Mažoji Lietuvos hidroenergetika

Lietuva neturi savų išteklių pagaminti tiek energijos kiek jos būtinai reikia. Todėl perkame kurą, taupome ir raginame taupyti pagamintą energiją; mąstome kaip tikslingiau panaudoti saulės radiacinę šilumą, vėją, medieną ir jos atliekas, malkas bei kitą organinį kurą, vandens ir kitus energijai gaminti išteklius.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, mažoji hidroenergetika buvo benykstanti, tiekiant pirmenybę našiai šiluminei ir atominei energetikai. Žinoma, be šių energijos šaltinių dabar sunku būtų išsiversti, tačiau čia brangiai kainuoja aplinkos ir žmogaus apsauga nuo žalingo ir pavojingo šių šaltinių poveikio. Todėl reikia efektyviau naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius energetikoje. Specialistai mano, kad šių šaltinių panaudojimas šalyje 2020 metais apie 4,5 karto viršys 1996 metų lygį.
Dideliais hidroenergijos šaltiniais Lietuva nepasižymi, tačiau upės, kaip alternatyvios energijos šaltinis, yra vertingos. Todėl tausojant brangų, ir beveik šimtu procentų importuojamą kurą, skirtą elektrai gaminti, tam tikras vaidmuo tenka hidroenergetikai.
Darbe nagrinėjamos Lietuvos mažosios hidroenergetikos plėtros kryptys, daug dėmesio skiriama hidroenergijos ištekliams, jų naudojimui, bei platesnio panaudojimo galimybėms. Pabrėžiama mažosios hidroenergetikos plėtros svarba. Tai ypač aktualu dabar, norint uždaryti Ignalinos AE. Žinoma, mažosios HE neišgelbės mūsų energetikos, tačiau yra šioks toks verslas, todėl nereikėtų jo plėtrai trukdyti.
1. Apžvelgti Lietuvos Mažosios hidroenergetikos istorijos raidą.
2. Supažindinti su mažosiomis hidroelektrinėmis.
3. Aptarti hidroenergetinius išteklius ir jų panaudojimą.
4. Apžvelgti hidroenergetikos plėtros galimybes ir ateitį.
1. Lietuvos Mažosios hidroenergetikos istorinė raida
Hidroenergetika turi savo istoriją, kuri glaudžiai susijusi su technikos plėtra. Čia didžiulį vaidmenį atliko vandens ratas – paprasčiausias hidraulinis variklis, vandens tėkmės energiją verčiantis mechanine energija.[5]
Vandens ratai jau buvo naudojami senovės Egipte, Kinijoje, Indijoje. Vandens malūnai statyti antikinėje Graikijoje ir Romoje.[9]
Ypatjevo metraštyje minima, kad prie Būgo upės XIII šimtmetyje būta daug vandens malūnų. Kadangi tuo laikotarpiu lietuviai palaikė gerus ryšius su Rytų kaimynais, tikėtina, kad ir jie apie vandens malūnus žinojo ir galėjo juos statyti jau XII-XIII šimtmetyje.[9] Žinoma, kad Prancūzijoje ir Anglijoje vandens malūnai grūdams malti veikė jau XI amžiuje.[7]
Pirmosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!