblį išpučiamas į atmosferą.Pneumatiniai siurbiamieji transporteriai naudojami ten, kur reikia surinkti smulkų lengvą krovinį iš įvairių vietų.Slegiamojo transporterio kompresorius tiekia orą į slėgio sistemą.Resiveryje sukaupiama suslėgto oro atsarga, išlyginama pulsacija. Oras tekėdamas vamzdynais, pagriebia tiektuvo krovinį ir jį transportuoja į bunkerį. Jame staiga sumažėja oro srauto greitis, ir transportuojama medžiaga nusėda. Išvalytas filtre oras išteka į atmosferą.Mišrusis pneumatinis transporteris sudarytas iš siurbiamosios ir slegiamosios dalių. Ventiliatorius yra tarp šių dalių, jis vamzdžiu iš ciklono siurbia orą. Ciklone atsiranda vakuumas. Pro siurbtuvą siurbiamas oras kartu įsiurbia ir transportuojamą produkciją. Ciklone oro greitis sumažėja ir produkcija nuseda ant dugno. Mišriuoju pneumatiniu transporteriu medžiagą galima susiurbti iš bet kurios vietos ir į norimą vietą nupūsti. 8.Aerolatakai. Aerolatakas- tai pneumatinis įtaisas 5-6 laipsnių kampu pasviręs lovys horizontaliai transportuoti birias medžiagas. Jame yra akyta pertvara. Į apatinę lovio ertmę ventiliatoriumi pučiamas oras aeruoja virš pertvaros esančią medžiagą, kad ji būtų takesnė, ir transportuoja ją. Oras, per akytą pertvarą, krovinį ir filtrus patenka į aplinką. Krovinys įgauna savaiminio tekėjimo judesį, panašų į skysčio tekėjimą. 9. Bunkeriai, sklendės, tiektuvai. Bunkerį sudaro plieninis, gelžbetoninis, rečiau medinis rezervuaras, dėžė, aruodas nepakuotoms birioms medžiagoms (cementui, smėliui, kalkėms, grūdams) laikyti. Kad medžiagos išbyrėtų iš bunkerio, jo apačia daroma apversto kūgio ar piramidės formos. Sienelių nuolydis priklauso nuo medžiagos fizinių savybių, tai yra nuo jos trinties koeficiento. Jame esanti medžiaga turi laisvai byrėti (slysti) dugno sienelėmis. Sklendės įrengiamos bunkerio apačioje. Jomis uždaroma ir atidaroma bunkerio dugne esanti anga. Sklendės gali būti darinėjamos mechanine, hidrauline arba elektros pavara. Tiektuvai montuojami bunkerio apačioje. Atidaromos sklendės, ir jais bunkerio turinys tiekiamas į transporto priemones. Tiektuvais taip pat galima keisti bunkerio iškrovimo greitį. Kartais tiektuvai kartu yra ir sklendės. 10.Kėlimo masinos. Domkratai - tai mažų matmenų krovinių kėlimo mechanizmai. Remonto bei montavimo darbams naudojami sraigtiniai, krumpliastiebiniai ir hidrauliniai domkratai. Sraigtinis domkratas sudarytas iš plieninio arba ketaus korpuso. Krovinys keliamas sukant sraigtą rankena kuri turi dvipusę strektę. Krovinys nuleidžiamas pakeitus strektės padėtį ir sraigto sukimo kryptį. Sraigtas turi trapecinio arba stačiakampio profilio sriegį. Domkratų sraigtinė pora būna savistabdė, todėl krovinys negali nusileisti savaime. Krumpliastiebinis domkratas kelia krovinį krumpliastiebio galvute arba gembe. Sukant rankeną krumpliaratinių pavarų dėka sukamas krumpliaratis. Jis yra sukibęs su krumpliastiebiu ir varo pastarąjį aukštyn. Kjumpliastiebiniai domkratai paprastai neturi savistabdos įtaisų, todėl naudojamos saugios rankenos arba strektiniai krypties ribotuvai. Hidrauliniai domkratai, lyginant su sraigtiniais ir krumpliastiebiniais išvysto didesnę keliamąją galią. Jų naudingumo