SSRS okupuoja Lietuvą (skaidrės)

Gegužės 25 d., Maskvoje V. Molotovas įteikė Lietuvos atstovui L. Natkevičiui notą, kurioje Lietuvos vyriausybė kaltinama raudonarmiečių grobimu ir atvirai grasinama imtis „kitų priemonių“.
Lietuvos vyriausybė, apsvarsčiusi sovietų notą, atmetė kaip nepagrįstus jai pareikštus kaltinimus, tačiau pažadėjo pradėti tariamai dingusių raudonarmiečių paiešką.
• kad tučtuojau būtų patikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Tarybų Sąjungos kariuomenės dalinių, kurie bus įkurdinti svarbiausiuose Lietuvos centruose ir bus pakankamai gausūs, kad galėtų patikrinti galimumą įgyvendinti Tarybų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokacijos veiksmams, nukreiptiems prieš Tarybų Sąjungos įgulas Lietuvoje. [...]
Tarybų Sąjungos Vyriausybė Lietuvos Vyriausybės atsakymo laukia iki birželio mėn. 15 d. 10 valandos ryto. Lietuvos Vyriausybės atsakymo negavimas iki to laiko bus laikomas atsisakymu patenkinti Tarybų Sąjungos reikalavimus, kurie aukščiau paminėti.
Paskutinis posėdis
Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir paskutiniosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1939 11 21–1940 06 17) nariai.
Iš kairės: krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis (pasitraukė į Vokietiją), Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Antanas Merkys (represuotas), teisingumo ministras Antanas Tamošaitis (represuotas), Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona (pasitraukė į Vakarus), finansų ministras Ernestas Galvanauskas (pasitraukė į Vakarus), vidaus reikalų ministras Kazys Skučas (represuotas), Ministro Pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje Kazys Bizauskas (represuotas), užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (represuotas), susisiekimo ministras Jonas Masiliūnas (represuotas), švietimo ministras Kazimieras Jokantas (represuotas), žemės ūkio ministras Juozas Audėnas (pasitraukė į Vakarus).
Naktį Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, posėdžiavusi Lietuvos Vyriausybė svarstė įvairius variantus, tačiau galiausiai buvo nuspręsta nesipriešinti – priimti Sovietų Sąjungos ultimatumą.
Kas pasirašė šį aktą?
„Ponui ats.(argos) pulk. leit. Antanui Merkiui,
Ministrui Pirmininkui. Man sunegalavus, remdamasis Lietuvos Konstitucija (71 str.), prašau Tamstą pavaduoti mane Respublikos Prezidento pareigose“.
Birželio 15 d. pavakarę Raudonosios armijos įgulos iš Alytaus, Prienų ir Gaižiūnų poligonų užėmė Kauną, o Naujosios Vilnios įgulos – Vilnių. Tuo pačiu metu, gavusios kovinės parengties įsakymą Nr. 1 (būti pasirengusioms stoti į kautynes su priešu), Lietuvos sieną peržengė 8-oji ir 11-oji bolševikinės armijos, iš viso 15 divizijų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!