Spektroskopas ir spektrografas. Spektrai

Optinių instrumentų tarpe kiek ypatingą vietą užima spektriniai aparatai, kurie skiriami ne šviečiančio objekto atvaizdui gauti, o emituojamos šviesos spektriniam sąstatui tirti. Ryšium su tuo esminę spektrinio aparato dalį sudaro prietaisas šviesai išskaidyti pagal bangos ilgius. Tokį vaidmenį atlieka prizmė, pagaminta iš medžiagos su žymia dispersija, difrakcinė gardelė arba kuris nors interferencinis prietaisas. Pastarieji panaudojami detaliai analizuojant šviesą, kuri nedaug tesiskiria nuo monochromatinės, nes šių prietaisų dispersijos sritis yra labai maža. Todėl jie neretai naudojami prijungiant juos prie prizminio spektrinio aparato, kuris yra labiausias paplitęs šios rūšies instrumentas.
Scheminis prizminio spektrografo vaizdas parodytas 1 paveiksle, jo bendras vaizdas – 2 paveiksle. Gryną spektrą galima gauti, jei aparatas spektrinėse spalvose duoda labai siauro šviečiančio objekto atvaizdą taip, kad net ir artimų bangos ilgių atvaizdai vienas kito nepadengia. Todėl esminė prietaiso dalis yra plyšys S, susidedantis iš dviejų ašmenų, galinčių, pasukant tam tikrą sraigtelį, suartėti ar nutolti. Plyšio veikiantis plotis keičiamas nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtųjų milimetro.
Objektyvų ir prizmių P sistema sudaro aiškų plyšio atvaizdą plokštumoje E, kur įstatoma fotografinė plokštelė. Kadangi šviesa iš plyšio turi praeiti pro prizmę, tai astigmatizmui pašalinti krintančių į ją spindulių pluoštelis daromas lygiagretis. Tam tikslui panaudojamas priekinis vamzdis (kolimatorius), kuriame plyšys S įtaisomas lęšio L1 židinio plokštumoje. Kadangi plyšys nedidelis (kelių šimtųjų milimetro pločio ir 3-4 mm aukščio) ir talpinamas objektyvo L1 ašyje, tai pastarasis visų pirma turi būti ištaisytas sferinės ir chromatinės aberacijos atžvilgiu, kad duotu lygiagrečius pluoštelius įvairiems bangų ilgiams. Todėl kolimatoriaus objektyvas paprastai daromas sulipdyto achromatinio lęšio pavidalo.
Įvairių bangų ilgių lygiagrečiai pluošteliai, išeiną iš prizmės, turi įvairias kryptys ir tarpusavyje sudaro kelių laipsnių kampą priklausomai nuo prizmių medžiagos ir jų skaičiaus. Tačiau, net esant ir žymesnei dispersijai, kryptis ir tarpusavyje sudaro kelių laipsnių kampą priklausomai nuo prizmių medžiagos ir jų skaičiaus. Tačiau, net esant ir žymesnei dispersijai, krypčių skirtumas neviršija kelių laipsnių. Todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!