koeficientas yra didesnis. Alyvos siurblys varomas svirtimi. Pro siurbimo vožtuvą alyva patenka į cilindrą. Iš jo pro spaudimo vožtuvą alyva spaudžiama į hidraulinį cilindrą. Susidaręs slėgis kelia stūmoklį kartu su kroviniu. Atsukus čiaupą, krovinys, veikiamas svorio jėgos, nusileidžia. Suktuvai. Suktuvai naudojami kroviniui perkelti įvairiomis kryptimis. Jie krovinį kelia arba traukia vyniodami ant būgno lyną. Suktuvai būna savarankiški įrenginiai arba kaip sudėtingesnių mašinų mechanizmai. Elektros variklis per reduktorių suka būgną, ant kurio vyniojamas lynas, ir krovinys keliamas. Būgnui sustabdyti, kai variklis išjungiamas, įrengtas stabdys. Jis įsijungia automatiškai. Elektros variklis gali būti reversuojamas arba nereversuojamas. Pirmuoju atveju krovinį nuleidžia variklis, antruoju atveju jis leidžiasi dėl savo svorio. Pakeltą krovinį laiko stabdys. Keltuvai būna rankiniai ir mechaniniai. Rankiniai keltuvai kabinami prie sijų arba bėgiais važiuojančių vežimėlių žemės ūkio technikos remonto dirbtuvėse. Elektriniai keltuvai būna savaeigiai ir ne savaeigiai.Keltuvas turi elektromagnetinį stabdį, kuris valdomas kartu su varikliu, įjungus variklį stabdžio elektromagnetai išskiria jo diskus, ir velenas gali laisvai suktis. Išjungus variklį, išsijungia magnetai, ir spyruoklės suspaudžia diskus. Pakeltas krovinys pakimba. Elektros variklis reversinis. Krovinį kelia ir nuleidžia variklis, keičiant jo sukimosi kryptį. Stiebinis keltuvas naudojamas pastatų statyboje. Jis montuojamas lygioje aikštelėje.Ant reversuojamo elektrinio suktuvo būgno užvyniotas lynas. Ant kito jo galo užkabinta platforma.Vyniojant ant suktuvo būgno lyną keliama platforma su krovimu. Aukštis ribojamas automatinių išjungiklių. Platformos vežimėlis turi automatinio stabdymo įrengimą. 11.Savaeigiai streliniai kranai. Strėliniai savaeigiai kranai yra manevringesni. Jie greitai pervažiuoja iš vieno objekto į kitą. Būna sumontuoti ant savaeigės ratinės, vikšrinės ar automobilio važiuoklės. Pagal kėlimo galią skirstomi į lengvus (0.4... 10t), vidutinius (10...25t) ir sunkius (daugiau kaip 25t). Pagal jėgos šaltinį kranai būna vienmotoriai (su vidaus degimo varikliu) ir daugia-motoriai (su dyzeline-elektrine arba dyzeline-hidrauline) pavara. Pagal strėlės kėlimo būda kranai skirstomi į lyninius ir hidraulinius. 12.Automobiliniai krnai. Automobiliniai kranai montuojami ant krovininių automobilių. Jie būna su mechanine ir su hidrauline pavara. Priklausomai nuo keliamosios galios automobiliniai kranai gali dirbti atsirėmę į žemę papildomomis atramomis arba be jų. Naudojami dviašiai ir triašiai krovininiai automobiliai.Paprastai ant automobilio važiuoklės įrengiant kraną, papildomai sustiprinamas jos rėmas, įtaisomos atramos. Variklis per pavarų ir skirstymo dėžę suka tarpinio reduktoriaus krumpliaračius. Nuo jų sukasi reversavimo mechanizmo varantysis velenas. Jį sujungus mova su vienu iš kūginių krumpliaračių, judesį galima perduoti strėlės bei kėlimo suktuvams arba platformos sukimo mechanizmui. Hidraulinio automobilinio krano strėlė yra teleskopinė.Strėlė kilnojama hidrauliniais cilindrais. Krūvis kilnojamas vyniojant lyną ant suktuvo būgno. 