Sofoklio tragedijos

Tragedijos atsiradimu laikomas VI a. pab. V a. pradžia. Aristotelis teigia, kad tragedija savo ankstyvojoje stadijoje turėjo satyrinių bruožų, pasižymėjo siužeto nesudėtingumu, juokdarišku stiliumi ir šokių gausumu. Atsiradimo šaltiniu Aristoetlis laiko“ditirambo uždainuotojų“ improvizacijas. Nors išlaikydama gausius savo kilmės pėdsakus, tragedija savo turiniu ir idėjiniu požiūriu buvo naujas žanras, žmogaus elgesio klausimus kėlęs su mitologinių herojų pavyzdžių pagalba. Atskiros asmenybės reikšmės augimas polio gyvenime ir padidėjęs susidomėjimas meniniu jos atvaizdavimu verčia tragedija keistis: choro mažėja, išauga aktoriaus reikšmė ir jų skaičius, tačiau nepakeistas lieka pats dvilypumas, choro partijų ir aktoriaus partijų buvimas. Graikiškoji tragedija yra siejama su trimis didžiausiais tragikais: Aischilu, Sofokliu ir Empedokliu. Jie vienas kitam darė didžiulę įtaką, keitėsi kalba, personažu charakterių ypatybės, bet nepaisant to kiekvienas buvo originalus. Vidurinis iš trejeto, poetas gyvenęs atėnu demokratijos klestejimo laikais, galutinai suformaves tragedijos bruožus yra Sofoklis. Jo tragedijų svoris galutinai perėjo į žmonių sprendimų, poelgių kovos vaizdavimą. Herojai elgiasi visiškai savarankiškai ir patys nustato savo elgesį kitų žmonių atžvilgiu.Sofoklis dievus retai išveda į scena, aukščiausių jėgų veikimas pasireiškia naturalia dalykų eiga, kurioje irbūna žmogaus pasirinkto elgesio linijos pasmerkimas arba pateisinimas. Klaidingo pasirinkimo šaltinis yra ne tiktai normų eržengimas, bet ir žmogaus žinojimo ribotumas, nemokšiškumas. Sofoklio herojai kenčia nuo savo pasirinkimų, bet kaip tik kentėjime iškyla geriausios žmogaus ypatybės. Problemos jaudinančios poetą yra susijusios ne su giminės reikalais, bet su individulaus žmogaus likimu, dėl to jis atsisakė trilogijos principo ir kiekviena dramą padarė savarankišką, apimančią visą savo problematiką. Manoma, kad Sofoklis per visą gyvenimą parašė apie šimtą dvidešimt tragedijų, bet mūsų dienas pasiekė vos septynios. Jis buvo populiariausias tragikas iš trejeto, beveik nepaveiktas sofistų ir apskritai mažai besidomintis filosofinėmis problemomis.
Pačia pirmąja iš išlikusių tragedijų laikomas „Ajantas“. Tai kūrinys besiremiantis mitu apie stipruolį Ajantą, kuriam protą sumaišė deivė Atėnė ir jis vietoj žmonių jis išžudė galvijų bandą ir nepakeldamas gėdos nusižudė. Apie tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!