Spinduliavimas

Kunu spind galima sukelti ivair budais. Pasildyti kunai pradeda spinduliuoti, pvz.: kaitinamas gelezies strypelis is pradziu pilkeja, keliant temperatura jis rausta, veliau pasidaro raudonas, dar veliau svyti gelsva spalva, kuri dar aukstesneje temp virsta absoliuciai balta, igydama violetini atspalvi. L. aukstoje temp strypelio svytrejimas isnyxta, jis pradeda spinduliuoti nematomus ultraviol spindulius. Spinduliavima, sukelta sildant kunus vad siluminiu ar temperaturiniu spindul. Daznai el srov reiskinius lydi spinduliavimas, pvz tekant el srovei per praretintas dujas, dujos sviecia. Si spinduliavima vad elektroliuminescencija. Katodiniai spinduliai paveike kai kuriuos mineralus, stikla ir kitas medziagas sukelia spinduliavima, kuris vad katodiniu. Kai kurie nusviesti kunai svyti. Siuo budu sukelta spinduliavima vad fotoliuminescencija, pvz atsvaitai, jonvabaliai.
Kokiu budu spinduliav besukeltume, jo prigimtis yra tokia pati. Kunai spinduliuoja tam tikru ilgiu elmagn bangas ar tam tikrus en-jos fotonus.
Tarkime, kad turime tam tikra uzdara inda, I kuri patalpinkime silumini spinduliuotoja. Jis per tam tikra laiko vnt isspinduliuos tam tikra en-jos kieki, tuo paciu metu ir absorbuos I ji kritusia spinduliavimo en-ja, kurie vel virsta I siluma, po tam tikro laiko gali nusistoveti pusiausvyra, t.y. kiek kunas isspinduliuos en-jos, tiek pat ir absorbuos. Sakome, kad yra spinduliavimo ir aplinkos pusiauvyra. Toki spindul vad pusiausvyriniu. Tik siluminis spinduliavimas gali buti pusiausvyrinis, o visi like – nepusiausvyriniai.
Kunu emisijos ir absorbcijos geba.
Kaitinkime krosnyje gelezies ir kvarco lazdeles. Gelezis yra neskaidri sviesai, o kvarcas-skaidrus. Aukstoje temp abi lazdeles pradeda spinduliuoti regima sviesa, taciau pastebime, kad gelezies lazdeles sviecia ryskiau uz kvarca.
ET=?d(FI)= ? ET,  * d. Sios f-es isreiskia integraline emisijos geba. Kiekvienas kunas absorbuoja visa ar tik dali kritusios I ji en-jos. Kuno absorbcija nusakome jo absorbcijos geba bet kurio kuno absorbcijos geba isreiskiame jo absorbuotos en-jos srauto santykiu su kritusios I ji en-jos srautu. Absorbcijos geba zymime 0 arba AT, ; Absorbuotos en-jos srauta pazymekime d(FI)’; Kritusios en-jos srautas d(FI).
AT, = d(FI)’/ d(FI); ....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!