13.Statybiniai bokstiniai kranai. Statybiniai bokštiniai kranai plačiai naudojami statyboje įvairiems krovimo bei montavimo darbams. Pagrindinės bokštinio krano dalys, yra bokštas, strėlė, sukiojimo platforma su atsvarų ir krūvio kėlimo mechanizmas. Bokštiniai kranai turi vikšrinę arba bėginę važiuoklę. Jų bokštas gali būti sukiojamas arba nesukiojamas. Prie bokšto matuojama horizontali arba pasvirusi strėlė.Ardelinis bokštas remiasi į važiuoklės rėmą. Su pasvirusia strėle krūvis į pageidaujamą vietą transportuojamas keičiant strėles siekį. Krano stabilumui užtikrinti yra įrengti atsvarai.Bokštiniai kranai valdomi elektrine pavara. Krūvis bei strėlė kilnojami reversuojamais suktuvais. 14.Kranų stabilumas. Labai svarbi strėlinių kranų savybė -jų stabilumas. Keliant didesnį krovinį negu leidžiama, kranas gali apvirsti. Krano stabilumas priklauso nuo jo svorio, atramos ploto, strėlės siekio ir kitų rodiklių. Ratinių kranų stabilumui padidinti prie važiuoklės rėmų įtaisomos atlenkiamos atramos. Kaip matyti, didinant strėlės siekį, krano keliamoji galia mažėja, nes didėja jo vertimo momentas. Todėl keliant sunkesnį krovinį strėlė statoma stačiau. Kranuose įrengiami keliamosios galios ribotuvai. Norint tiksliau įvertinti papildomas apkrovas krano darbo metu reikia atsižvelgti į vėjo slėgį, į iškeltą krovinį ir kraną, inercijos ir išcentrines jėgas, darbo vietos nuolydį. Tuomet stabilumo koeficientas gali būti mažesnis. 16.Zemes kasimo-transportavimo masinos. Žemės darbų mašinos yra skirstomos taip: grunto kasimo (vienakaušiai irdaugiakaušiai ekskavatoriai); grunto kasimo ir transportavimo (buldozeriai, skreperiai greideriai ir kt.); grunto sutankinimo (volai, vibratoriai). Žemės kasimo ir transportavimo mašinos skirtos gruntui atskirti nuo masyvo ir jam transportuoti. Jomis gruntas kasamas traukos jėga, kurią išvysto važiuoklė.Žemės kasimo ir transportavimo mašinos skirstomos į kaušines (skreperiai), peilines (buldozeriai, greideriai) ir mašinas su papildomu transportiniu darbo padargu (greideriai elevatoriai).Palyginti su ekskavatoriais žemės kasimo ir transportavimo mašinos turi mažesnę specifinę masę ir mažiau sunaudoja energijos.Tačiau kasimo ir transportavimo mašinos ne tokios universalios ir negali dirbti sunkiuose gruntuose, taip pat pelkėtoje vietovėje.Kasimo ir transportavimo mašinos daugiausia naudojamos kelių, aerodromų ir hidrotechninių statinių statyboje, buldozeriai, kaip universalios mašinos - visų rūšių statybos. 16a)Buldozeris - savaeigė žėmės darbų mašina – vilkikas su priekyje pakabintu verstuvu. Buldozeriai būna paprasti ir universalūs. Paprastųjų bul­dozerių verstuvas yra standžiai sujungtas su rėmu ir gali judėti, tik aukštyn ir žemyn.Verstuvas - tai standi, suvirinta dėžinio skerspjūvio konstrukcija.Buldozerių verstuvai pakeliami ir nuleidžiamilynais arba hidrauliškai.Buldozeriai efektyvūs, kai gruntas transportuojamas nedide­liu atstumu - iki 100 m. Kasant gruntą buldozeriais, sunaudojama daugiau energijos, negu kasant skreperiais. Skreperiai valdomi hidrauliniu arba mechaniniu būdu - lynais. Hidraulinis valdymas yra patikimesnis nes lynai greitai susidėvi. Pagal konstrukcinį ryšį su varikliu