Spinduliai ir tarpžvaigždinė medžiaga

Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausûs sunkesniøjø elementø branduoliai, kuriø kiekvieno energija ne maþesnë kaip ðimtai megaelektronvoltø (MeV). Atlëkæ ið Galaktikos platybiø, Saulës, po truputá ir ið Jupiterio, jie ið visø pusiø dauþo Þemës atmosferà:kas sekundë á 1cm3 sminga kelios tokios reliatyvistinës. Daugumos kosminiø spinduliø daleliø energijos siekia kelis ðimtus MeV-1 GeV. Daleliø su keliø gigaelektronvoltø energija yra jau truputá maþiau. Dar didesniø energijø link daleliø skaièius ið pradþiø lëtai, o paskui vis greièiau maþëja. Nuo 10 GeV ðis maþëjimas pasidaro gana spartus ir beveik pastovus-energijai padidëjus 10 kartø, daleliø skaièius sumaþëja 40 kartø. Itin energingø daleliø atlekia labai maþai: pro 1 km2 plotà per valandà pralekia vos viena dalelë, kurios energija virðija ðimtà milionø gigaelektronvoltø.
Kosminiø spinduliø dalelës, pataikiusios á Þemës atmosferos atomø branduolius, sukelia branduolines reakcijas. Apðaudytieji branduoliai suskyla á protonus ir neutronus. Branduoliniø reakcijø metu gali atsirasti ir nestabiliø daleliø (pionø, miuonø, kaonø, hiperonø ir kt.), pozittronø, antiprotonø bei antineutronø, gama spinduliø. Visi ðie branduoliniø reakcijø produktai pasidalija reakcijà sukëlusios dalelës energijà ir iðlaksto didþiuliais greièiais, tapdami antriniais kosminiais spinduliais. Jie turi pakankamai energijos, kad sukeltø naujas branduolines reakcijas. Taip didelës energijos pirminiø kosminiø spinduliø dalelë Þemës atmosferoje sukelia didþiulæ antriniø kosminiø spinduliø liûtá.
Pirminiai kosminiai spinduliai Þemës pavirðiaus beveik niekada nepasiekia . Gylyn á atmosferà jø maþëja, o antriniø kosminiø spinduliø gylyn á atmosferà daugëja, nes susidaro vis naujos liûtys. Daugiausia jø yra maþdaug 20 kilometrø aukðtyje. Leidþiantis dar þemiau, antriniø kosminiø spinduliø taip pat maþëja:ties Þemës pavirðiumi jø lieka maþdaug 30 kartø maþiau negu pirminiø spinduliø virð atmosferos.
Kosminiai spinduliai regisyruojami ir tiriami dviejø tipø árenginiais. Pirmieji-tai ávairûs skaitikliai ir jonizacijos kameros. Èia patekusios reliatyvistinës dalelës sukelia jonizacijà, elektros iðlydá, þybsnius ir kitokius efektus, kurie leidþia nustatyti dalelës rûðá bei apskaièiuoti jos energijà. Sujungtø prietaisø baterijomis galima nustatyti reliatyvistiniø daleliø judëjimo kryptá. Antrieji-...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!