Lietuvos pasiekimai kosmose
Kazimieras Simonavičius
Kazimieras Simonavičius gimė Raseinių krašte
Gimė 1600 m. balandžio 18 d.
Mirė 1651 m. (~51 metai)
1648 m. Simonavičius išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.
Lietuvoje yra tik keli K. Simonavičiaus knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Trakų istorijos muziejuje (leista Londone J. Tonson leidykloje 1729 m. Vertimas ne iš lotyniškojo originalo, o iš prancūziško leidimo). Buvo paruošta ir antroji dalis, tačiau autoriui mirus, ji nebuvo išleista, o rankraštis neišliko. Už veikalą autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.
Vienintelis lietuvis-kosmonautas Rimantas Antanas Stankevičius (lakūnas bandytojas)/ Nuo 1979 m. balandžio mėn. iki 1980 m. gruodžio mėn. mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1980 m. liepos 30 d. rekomenduotas į kosmonautų-tyrėjų grupę, o 1980 m. rugsėjo 26 d. įtrauktas į kosmonautų-tyrėjų būrį. 1982 m. vasario 12 d. išlaikė visas bendros kosminės parengties įskaitas ir egzaminus, suteikta kosmonauto-bandytojo kvalifikacija. Nors Rimantas Antanas Stankevičius buvo ruošiamas įvairioms kosminėms misijoms, tačiau į kosmosą tai ir nepakilo.
Kosmoso srityje Lietuva jau turi didelį įdirbį, o lietuvių įkurtos ir kosmoso technologijas kuriančios įmonės žinomos visoje Europoje ir pasaulyje, pavyzdžiui, UAB „Geomatrix“ apdoroja žemės stebėjimo palydovinius duomenis ir kuria įvairias paslaugas žemės ūkiui, ar „NanoAvionics“, kurianti ir gaminanti palydovus.
1982 metais Lietuvos mokslininkai pačių sukurtame aparate „Fiton-3“ pirmą kartą pasaulio istorijoje nesvarumo sąlygomis išaugino augalą (baltažiedį vairenį) nuo sėklos iki sėklos.
Pirmieji du Lietuvos palydovai „Lituanica SAT-1“ (kuriuos sukūrė Vilniaus universiteto studentai ir jaunieji tyrėjai) ir „LitSat-1“ (kuriuos sukūrė Kosmoso mokslo ir technologijos institutas ir Kauno technologijos universitetas) buvo išleisti į kosmosą 2014 m. Vasario mėn. į orbitą tarnavo kaip bandymo lova lietuviškoms technologijoms kosmose. 3-asis Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 m. (Sukūrė „NanoAvionics“).
Šį darbą sudaro 817 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!