šiuolaikinius skreperius galima klasifikuoti taip: prikabinamieji skreperiai - vienaašiai ir dviašiai su traktoriniu vilkiku; pakabinamieji skreperiai - su dviašiu ratiniu vilkiku ir su vienakiu ratiniu vilkiku;savaeigiai skreperiai - su priekinių ir užpakalinių ratų pavara. Skreperių svorių pasiskirstymo pagal ašis schemos: (1pav) Skreperiais kasamos iškasos, pilami pylimai, nukasamos nuodangos ir planiruojamas žemės paviršius.Pagal kaušo talpą skreperiai skirstomi į mažus (iki 5 m3) vidutinius (5-15m3) ir didelius (daugiau kaip 15 m3).Šiuo metu labiausiai paplitę tokių konstrukcijų skreperiai: prikabinamieji, kurių kaušo talpa iki 10 m3,valdymas lyninis,iškrovimas pusiau priverstinis;pakabinamieji ir savaeigiai, kurių kaušo talpa iki 30m3 ,valdymas hidraulinis, pakrovimas ir iškrovimas priverstinis. Grunto transportavimo greideriu elevatoriumi atstumą riboja jo konvejerio siekis arba svaidytuvo veikimo zona.Autogreideriai - žemės kasimo ir transportavimo ir kelių priežiūros mašinos. Jais lyginama žemesniųjų kategori­jų kelių smėlio, žvyro ar grunto danga, stumiamos birios statybi­nės medžiagos, kasami trikampiai ar trapeciniai grioviai, lyginami kelio sankasos šlaitai, įrengiama neaukšta kelio sankasa, imant gruntą iš šalia esančiu rezervų, valomas snie­gas.Autogreideriai klasifikuodami pagal variklio galią ir ją ati­tinkančią mašinos masę, pagal ašių skaičių, darbo padargų pavaros tipą.Priklausomai nuo masės ir variklio galios autogreideriai skir­stomi į lengvuosius (iki 9t), vidutinius (iki 13t) ir sunkiuosius (iki 19t ir daugiau).Autogreideris susideda iš variklio, pagrindinio ir traukos rėmo, darbo padargų, važiuoklės darbo padargų ir važiuok­lės valdymo įtaisų.Autogreideriai - tai universalios žemės planiravimo mašinos, kuriomis galima gauti tikslų žemės statinio paviršiaus aukštį. 17.Pagrindines zinios apie gruntu savybes Gruntu vadinamas žemes paviršiaus sluoksnis, kurį kasame ar jame statome. Grunto tankis - tai medžiagos masės santykis su jos tūriu,kuris isreiskiamas kg/m3 Tankis priklauso nuo grunto sudėties.Kasamo grunto tūris padidėja, o tankis sumažėja. Statyboje skaičiuojamas neišpurento grunto tūris, todėl naudojamas išpurenimo koeficientas.Kuo gruntas tankesnis, tuo sis koeficientas didesnis. Supiltas gruntas vėl tankėja, tačiau pirminio tankio nepasiekia. Rišlumas - tai grunto pasipriešinimas atskirti jo dalį nuo masyvo. Kuo didesnis, rišlumas, tuo sunkiau jis kasamas, plaunamas. Lipnumas yra grunto gebėjimas lipti prie darbo padargų paviršiaus.Lipnumas priklauso nuo grunto drėgnumo ir padargo medžiagos. Lipniausi yra vidutinio drėgnumo gruntai. Mažiausiai lipnūs - labai sausi ir labai šlapi. Trintis – tai grunto priešinimasis judėjimui. Ji yra vidinė ir išorinė. Vidine trintis atsiranda tada, kai grunto dalelės juda vienos kitų atžvilgiu.Išorinė trintis atsiranda tada, kai gruntas juda kitos medžiagos - metalo medžio ir kt. paviršiumi. Dažniausiai išorinės trinties koeficientas yra mažesnis už vidinės trinties koeficientą. Priešinimasis kasimui- tai kasimo jėgos ir kasamo grunto drožlės skerspjūvio ploto santykis. Pagal grunto priešinimąsi mechaniniam ardymui jie yra skirstomi į keletą kategorijų.Grunto kasimas susideda iš kelių procesų: a) grunto dalelių atskyrimas nuo bendro masyvo(pjovimas); b) grunto sukaupimas kauše arba prieš verstuvą; c) grunto transportavimas d) grunto išpylimas. Mašinos, kurios šias operacijas atlieka vienu metu, vadinamos tolydinėmis mašinomis. Tuomet darbo procesas (kasimas, transportavimas) yra nenutrūkstamas.Mašinos, kurios šias operacijas atlieka periodiškai vieną po kitos -vadinamos periodinio veikimo mašinomis.Pagrindinė grunto kasimo operacija yra jo pjovimas.Darbo dalimi laikytinas elementarus pleištas,kurio parametrai nusakomi tokiais dydžiais.Pjovimo kampu α vadinamas kampas, kurį sudaro peilio priekinė sienelė su ašmenų judėjimo trajektorija.Apatiniu kampu θ vadinama kampas, kurį sudaro pleišto apatinė sienelė su jo ašmenų judėjimo trajektorija.Kampas, kurį sudaro pleišto priekinė ir apatinė sienelės, vadinamas užaštrinimo β. Kuo šis kampas mažesnis, tuo pasipriešinimas pjovimui mažesnis.Grunto pasipriešinimo pjovimui jėga - ne visa jėga reikalinga jam kasti.Pasipriešinimo koeficientas k kasimui yra 2...2.5 kartus didesnis už k1. Be to, koeficientas priklauso nuo to, kokia darbo dalimi gruntas kasamas. Didelę įtaką pasipriešinimui turi atstumas tarp dantų. Racionaliai išdėsčius dantis, pasipriešinimas kasimui sumažėja iki 40%.Dantis reikia sudėti taip, kad grunto deformacijos (išpurenimo) linijos susikirstų ant pleišto ašmenų. Tai priklauso ir nuo dantų dydžio didesni dantys statomi rečiau. 18.Vienakausiai ekskavatoriai. Ekskavatoriumi vadinama žemės kasimo mašina, skirta gruntui kasti ir jam perkelti nedideliu atstumu.Vienakaušį ekskavatorių sudaro šios pagrindinės dalys:važiuoklė, sukiojama platforma ir darbo padargas.Siuos ekskavatorius galima klasifikuoti pagal: 1)darbo padargo tipą;2)pavaros tipą;3)variklių skaičių;4)važiuoklę;5) pas­kirtį.Žemės darbų padargai - tai tiesioginis kastuvas, draglainas ir greiferis.Ekskavatorius, turintis visus arba daugumą darbo padargu, vadinamas universaliu. Universalieji vienakaušiai ekskavatoriai daugiausiai naudojami statyboje, nes čia atliekami įvairūs nedidelės apimties darbai.Ekskavatorių pavaros gali būti vidaus degimo varikliai, elektros varikliai, taip pat dyzeliniai -elektriniai įrengimai.Pavaros būna mechaninės ir hidraulinės.Pagal važiuoklės tipą universalieji ekskavatoriai.skirstomi į vikšrinius, ratinius, traktorinius ir automobilinius. 19.Daugiakausiai ekskavatoriai. Daugiakaušis ekskavatorius - žemės kasimo mašina,kurios darbo padargas-tai kausai, judantys uždara trajektorija.Kausai gali būti.pritvirtinti prie grandinės (grandininiai ekskavatoriai) arba prie rotoriaus(rotoriniai ekskavatoriai).Pagrindinė šių mašinų ypatybė - darbo proceso tolyduma.Lyginant su vienakausiais daugiakausiu ekskav.yra didesnis lyginamasis našumas ir mažesnė darbų kaina.Pagal darbo padargo padėti judėjimo krypties atžvilgiu daugiakiaušiai ekskavatoriai buna išilginio pjovimo, skersinio pjovimo ir pasisukantieji.Pagal grunto kasimo auksti skiriami apatinio pjovimo, viršutinio bei viršutinio ir apatinio pjovimo ekskavatoriai. Grandininis daugiakausis ekskavatorius - tai žemės kasimo mašina, kurios darbo padargas - vertikalioje plokštumoje judanti kausinė grandine.Rotoriniais daugiakaušiais ekskavatoriais kasamos dujotiekio, naftotiekio, vandentiekio, kanalizacijos, drenažo transe jos. Šių ekskavatorių darbo padargas yra rotorius, susidedantis iš 2 ar 3 žiedu, prie kurių išorinių sienų standžiai pritvirtinti kaušai. 20.Hidromechanizacijos masinos. Hidromechanizacija statyboje - tai toks žemės darbų vykdymo būdas, kai gruntas kasamas, transportuojamas ir pilamas į pylimus andens srove.Pagrindiniai grunto, hidraulinio kasimo būdai yra šie:1) hidromonitorinis, kada gruntas išplaunamas vandens srove,išmetama dideliu slėgiu iš įrenginio (hidromonitoriaus) antgalio;2) povandeninis, kada gruntas kasamas iš po vandens žemsemėmis arba žemsiurbėmis; 3) mechaninis-hidraulinis, kada gruntas suardomas ekskavatoriais, buldozeriais ir kitomis mašinomis.Hidromonitorius - įrengimas kompaktiškai vandens čiurkšlei sudaryti ir nukreipti.Minimalus leidžiamas atstumas nuo hidromonitoriaus iki kasvietės nustatomas pagal kasvietės aukštį.Grunto siurblys - tai išcentrinis siurblys, susidedantis iš korpuso ir besisukančio jame darbo rato, įtvirtinto ant variklio veleno. Grunto siurbliai nuo išcentrinių vandens perpumpavimo siurblių skiriasi daugiausia tuo, kad jų konstrukcija leidžia praeiti nuolaužinėms ir abrazyvinėms medžiagoms.Žemsiurbė - plaukiojanti žemės kasimo mašina, kuri iš po van­dens siurbia grunto ir vandens mišinį. Darbo padargas -grunto siurblys su freziniu arba hidrauliniu purentuvu.Žemsiurbėmis gilinamas vandens telkinių dugnas, pilami pylimai užtvankoms, kasami kanalai, siurbiamas iš vandens smėlis ir žvyras.Pagal jėgos įrenginį skiriamos elektrinės ir dyzelinės žem­siurbės, pagal našumą - mažo,vidutinio ir didelio našumo žemsiurbės.Žemsemė - tai laivas, turintis padargą gruntui kasti iš po vandens. Vienakaušės žemsemės kasimo padargas – greiferis, daugiakaušės - begalinė kaušų grandinė. Gruntas iš kaušų per lovius išpilamas į triumą arba sumaišomas su vandeniu ir šalinamas vamzdynu.Žemsemės gilina dugną, pila pylimus, kasa naudingąsias iškasenas. 22.Grunto purentuvai. Purentuvai naudojami kietų gruntų sluoksniniam purenimui prieš jų kasimą kitomis mašinomis.Frezeriniai purentuvai naudojami sušalusiam gruntui purenti. Frezos padargas sumontuotas traktoriaus užpakalyje ant kilnojamojo rėmo. Frezą suka traktoriaus variklis per darbinį ir kardaninį velenus. Frezavimo gylį galima keisti hidrauliniu cilindru kilnojant rėmą su frezu ir reduktoriais. Apsauginė mova saugo įrengimą, kai sutinkamas per didelis pasipriešinimas. Traktoriaus priekyje yra buldozerio verstuvas. Juo nustūmus išpurentą gruntą, galima purenti antrą sluoksnį.Plyšiadarė naudojama plyšiams daryti sušalusiame grunte. Darbo padargu gali būti diskas arba begalinė grandinė su pritvirtintais dantimis. Prie traktoriaus pakabinamojo mechanizmo rėmo pritvirtintas diskas su dantimis. Diską suka traktoriaus variklis per reduktorių. Plyšiadarė gali būti dvidiskė ir vienadiskė. Dvidiskė plyšiadarė pjauna du lygiagrečius plyšius. 23.Grunto tankinimo masinos. Tiesiant kelius, pilant pylimus, užtvankas bei rengiant kitus statinius, gruntą reikia sutankinti Gruntas gali būti voluojamas, plūkiamas ar vibruojamas.Volai, palyginus su kitomis sutankinimo mašinomis, paplitę labiausiai.Jie gali būti prikabinamieji, pusiau prikabinamieji ir savaeigiai. Volų darbo dalis yra cilindras arba ratai. Priklausomai nuo konstrukcijos volai skirstomi į cilindrinius,kumštinius,ardelinius,segmentinius irpneumatinius. Cilindrini vola sudaro lygus, tuščiaviduris cilindras, rėmas, prikabintuvas. Kad volas labiau spaustų gruntą, pro angą pakraunama balasto (smėlio). Kumštiniai volai nuo cilindrinių skiriasi tuo, kad prie jų paviršiaus yra pritvirtinti kumšteliai. Traukiant tokį volą, kumšteliai lenda į gruntą ir jį suspaudžia. Tokiu volu galima sutankinti iki 0.4 m storio grunto.Ardeliniai volai sudaryti iš strypų, tarp kurių, yra kvadratinės skylės. Gruntą spaudžia strypai. Jie dirba kaip ir kumštelimai volai. Pneumatiniai volai sudaryti iš 4...6 pneumatinių ratų, sumontuotų ant vienos arba ant atskirų ašių. Prikabinami prie vilkiko prikabintuvu pritvirtintu prie rėmo.Kai ratai sumontuoti ant vienos ašies, jie nelygų paviršių suspaudžia nevienodai. Iškilimai suspaudžiami daugiau, o įdubimai – mažiau.Vibraciniai volai būna cilindriniai. Juose montuojamas vibratorius, kuriam judesį per diržinę pavarą suteikia vidaus degimo variklis.Vibraciniai volai efektyvūs biriuose gruntuose.Vibraciniais volais galima sutankinti iki 0.6 m storio grunto sluoksnį. Plakimo įrengimais ir mašinomis galima sutankinti storesnius grunto sluoksnius.Sių mašinų našumas yra mažas. Dažniausiai naudojamos plūkimo plokštės. Jos montuojamos ant ekskavatoriaus vietoje draglaino be padargo.Plukimo mašinų ir įrengimų trūkumas - mažas našumas. 24.Dalinis mechanizmas, kai tam tikros proceso dalys atliekamos mašinos, o likusios rankomis. Kompleksinis mechanizmas – tai visų pagrindinių ir pagalbinių operacijų bei procesų atlikimas naujausiomis mašinoms ir jų mechanizmais, suderintais pagal našumą ir garantuojantys viso proceso baigimą laiku bei geriausius techninius rodiklius, t.y. kuo didesnis našumas esant darbų kainai. Automatizuoti darbai – tai darbai kuriuos atlieka mašinos valdomos ne darbininkų o spec. prietaisų. St. proceso automatizavimas – tai aukščiausia statybos mechanizavimo forma. Automatizavimo pakopos: 1. Dalinis, kai sudėtingus procesus vietoj žmogaus valdo automatiniai įrengimai; 2. Kompleksinis, kai gamybos grandys ir barai sujungiami į vieną automatizuotą kompleksą; 3. Visiškas, kai visi statybos barai valdomi centralizuotai, o valdymo ir kontrolės f-jos perduodamos ESM. Planavimo, atskaitos ir analizės praktikoje taikomi tam tikri mechan. rodikliai: 1) Darbų mechanizavimo lygis – apibūdina darbų pakeitimą mašinomis bei įrengimais, laipsnį: LMQM/Q*100%, QM- mechanizuotų darbų apimtis; Q – bendra apimtis. LK.M= QK.M /Q*100%, QK.M - kompleksiškai mechanizuotų darbų apimtis. LA= QA /Q*100%, QA – automatizuotų darbų apimtis. 2) Darbo mechanizavimo lygis – tai papildomas ekonominis rodiklis apibūdinantis mechanizavimo kompleksiškumą ir rankų darbo naudojimo lygį: LM.DDM/D*100%, DM – vidutinis sąrašinis mechanizuotus darbus dirbantis darbininkų skaičius; D – bendras sąrašinis darbininkų skaičius. LM.D

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!